„Tiesiog pastovėjau ilgiau – ir vėl skauda.“ „Nepakėliau nieko sunkaus, bet ryte nebegalėjau išlipti iš lovos.“
Tokias frazes kineziterapeutai girdi kone kasdien. Nugaros skausmas – tai nebe tik vyresnio amžiaus žmonių problema. Jis vis dažniau pasibeldžia į aktyvių, dirbančių, sportuojančių, o kartais net visai jaunų žmonių gyvenimą.
2020 metais apatinės nugaros dalies skausmas paveikė apie 619 milijonų žmonių visame pasaulyje, o iki 2050 metų šis skaičius gali išaugti iki 843 milijonų.
Šie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys parodo, kad tai – sparčiai auganti visuotinė problema, kuri reikalauja rimto dėmesio, prevencijos ir veiksmingo valdymo.
Mes gyvename laikais, kai kūnas daug sėdi, o galva – nuolat dirba. Kasdienybės ritmas greitas, o stresas – nuolatinis fonas. Kūnas tyliai atlaiko tai mėnesiais ar net metais, kol vieną dieną pasako: „stop“. Ir dažnu atveju šią žinutę siunčia per skausmą nugaroje.
Skausmas gali būti tarsi bukas foninis pojūtis, lydintis kiekvieną judesį. Kartais – aštri banga, kuri paralyžiuoja net norą atsistoti nuo kėdės. Dažnai žmogus net neprisimena, kada tiksliai prasidėjo – tik žino, kad „vis dar skauda“.
Blogiausia – priprantame. Pradedame manyti, kad „čia normalu“: juk sėdžiu daug, dirbu daug, judu mažai – tai ko norėti? Bet tai – klaidingas įsitikinimas. Nugaros skausmas nėra nei neišvengiamas, nei normalus. Tai kūno žinutė, į kurią reikia atsakyti ne tylėjimu, o rūpesčiu.
Dažniausios nugaros skausmo priežastys
Dauguma nugaros skausmų kyla ne dėl rimtų ligų, o dėl to, kaip gyvename kasdien. Sėdimas darbas, ilgos valandos prie kompiuterio, vairavimas, stresas – visa tai tyliai, bet nuosekliai alina mūsų stuburą. Pakanka savaitės sėdėjimo ant minkštos sofos ar dirbant su neergonomišku kėdės–stalo deriniu, ir nugara pradeda „skųstis“.
Daugelis žmonių nesusimąsto, kaip dažnai kūną apkrauname net nepastebėję: nešiojam vaiką ant vienos rankos, keliam sunkius pirkinių maišus iškreiptu judesiu, ar pasilenkiam skalbinių be jokios atramos. Net tokie įpročiai kaip nuolatinis telefono žiūrėjimas lovoje ar sėdėjimas sukryžiavus kojas ilgainiui daro poveikį laikysenai.
Dažnas pacientas sako: „man užspaustas nervas“ arba „susitraukė raumenys“. Tai nėra klaida – taip kūnas reaguoja į disbalansą. Jei stuburas ilgą laiką laikomas netinkamoje padėtyje, aplinkiniai raumenys įsitempia, kad jį apsaugotų. Ši įtampa tampa lėtine ir pradeda „siųsti“ skausmą net be jokio akivaizdaus judesio.
Emocinis stresas taip pat prisideda prie skausmo. Kai žmogus nuolat įsitempęs emociškai, kūnas tai atspindi fiziškai – nugaros raumenys „laiko“ visą nerimą.
Svarbu žinoti, kad ne kiekvienas nugaros skausmas yra pavojingas, bet jei jis kartojasi, trukdo kasdienai arba plinta į kitas kūno vietas (pvz., koją ar ranką) – tai signalas, kad reikia kreiptis į specialistą.
Kaip skausmas keičia gyvenimo kokybę
Ilgalaikis nugaros skausmas tyliai įsiskverbia į kiekvieną gyvenimo sritį. Žmogus pradeda vengti tam tikrų judesių, riboti veiklas, kurios anksčiau teikė džiaugsmą – sportą, pasivaikščiojimus, net žaidimus su vaikais.
Miegas tampa neramus, o rytai – sunkūs ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Dėl skausmo atsiranda įtampa, dirglumas, netgi liūdesys ar baimė, kad tai nesibaigs. Tokia būsena gali trukdyti susikaupti darbe, bendrauti su artimaisiais ar tiesiog mėgautis gyvenimu.
Laikui bėgant skausmas tampa ne tik kūno, bet ir proto „įpročiu“ – pradedame galvoti, kad taip gyventi normalu. Bet taip neturi būti. Skausmas neturi tapti jūsų kasdienybės dalimi.
Ką daryti pajutus skausmą?
Pirmas ir svarbiausias dalykas – neignoruoti. Nugaros skausmas nėra tik smulkmena, kuri praeis savaime. Jei jaučiate, kad skauda ilgiau nei porą dienų, skausmas grįžta periodiškai ar stiprėja – tai signalas, kurio negalima nustumti į šalį.
Per pirmąsias 24–48 valandas svarbu įsiklausyti į savo kūną. Jei skausmas atsirado staiga, po fizinio krūvio ar netikėto judesio, rekomenduojama kelias dienas vengti sunkios fizinės veiklos, bet ne visiškai nustoti judėti. Tai viena dažniausių klaidų – kai žmogus guli lovoje kelias dienas, manydamas, kad „praeis“, tačiau taip tik dar labiau silpnėja raumenys ir ilgėja atsistatymo laikas.
Kita dažna klaida – skubiai griebtis nuskausminamųjų. Nors jie gali padėti trumpam, jie negydo. Be to, ilgalaikis vartojimas sukelia priklausomybę ir sujaukia signalus iš kūno – nustojame jausti, kas vyksta iš tikrųjų.
Geriausias žingsnis – judėti švelniai, bet sąmoningai. Trumpi pasivaikščiojimai, lengvas tempimas, šilumos aplikacijos (pvz., šilta vonia ar termoforas) gali padėti sumažinti įtampą. Tuo pat metu svarbu stebėti: ar skausmas keičiasi? Ar jis stiprėja tam tikru paros metu? Ar atsiranda tirpimas, silpnumas, deginimas?
Ir galiausiai – jei skausmas trunka ilgiau nei savaitę, plinta ar riboja judesius, būtina pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar gydytoju. Net ir nedidelis diskomfortas, paliktas be priežiūros, gali virsti lėtine problema.
Kaip padeda kineziterapija?
Kineziterapija – tai ne vien pratimai. Tai procesas, kuriame pirmiausia mokomasi iš naujo pažinti savo kūną. Dauguma pacientų, atėję pirmą kartą, jaučia nerimą: „Ar tik dar labiau nesusižalosiu?“ arba „O jei man vėl skaudės?“ Šios baimės – visiškai natūralios. Todėl pirmoji kineziterapeuto konsultacija skirta ne tik įvertinti fizinę būklę, bet ir nuraminti, paaiškinti, kas vyksta kūne, atsakyti į visus rūpimus klausimus.
Konsultacijos metu specialistas įvertina laikyseną, raumenų balansą, sąnarių judrumą, kvėpavimo įpročius. Kartais žmogus nė nežino, kad jo skausmo priežastis – ne nugara, o, pavyzdžiui, sutrikęs dubens stabilumas, silpni gilieji raumenys ar net netaisyklingas kvėpavimas.
Toliau sudaromas individualus planas, kuris pritaikomas jūsų galimybėms ir kasdienybei. Pratimai – tai tik viena dalis. Kineziterapijoje taip pat svarbus judesio mokymas, ergonominių įpročių keitimas, kvėpavimo kontrolė. Tikslas nėra „greitai ištempti ir paleisti“ – tikslas yra sukurti tvarius pokyčius, kad skausmas negrįžtų.
Daug pacientų sako, kad jau po pirmų kelių užsiėmimų pajuto pokytį: pagerėjo miegas, sumažėjo įtampa, atsirado daugiau pasitikėjimo savo kūnu. Ir tai – pradžia kelionės, kurioje esate ne vienai.
Galite gyventi be skausmo
Nugaros skausmas neturi tapti Jūsų kasdienybės dalimi. Tai nėra nei amžiaus, nei profesijos, nei paveldimumo „nuosprendis“. Dažniausiai tai – ženklas, kad kūnas per ilgai bandė prisitaikyti prie netinkamo krūvio, laikysenos ar judėjimo įpročių.
Skausmas – tai kūno būdas pasakyti: „man reikia pagalbos“. Ir kineziterapija yra vienas efektyviausių būdų ją suteikti. Nereikia laukti, kol situacija pablogės – pradėkite nuo pirmo žingsnio.
Pirmas judesys, pirmas tempimo pratimas, pirmas tiksliai Jums pritaikytas sprendimas gali pakeisti ne tik Jūsų laikyseną, bet ir gyvenimo kokybę.
O daugiau apie nugaros skausmą ir sprendimo būdus rasite Kineziterapijos Klinikos Kaune “Sveikatos gama” straipsnyje apie nugaros skausmą.
