Galvos skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai su vaikais kreipiasi į gydytojus. Tačiau ne kiekvienas galvos skausmas yra migrena, o ne kiekviena migrena pasireiškia taip, kaip įprasta manyti. Specialistai pabrėžia, kad vaikų galvos skausmai gali būti labai įvairūs, todėl svarbiausia – laiku atpažinti jų pobūdį ir parinkti tinkamą gydymą.
Apie tai pasakoja Santaros klinikų Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaikų skausmo ir ilgalaikio gydymo skyriaus vedėja, gydytoja anesteziologė-reanimatologė Danguolė Ruževičienė ir Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriaus gydytoja vaikų neurologė Dovilė Kalibatienė.
Dažniausiai vaikams galvą skauda ne dėl pavojingos ligos
Pasak gydytojos anesteziologės-reanimatologės Danguolės Ruževičienės, vaikų galvos skausmai skirstomi į pirminius ir antrinius. Antriniai galvos skausmai – tai kitų ligų ar anatominių galvos smegenų pakitimų sukelti skausmai, todėl jų priežastys dažniausiai nustatomos atliekant išsamius tyrimus, o gydymas priklauso kitų sričių specialistams. „Pirminiai galvos skausmai – tai jau mūsų kasdienybė, – sako gydytoja. – Dažniausiai susiduriame su įtampos tipo galvos skausmais, migrena, o kur kas rečiau – klasteriniu galvos skausmu.“
Anot jos, dažniausias vaikų galvos skausmas yra įtampos tipo galvos skausmas, migrena sudaro mažesnę dalį visų atvejų. Iki mokyklinio amžiaus migrena nustatoma maždaug iki 6 proc. vaikų, mokykliniame amžiuje – iki 10 proc., o paauglystėje gali pasireikšti jau penktadaliui vaikų, besiskundžiančių galvos skausmais. „Tai yra viena iš ligų, kurią galima gana efektyviai gydyti. Pacientai labai greitai pajunta efektą – jeigu gerai patarta ir gerai susitarta, jų gyvenimo kokybė išties pasikeičia“, – sako gydytoja vaikų neurologė Dovilė Kalibatienė.
Kas yra migrena?
Migrena – tai pirminis galvos skausmas, pasireiškiantis priepuoliais. Tačiau, kaip pabrėžia gydytoja vaikų neurologė D. Kalibatienė, diagnozė nėra nustatoma iš karto: „Migrenai nustatyti reikia laiko. Jeigu tai migrena be auros – turi būti bent penki priepuoliai. Jeigu su aura – užtenka dviejų atakų“, – aiškina gydytoja. Migrenos aura – tai trumpalaikiai neurologiniai simptomai (regos, jutimo ar kalbos sutrikimai), atsirandantys prieš galvos skausmą ar jo metu. Jie rodo artėjantį priepuolį, trunka nuo 5 iki 60 minučių ir po to visiškai praeina.
Migrenos skausmas dažniausiai yra vienpusis, pulsuojantis, stiprus, lokalizuojasi kaktos, smilkinio ar už akies srityje. Prie skausmo dažnai prisideda šviesos ir garso baimė, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas.
„Laikui bėgant galvos skausmas gali dažnėti ir tapti beveik kasdienis – tuomet kalbame apie lėtinę migreną“, – sako gydytoja vaikų neurologė D. Kalibatienė.
Vaikų migrena skiriasi nuo suaugusiųjų
Vaikų migrena gali atrodyti visai kitaip nei suaugusiųjų. „Vaikams migrena nebūtinai būna vienpusė. Skausmas gali apimti abi galvos puses, dažnai jaučiamas kaktos, smilkinių srityje, dažniausiai būna vidutinio arba stipraus intensyvumo“, – aiškina gydytoja anesteziologė-reanimatologė D. Ruževičienė.
Migrenos priepuolį dažnai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsui, o mažesni vaikai dažnai negali tiksliai nusakyti savo savijautos: „Tėvai dažniau pastebi, kad vaikas nori atsigulti, tampa vangus, atsisako žaisti, ieško ramios ir tamsios vietos“, – vaiko elgesį migrenos metu apibūdina gydytoja.
Vaikų neurologė D. Kalibatienė priduria, kad migrena gali prasidėti gerokai anksčiau, nei atsiranda tipiški galvos skausmai: „Neretas paauglys, kuriam diagnozuojama migrena, prisimena, kad anksčiau jam dažnai skaudėdavo pilvą, pykindavo. Tai gali būti vadinamoji pilvo migrena, kuri dažniau pasitaiko jaunesniems vaikams.“ Pasak gydytojos neurologės, maži vaikai dar nemoka tiksliai įvardyti skausmo, todėl skundžiasi pilvo skausmu, net jei priežastis – neurologinė.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors dauguma vaikų galvos skausmų nėra pavojingi, specialistai išskiria situacijas, kai būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. „Jeigu galvos skausmas progresuoja, stiprėja, atsiranda neurologinių simptomų – regos ar jutimo, orientacijos bei kalbos sutrikimai, rytinis vėmimas, iš miego pažadinantis skausmas ar pasikeičia vaiko elgesys – būtina ieškoti priežasties“, – sako gydytoja D. Ruževičienė.
Gydytoja D. Kalibatienė papildo, kad nerimą turėtų kelti ir regėjimo sutrikimai ar kūno tirpimas: „Jeigu galvos skausmas yra stiprus, vienpusis, lydimas šviesos ar garso baimės – tai jau migrenos požymiai. Taip pat jeigu priepuolio metu mirga akyse, tirpsta ranka, veidas ar liežuvis, apie tai būtina pasakyti šeimos gydytojui. Taip pat svarbūs rytiniai ir naktiniai galvos skausmai bei bet kokie naujai atsiradę neurologiniai simptomai.“
Jaunesnius nei šešerių metų vaikus, kurie skundžiasi galvos skausmu, specialistai taip pat rekomenduoja ištirti anksčiau.
Kas provokuoja migreną?
Abi gydytojos pabrėžia, kad dažniausi migrenos provokatoriai yra susiję su kasdieniais įpročiais.
Tai:
- miego trūkumas arba per ilgas miegas;
- nuovargis;
- nereguliarus valgymas;
- stresas ir įtampa mokykloje ar šeimoje;
- intensyvus ekranų naudojimas;
- fizinis ir emocinis nuovargis;
- hormoniniai pokyčiai paauglystėje;
- individualūs dirgikliai.
Kai kuriems žmonėms priepuolius gali išprovokuoti ir tam tikri maisto produktai: „Vieniems tai gali būti šokoladas, brandintas sūris, rūkyti mėsos produktai, kakava ar kava, kitiems – saldikliai, aštrūs prieskoniai ar citrusiniai vaisiai. Tačiau tai labai individualu, todėl nereikia visiems atsisakyti šių produktų – svarbiausia stebėti, kas provokuoja skausmus konkrečiam žmogui“, – sako gydytoja neurologė D. Kalibatienė.
Diagnozę dažniausiai nustato pokalbis
Nors tėvai neretai tikisi įvairių tyrimų, gydytoja neurologė pabrėžia, kad migrena diagnozuojama pirmiausia remiantis simptomais: „Migrena yra klinikinė diagnozė. Nėra vieno tyrimo, kuris ją patvirtintų. Tyrimus atliekame tam, kad atmestume kitas ligas. Todėl svarbiausia – išsamus pokalbis su pacientu ir jo tėveliais apie priepuolius, jų dažnį, pobūdį ir lydinčius simptomus bei neurologinė apžiūra.“
Kreiptis pagalbos verta kuo anksčiau
Specialistės sutaria – vaikui dažnai pasikartojančio galvos skausmo nereikėtų ignoruoti. „Kreiptis pagalbos verta, nes galima labai pagerinti vaiko gyvenimo kokybę, sumažinti priepuolių dažnį ir padėti jam gyventi visavertį gyvenimą“, – sako gydytoja neurologė D. Kalibatienė.
Gydytoja D. Ruževičienė antrina, jog pagalba vaikui yra ir ji padeda, kad vaikas dėl galvos skausmų „neiškristų“ iš savo kasdienio gyvenimo ir socialinės aplinkos. „Mūsų tikslas – ne tik sumažinti skausmą. Mums svarbu, kad vaikas galėtų lankyti mokyklą, bendrauti su draugais, užsiimti mėgstama veikla ir gyventi visavertį gyvenimą.Top of Form
Į dažną tėvų klausimą „ar migreną galima išaugti“ gydytoja neurologė atsako, kad migrena nėra statiška liga: „Migrena turi savo eigą ir paprastai apie 30–40 gyvenimo metus gali retėti arba net visiškai išnykti“, – teigia gydytoja neurologė D. Kalibatienė.
Skausmo dienoraštis padeda nustatyti diagnozę
Norint išsiaiškinti galvos skausmų pobūdį, gydytoja anesteziologė-reanimatologė D. Ruževičienė rekomenduoja pildyti galvos skausmo dienoraštį: „Maždaug mėnesį reikėtų fiksuoti skausmo stiprumą, dažnį, trukmę, kas išprovokuoja skausmus, taip pat kokie simptomai lydi skausmą.“ Tai padeda atskirti migreną nuo kitų galvos skausmų. Vaikus dažnai vargina ir mišrūs galvos skausmai. Tuomet dienoraštis padeda atpažinti galvos skausmo tipą ir išmokyti vaiką, kaip elgtis migrenos ir įtampos tipo galvos skausmo priepuolio metu. Juos atskirti reikalinga dėl to, kad skiriasi jų gydymas.“
Gydymo būdai: svarbūs ne tik vaistai
Kadangi galvos skausmai dažniausiai turi biopsichosocialines priežastis, tuomet ir gydymas turi apimti visų šių veiksnių korekcijas – psichologo pagalbą, fizinio aktyvumo, miego bei dienos režimo korekciją – todėl į gydymą įtraukiama visa specialistų komanda: „Joje dirba skausmo gydytojas, slaugytojas, psichologas, kineziterapeutas. Prireikus prisijungia medicininės reabilitacijos gydytojas, o neurologas dažniausiai jau būna atlikęs diagnostiką ir paskyręs medikamentinį gydymą, o ilgalaikis skausmo valdymas – skausmo specialistų komandos narių darbas“, – sako gydytoja D. Ruževičienė. Psichologo pagalba yra viena svarbiausių gydant vaikų lėtinį skausmą.
Psichologo tikslas ir užduotis išmokyti vaiką valdyti savo skausmą nemedikamentinėmis priemonėmis, pasitelkiant įvairias skausmo valdymo metodikas – relaksaciją, kvėpavimo pratimus, minčių nukreipimo techniką. Vadinamojo biologinio grįžtamojo ryšio pagalba (angl. „biofeedback“) – mokomasi atpažinti ir išmokti kontroliuoti nevalingas organizmo reakcijas, kylančias skausmo metu, pavyzdžiui, pulso dažnį, raumenų įtampą ar kvėpavimą.
Pasak gydytojos neurologės D. Kalibatienės, pirmiausia kalbama apie miego režimą, dienotvarkę ir gyvenimo būdą. Ją papildo gydytoja D. Ruževičienė sakydama, kad vaikų skausmo specialistų tikslas nėra išgydyti skausmą: „Svarbiausia – padėti vaikui jį suvaldyti, kad jis galėtų gyventi visavertį gyvenimą, lankyti mokyklą, dalyvauti mėgstamose veiklose ir „neiškristų“ iš įprasto gyvenimo ritmo.“
Gydytojos pabrėžia, kad skirtingų galvos skausmų gydymas nėra vienodas. „Mediciniškai vadinamas klasterinis galvos skausmas yra labai specifinis – itin stiprus, pasikartojantis, veriantis skausmas apie vieną akį. Jo gydymui kartais taikoma deguonies terapija ar tam tikrų nervinių taškų blokados“, – pasakoja gydytoja anesteziologė-reanimatologė D. Ruževičienė.
Migrenai prasidėjus labai svarbu kuo anksčiau suvartoti paskirtus vaistus: „Tą padaryti reikia vos pajutus pirmuosius migrenos simptomus. Tuo tarpu įtampos tipo galvos skausmui medikamentai dažnai nėra tokie veiksmingi“, – sako ji.
Pasak vaikų neurologės D. Kalibatienės, pirmiausia rekomenduojami įprasti vaistai nuo skausmo – paracetamolis arba ibuprofenas: „Jeigu jie nepadeda, skiriami specifiniai vaistai nuo migrenos – triptanai, kurių yra įvairių formų – purškiamų į nosį, injekcijų. Daliai paauglių jų prireikia jau būnant 12–14 metų amžiaus.“
Vis dėlto gydytoja atkreipia dėmesį ir į problemą – šiuo metu Lietuvoje vaikams šie vaistai nėra kompensuojami: „Vaikams triptanai dažniausiai įsigyjami tėvų lėšomis. Be to, vaikų migrenai gydyti vis dar turime mažiau mokslinių tyrimų nei suaugusiųjų.“
Abi specialistės įspėja, kad dažnas skausmą malšinančių vaistų vartojimas gali tapti dar viena problema: „Jeigu vaistai vartojami ilgą laiką ir labai dažnai, gali išsivystyti medikamentų sukeltas galvos skausmas. Tuomet tampa labai sunku atskirti, ar skauda dėl migrenos, ar dėl pačių vaistų“, – aiškina gydytoja D. Ruževičienė.
Tėvams, kurių vaikai kenčia nuo galvos skausmų, kai jie yra išsamiai ištirti ir nerandama jokių kitų ligų ar anatominių priežasčių, galinčių sukelti skausmą, gydytojai pataria pirmiausia nepanikuoti, nes šis skausmas yra nepavojingas, nesukeliantis grėsmės gyvybei, – sako gydytoja D. Ruževičienė. – Taip pat svarbu vaiką nuraminti ir išmokyti šio skausmo nebijoti, nes įrodyta, kad skausmo baimė dar labiau jį sustiprina“, – priduria gydytoja.
Svarbiausia – neignoruoti pasikartojančio skausmo
Specialistės pabrėžia, kad nors dauguma vaikų galvos skausmų nėra susiję su pavojingomis ligomis, nuolat pasikartojantis ar stiprėjantis skausmas neturėtų būti laikomas „normaliu augimo etapu“. Ankstyva konsultacija su šeimos gydytoju, vaikų neurologu padeda ne tik tiksliau nustatyti galvos skausmo priežastį, bet ir laiku pradėti gydymą.
Ne mažiau svarbu suprasti, kad vaikų migrenos gydymas neapsiriboja vien vaistais. Reguliarus miegas, subalansuota dienotvarkė, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir visos specialistų komandos pagalba gali sumažinti priepuolių dažnį, išmokti valdyti skausmą bei padėti vaikui išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą: lankyti mokyklą, bendrauti su bendraamžiais, užsiimti mėgstama veikla ir nebijoti, kad galvos skausmas imtų valdyti kasdienį gyvenimą.
