Prasidėjus šaltajam sezonui daugybė žmonių duoda sau pažadą pradėti sportuoti – į kasdienę rutiną įtraukiamas bėgimas, svarmenų kilnojimas ar kitokia fizinė veikla. Nors specialistai sveikiną lietuvių norą aktyviai leisti laisvalaikį, pastebima, kad sporto tikslai ne visuomet yra tokie, kokie iš tiesų turėtų būti – žmonės daugiau dėmesio skiria išvaizdai ar rekordams, o ne sveikai gyvensenai.
Kraštutinumai sporto salėje
Anot Kauno sporto klubo „Gym Hub“ asmeninio trenerio Tomo Jusevičiaus, sportas pirmiausia turėtų būti matomas ne kaip dideli, gražūs raumenys ar rekordiškai „išbėgti“ kilometrai, o verčiau kaip gyvenimo kokybės gerinimas.
„Sporto salėje dažnai matau du kraštutinumus: vieni žmonės kasdien kelia svarmenis, bet užlipę į trečią aukštą dūsta, tuo tarpu kiti – kasdien bėgioja, bet skundžiasi nugaros ar sąnarių skausmais. Abu variantai veda į raumenų disbalansą. Tikrasis sporto tikslas turėtų būti širdies ir raumenų stiprinimo suderinimas“, – sako jis.
Paklaustas, kaip dėrėtų pasiekti pastarąjį tikslą, pašnekovas atsako, kad tam reikalingos jėgos ir ištvermės treniruotės.
„Jėgos treniruotės žmogaus raumenis apsaugo nuo sarkopenijos – raumenų silpnėjimo. Pasiekus 30-35 metų ribą, raumenų masė natūraliai pradeda mažėti. Tyrimai rodo, kad jėgos treniruotės padeda sulėtinti šį procesą“, – dalinasi specialistas.
Tuo tarpu ištvermės treniruotės, pavyzdžiui, bėgimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas, mažina širdies ligų, diabeto ir insulto rizikas.
„Ištvermė visų pirma reiškia atsparumą nuovargiui. Reiškia, turėsite daugiau jėgų ne tik sporto salėje, bet ir kasdieniame gyvenime, mažiau pavargsite po ilgos darbo dienos. Be to, ištvermės treniruočių metu žmogaus kūnas išskiria didelius endorfino kiekius. Tai savo ruožtu mažina riziką susirgti depresija ir apskritai padeda „tvarkytis“ su nerimu“, – priduria pašnekovas.
Pataria, nuo ko pradėti
Treneris sako, kad viena esminių klaidų pradedant sportuoti – „nėrimas stačia galva“. Jo teigimu, svarbiausia – pradėti nuo savo lygio. Jeigu žmogus niekada nesportavo, pakaks greito ėjimo ir kelių pratimų su savo kūno svoriu.
„Šiuo atveju svarbiau nuoseklumas, o ne intensyvumas. Jei esate naujokas, pradėkite nuo kūno svorio pratimų – pritūpimai, atsispaudimai, „lentos“ laikymas. Jeigu norisi įvairovės, į sporto programą galite įtraukti greitą ėjimą ar lengvą bėgimą bent porą kartų per savaitę. Aišku, pradėjus jausti, kad treniruotės tampa per lengvos, krūvį galima didinti. Tačiau tai reikėtų daryti palaipsniui, mažais žingsneliais“, – pataria treneris.
Pašnekovas priduria, kad siekiant maksimalaus treniruočių efektyvumo vertėtų laikytis nuoseklios programos – treniruotės turėtų būti suskirstytos dienomis.
„Pavyzdžiui, per savaitę galite daryti 2-3 jėgos treniruotes su svarmenimis arba savo kūno svoriu ir taip pat – 2-3 ištvermės treniruotes, kurios galėtų būti plaukimas, bėgimas, važiavimas dviračiu ar greitas ėjimas. O svarbiausia per savaitę bent 1-2 dienas pasilikti poilsiui, tačiau poilsis neturėtų reikšti gulėjimo lovoje. Tam, kad raumenys atsistatytų, rekomenduojama bent lengva veikla: pasivaikščiojimas, tempimo pratimai, joga“, – rekomenduoja T. Jusevičius.
Galiausiai, asmeninis treneris akcentuoja, kad sportas niekuomet neturėtų tapti kančia. Sporto tikslas turėtų būti ne rekordai, o širdies lavinimas.
„Jeigu mėgstate šokti – šokite, jeigu patinka važiuoti dviračiu – rinkitės dviratį. Svarbiausia, kad lavintumėte širdį ir raumenis. Jėga suteiks tvirtumo, o ištvermė padės turėti daugiau energijos kasdienėse veiklose. Balansas tarp šių dviejų sporto krypčių yra pats geriausias vaistas nuo ligų“, – reziumuoja treneris.
