Su vaiko vėmimu anksčiau ar vėliau susiduria kone kiekviena šeima. Tai vienas dažniausių simptomų vaikų amžiuje, galintis sukelti nemažai nerimo tėvams. Vasaros mėnesiais ši problema tampa dar aktualesnė – padaugėja virusinių žarnyno infekcijų, dažniau pasitaiko apsinuodijimų maistu, o dėl karščio vaikai greičiau netenka skysčių. Nors daugeliu atvejų vėmimas praeina savaime, kartais jis gali būti pirmasis rimtesnės ligos požymis. Kaip atskirti, kada pakanka pasirūpinti vaiku namuose, o kada būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus?
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų gastroenterologė Živilė Makselienė pastebi, kad šiltuoju metų laiku dėl vėmimo ir viduriavimo į medikus kreipiamasi dažniau nei įprastai.
„Vasarą daugiau laiko praleidžiame keliaudami, valgome ne namuose ruoštą maistą, dažniau vykstame į stovyklas ar poilsio vietas, todėl didėja tikimybė susidurti su žarnyno infekcijomis. Be to, karštomis dienomis vaikai greičiau netenka skysčių, todėl net ir iš pažiūros nesunkus negalavimas gali gana greitai komplikuotis dehidratacija“, – sako gydytoja.
Anot specialistės, vertinant vėmimą svarbiausia atsižvelgti ne į patį simptomą, o į bendrą vaiko būklę.
„Tėvai dažnai suskaičiuoja, kiek kartų vaikas vėmė, tačiau mums daug svarbiau, kaip jis jaučiasi tarp tų epizodų. Ar vaikas geria skysčius, ar šlapinasi, ar išlieka aktyvus, ar nepradeda skųstis stiprėjančiu pilvo skausmu. Būtent bendros būklės pokyčiai dažniausiai padeda atskirti paprastą virusinę infekciją nuo rimtesnės patologijos“, – aiškina gydytoja.
Ne kiekvienas atpylimas reiškia ligą
Vėmimo priežastys labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Tai vienas svarbiausių kriterijų, padedančių gydytojams greičiau nustatyti galimą negalavimo priežastį.
Ypač daug nerimo vėmimas kelia kūdikių tėvams. Vis dėlto pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ne visada kalbama apie tikrąjį vėmimą. Pasak gydytojos, daugelis kūdikių po maitinimo atpila nedidelį kiekį pieno, nes jų virškinimo sistema dar nėra visiškai subrendusi.
„Dažniausiai tėvus nuraminame paaiškinę, kad atpylinėjimas nėra tas pats, kas vėmimas. Jei kūdikis gerai priauga svorio, yra aktyvus ir neturi kitų nusiskundimų, dažniausiai tai yra normalus fiziologinis reiškinys. Tačiau jei mažylis pradeda vemti stipria srove, vadinamuoju fontaniniu būdu, tampa vangus arba pradeda prasčiau augti, būtina ieškoti priežasties ir atlikti išsamesnius tyrimus“, – sako Ž. Makselienė.
Anot specialistės, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į 2–8 savaičių amžiaus kūdikius, kuriems atsiranda gausus, pasikartojantis vėmimas. Tokiais atvejais gydytojai visuomet vertina galimą būklę, kai susiaurėja skrandžio išėjimas ir maistas nebegali normaliai patekti į žarnyną.
Dažniausia vėmimo priežastis virusinės infekcijos
Vyresniems vaikams dažniausia vėmimo priežastis yra ūminės virusinės žarnyno infekcijos. Tokiais atvejais vėmimą dažnai lydi viduriavimas, karščiavimas, apetito stoka ir bendras silpnumas.
„Šaltuoju metų laiku dažniau susiduriame su rotavirusais, o vasarą neretai plinta norovirusai. Tėvams svarbu žinoti, kad dauguma šių infekcijų yra savaime praeinančios ir specifinio gydymo nereikalauja. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas skysčių netekimo prevencijai“, – pabrėžia gydytoja.
Ji atkreipia dėmesį, kad antibiotikai virusų sukeltų ligų negydo, todėl jų vartojimas dažniausiai nėra reikalingas. Kur kas svarbiau pasirūpinti pakankamu skysčių ir elektrolitų kiekiu.
Vis dėlto vyresniame amžiuje gydytojai visuomet vertina ir retesnes priežastis. Paaugliams vėmimas kartais gali būti pirmasis rimtų medžiagų apykaitos sutrikimų požymis. Viena tokių būklių – diabetinė ketoacidozė, kai kartu atsiranda stiprus troškulys, gilus kvėpavimas, silpnumas ir iš burnos juntamas acetono kvapas.
Didžiausia grėsmė – dehidratacija
Nors pats vėmimas dažniausiai nėra pavojingas, jo pasekmės gali būti rimtos. Mažesni vaikai skysčių atsargas praranda gerokai greičiau nei suaugusieji, todėl net per trumpą laiką gali išsivystyti dehidratacija.
„Kartais tėvai sako, kad vaikas tiesiog daug miega, tačiau iš tiesų jis jau tampa vangus dėl skysčių trūkumo. Vienas svarbiausių požymių – rečiau šlapinasi, išsausėja lūpos ir burnos gleivinė, akys atrodo labiau įdubusios. Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol situacija pablogės“, – perspėja Ž. Makselienė.
Pasak specialistės, kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau reikia stebėti jo būklę. Kūdikiai ir maži vaikai dėl dehidratacijos į ligoninę gali patekti gerokai greičiau nei vyresni vaikai ar paaugliai.
Kodėl nereikėtų skubėti girdyti dideliu kiekiu vandens?
Natūrali tėvų reakcija – kuo greičiau duoti vaikui atsigerti. Tačiau būtent čia dažnai padaroma klaida.
„Po vėmimo vaiko skrandis būna labai jautrus. Jeigu iš karto pasiūlysime didelę stiklinę vandens, labai tikėtina, kad viskas pasibaigs nauju vėmimo epizodu. Kur kas geriau duoti po nedidelį gurkšnį kas kelias minutes ir leisti organizmui pamažu atsigauti“, – pataria gydytoja.
Dėl šios priežasties gydytojai rekomenduoja skysčius duoti mažomis porcijomis. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai pakanka vieno ar dviejų arbatinių šaukštelių kas kelias minutes. Jei vaikas žindomas, žindymo nutraukti nereikėtų – motinos pienas padeda palaikyti skysčių balansą ir aprūpina organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
„Girdyti vemiantį vaiką sultimis ar gazuotais gėrimais nėra geriausias sprendimas. Šie gėrimai nepadeda atkurti prarastų elektrolitų, todėl kai kuriais atvejais gali net pabloginti situaciją. Dėl to namuose verta turėti specialių rehidratacinių tirpalų“, – rekomenduoja Ž. Makselienė.
Kada vėmimas gali signalizuoti rimtą ligą?
Nors dauguma vėmimo atvejų susiję su virusinėmis infekcijomis, kartais jis tampa pirmuoju pavojingos būklės požymiu.
Pasak gydytojos, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į žalsvos spalvos, tulžingą vėmimą. Jis gali rodyti žarnyno nepraeinamumą ar kitą chirurginę patologiją ir visuomet reikalauja skubaus gydytojų įvertinimo.
Nerimą turėtų kelti ir kraujo priemaišos vėmaluose, stiprėjantis pilvo skausmas, neįprastas mieguistumas, traukuliai, sąmonės sutrikimai ar situacijos, kai vaikas nebegali išlaikyti net nedidelio kiekio skysčių.
„Tėvams visada sakau: jeigu kyla abejonių dėl vaiko būklės, geriau pasitarti su gydytoju. Kur kas ramiau išgirsti, kad viskas gerai, nei pavėluoti diagnozuoti rimtą susirgimą“, – sako specialistė.
Ne visada problema slypi virškinamajame trakte
Nors daugeliui vėmimas asocijuojasi su skrandžiu ar žarnynu, priežasčių spektras gerokai platesnis. Vėmimą gali sukelti apendicitas, galvos smegenų traumos, migrena, apsinuodijimai, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai ar neurologinės ligos.
„Kartais vaikas atvyksta dėl vėmimo, o galutinė diagnozė visai nesusijusi su virškinimo sistema. Todėl labai svarbu įvertinti visus simptomus, jų atsiradimo laiką ir eigą. Medicinoje nėra vienos priežasties visiems atvejams“, – pasakoja Ž. Makselienė.
Nors tėvai neretai tikisi vaistų nuo pykinimo ar vėmimo, jų vartojimas vaikams turi būti labai gerai apsvarstytas. Kai kurie preparatai gali būti naudingi sergant ūminiu gastroenteritu, tačiau netinkamai vartojami gali apsunkinti diagnostiką.
„Tam tikrais atvejais gydytojai skiria vaistų nuo vėmimo, tačiau jų nereikėtų vartoti savarankiškai. Pavyzdžiui, jei įtariama chirurginė patologija, tokie vaistai gali užmaskuoti svarbius simptomus ir apsunkinti tikslios diagnozės nustatymą“, – pabrėžia gydytoja.
Anot specialistės, būtent todėl konsultacijos metu gydytojui svarbu žinoti ne tik kiek kartų vaikas vėmė, bet ir kokios buvo vėmalų savybės, kokie simptomai pasireiškė kartu, ar vaikas neseniai sirgo, vartojo vaistus arba patyrė traumą.
Svarbiausia – stebėti vaiką, o ne vien termometrą
Pasak Ž. Makselienės, tėvai kartais pernelyg susikoncentruoja į temperatūrą ar vėmimo epizodų skaičių, tačiau pamiršta įvertinti bendrą vaiko savijautą.
„Jeigu vaikas tarp vėmimų domisi aplinka, žaidžia, noriai geria skysčius ir šlapinasi, dažniausiai situacija nėra pavojinga. Tačiau jei jis tampa vangus, atsisako gerti, nebesišlapina ar atsiranda stiprus pilvo skausmas, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą“, – pabrėžia gydytoja.
Ji primena, kad dauguma vaikų pasveiksta be komplikacijų, tačiau sėkmę dažnai lemia laiku atpažinti pavojaus signalai ir tinkamas skysčių atkūrimas.
„Dažniausiai vėmimas nėra pavojingas ir vaikai pasveiksta be jokių pasekmių. Vis dėlto tėvai neturėtų bijoti kreiptis pagalbos, jei kažkas kelia nerimą. Geriau atvykti ir įsitikinti, kad viskas gerai, nei praleisti būklę, kuriai reikalingas skubus gydymas“, – sako Ž. Makselienė.
