Galvos skausmas – vienas dažniausių pacientų nusiskundimų ambulatorinių konsultacijų metu. Pasikartojančius simptomus patiria kas septintas asmuo. Skausmas gali būti epizodinis, priepuolinis, sumažėjantis nuo skiriamų analgetikų. Jis taip pat gali tapti lėtiniu ar net kasdieniu.
Apie diagnostikos būtinybę ir apie galvos skausmą kalbamės su neurologėmis Jolanta Valavičiene, Raminta Godeliene, neurochirurgais dr. Daniumi Liutkumi bei Dariumi Šilkūnu.
Svarbi informacija apie sveikatą
Kai galvos skausmai tampa dažnesni, pasikeičia jų pobūdis, didėja vartojamų vaistų nuo skausmo kiekis, jie nesuteikia efekto – tikslinga kreiptis į neurologą.
„Specialistas konsultacijos metu įvertina skausmo pobūdį, vietą, stiprumą, trukmę, periodiškumą, provokuojančius ir lydinčius simptomus, – pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, diskomfortą dėl garso ar šviesos, – sako „Northway“ gydytoja neurologė R. Godelienė.
Vertingos informacijos suteikia laboratorinis kraujo tyrimas, kai atmetame antrinius galvos skausmus, kuriuos sukelia uždegimų rizika, vidaus organų sutrikimai.“
Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimui neurologas siunčia, kai:
– galvos skausmas atsiranda staiga, sutrinka koordinacija, fiksuojami sąmonės pokyčiai, svaigsta galva, ima pykinti. Tai gali būti susiję su įvairiomis patologijomis: kraujavimu, navikų atsiradimu, potrauminiais kraujagyslių pakitimais. MRT tyrimas tikslingas, kai pacientui nėra sutrikusi sąmonė, o neurologinė simptomatika – lengva ar vidutinė;
– skausmas kartojasi epizodiškai, medikamentai tik laikinai pašalina nemalonius pojūčius, stebimi kiti su galvos skausmu susiję pokyčiai: regėjimo, klausos pablogėjimas.
Pažangią diagnostiką – magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), kaklo ir galvos kraujagyslių ultragarsinius tyrimus „Northway“ medicinos centruose Klaipėdoje atlieka radiologai technologai.
„Diagnostiniai galvos tyrimai, tarp jų – ir MRT suteikia daug papildomos informacijos apie paciento sveikatą. Skausmas gali būti susijęs su įvairiomis centrinės ir periferinės nervų sistemos, galvos, nugaros smegenų ligomis, kraujotakos sutrikimais.
Neurologas pirmiausia įvertina, ar tai – ne psichosomatiniai reiškiniai, kuriuos sukelia patirtas stresas, įtampa. Juk mūsų kūnas ir emocijos – itin glaudžiai susiję. Bendrai kalbant, mokslinėje literatūroje įvardinama kone keli šimtai galimų priežasčių galvos skausmui atsirasti“, – priduria neurologė J. Valavičienė.
MRT – tikslios diagnozės link
Daugelis galvos skausmą, svaigimą sukeliančių sutrikimų sėkmingai gydomi, parenkant individualiai būtinų priemonių – medikamentų, fizioterapinių priemonių, kitų konservatyvaus gydymo metodų derinį.
Atlikus modernų MRT tyrimą ir nustačius būkles, kurioms gali reikti operacinio gydymo, pacientai siunčiami neurochirurgo konsultacijai.
Aptarus tyrimų rezultatus, priimamas sprendimas dėl tolimesnio gydymo plano – ar pacientui toliau tęsti konservatyvų gydymą, ar jau reikalinga operacija.
„Kartais pacientai nežino, pas ką kreiptis dėl varginančio galvos skausmo – pas neurologą ar neurochirurgą. Įprastai rekomenduojama konsultuotis su neurologu. Neurochirurgai taip pat gali atlikti pirminį neurologinį tyrimą ir nukreipti pacientą reikalingiems tyrimams, taip pat – ir MRT.
Bet jei kamuoja migrena, pirmiausia derėtų kreiptis į neurologą ir atlikti reikiamus tyrimus. Vienas iš jų, tiksliai leidžiantis nustatyti skausmo priežastis bei galimus pakitimus galvos, kaklo, stuburo zonoje – magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kuris dažnai yra tikslesnis nei kompiuterinė tomografija“, – sako „Northway“ neurochirurgas dr. D. Liutkus.
Pavojinga ir klastinga liga
Galvos smegenų aneurizmai diagnozuoti, kai, paprastai tariant, smegenų kraujagyslė yra ties plyšimo riba, taip pat labai svarbus MRT.
Aneurizmą, pasak gydytojo, nuo paprasto galvos skausmo skiria kitokie požymiai, prilygstantys perkūno trenksmui, sąmonės aptepimui.
„Ši klastinga ir pavojinga liga gali būti susijusi su staigiais, ūmiais galvos skausmo priepuoliais, kol aneurizma dar neplyšo, arba gali nesukelti jokių gretutinių simptomų. Todėl dėl galvos smegenų kraujagyslių patologijų visada, kilus įtarimui, rekomenduoju konsultuotis su specialistu ir atlikti diagnostiką“, – sako „Northway“ medicinos centro Klaipėdoje neurochirurgas D. Šilkūnas.
Kai netikėtai aneurizma plyšta, kyla grėsmė smegenų veiklai ir gali prireikti skubios neurochirurginės operacijos.
Galvos skausmas – tai vienas iš nemalonių, įprastą gyvenimo ritmą trikdančių simptomų. Nedelskite ir kreipkitės į specialistus neatidėliodami laiko savo sveikatai, neignoruodami kūno siunčiamų signalų.
