Artėjant rugsėjui reikia gerai apgalvoti, kokius būrelius ar užsiėmimus lankys jų atžalos šiemet. Kodėl tarp planuojamų veiklų reikėtų įtraukti ir sporto treniruočių? Kiek fizinio aktyvumo užsiėmimų per savaitę yra pakankamai, o kiek jau per daug? Ar tiesa, kad baletas gerina laikyseną, o futbolas kreivina kojas? Į visus šiuos klausimus atsako „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Brigita Rušinienė.
Kodėl į lankomų būrelių sąrašą svarbu įtraukti sportą?
Daug metų patirties dirbant su suaugusiais ir vaikais sukaupusi specialistė ir pati mama B. Rušinienė sako, kad judėjimas yra svarbus jau nuo mažų dienų. Jis stiprina įvairias organizmo sistemas ir gerina jų funkcijas, teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.
„Skirtingi sporto užsiėmimai lavina įvarius vaikų fizinius gebėjimus: jėgą, ištvermę, valią, atkaklumą, judrumą, koordinaciją, gebėjimą įveikti sunkumus. Pavyzdžiui, gimnastikos užsiėmimų metu ugdoma jėga, kūno lankstumas, gerinama koordinacija, laikysena, grakštumas, plastiškumas. Futbolas lavina ne tik vaikų fizinę ištvermę, bet ir strateginį mąstymą. Tai – komandinis žaidimas. Plaukimas visapusiškai stiprina organizmą (gerina medžiagų apykaitą ir imuninę sistemą). Taip pat stiprina nervų, kaulų ir raumenų sistemą, gerina kvėpavimą, judesių koordinaciją. Krepšinio treniruočių metu lavinama kūno koordinacija – tai dinamiška sporto šaka, lavinanti visą kūną,“ – dažniausiai pasirenkamas sporto šakas išsamiau apžvelgia kineziterapeutė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vaikai, kurie yra fiziškai aktyvūs, auga sveikesni, geriau vystosi fiziškai ir psichiškai. Fizinė veikla padeda vaikams lengviau išgyventi stresą, įgyti teigiamų emocijų. Nepakankamas fizinis krūvis yra viena iš širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių, taip pat nepakankami judant gali pradėti augti antsvoris, silpsti kaulai ir raumenys.
Kaip išsirinkti tinkamą sporto būrelį?
Pasak specialistės, tėvai turėtų skatinti vaikus išbandyti skirtingas sporto šakas. Šitai padės atrasti būtent tai, kas iš tiesų patinka. Vis dėlto, parenkant sporto būrelius svarbu įvertinti ne tik pomėgius, bet ir individualius vaiko gebėjimus bei sveikatos būklę.
Skirtingo amžiaus vaikams rekomenduojama ugdyti skirtingus įgūdžius. Specialistai mano, kad tam tikri fiziniai aspektai turėtų būti treniruojami sulaukus skirtingo amžiaus.
6–7 m. Meninė ir sportinė gimnastika, sportiniai šokiai, kur daugiausia dėmesio skiriama baziniams įgūdžiams, koordinacijai, lankstumui, raumenų jėgai;
6–8 m. Dailusis čiuožimas;
7–9 m. Stalo tenisas, tenisas ir kitos sudėtingesnės sporto šakos;
8–10 m. amžiaus vaikams labiausiai tinka žaidybinės sporto šakos: krepšinis, futbolas, žolės riedulys;
9–11 m. – tinklinis, lengvoji atletika padeda išmokti bazinių sporto judesių. Taip pat dziudo – mergaitėms (berniukams ši sporto šaka rekomenduojama kiek tiek vėliau: 10 – 13 m.);
10–12 m. Irklavimas, dviračiai ir kitas ištvermės sportas, nes iki tol vaikų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistema nėra pilnai susiformavusi, dideli krūviai gali pakenkti;
12–14 m. Boksas.
„Svarbiausia stebėti, kaip sekasi vaikui, kaip jis jaučiasi. Atkreipti dėmesį, jeigu pradeda skųstis nugaros, sąnarių skausmais. Į tai nereikėtų numoti ranka ir vertėtų kreiptis į specialistus. Labai svarbu, kad fizinis krūvis tenkantis vaikui būtų subalansuotas,“ – pastebi kineziterapeutė B. Rušinienė.
Paklausta, ar sportuoti gali ir vaikai sergantys lėtinėmis ligomis, specialistė sako, kad jiems taip pat svarbu fizinis aktyvumas, tačiau prieš užregistruojant vaiką į sporto būrelį reikėtų tai aptarti su gydančiu gydytoju.
Kokios problemos kamuoja šiuolaikinius vaikus?
Paklausta, su kokiomis problemos pas reabilitacijos specialistus dažniausiai patenka šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai, B. Rušinienė sako, kad atvejų būna įvairių.
„Dažniausiai pasitaiko laikysenos sutrikimai (stuburo iškrypimai, stuburo linkių pakitimai), „O” ir „X” formos kojų deformacijos (kojų sąnarių problemos), taip pat pėdos skliauto sutrikimai (plokščiapėdystė ir kitos pėdos deformacijos), motorinės raidos sutrikimai. Kartu ir traumomis, po įvairių operacijų, lėtinis nugaros, sąnarių skausmas, neurologinės ligos. Beje, tenka dirbti ir su antsvoriu ar nutukimu jau jauname amžiuje,“ – vardija specialistė.
Pasak jos, griaučių – raumenų sistemos sutrikimai yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių vaikystėje.
„Netaisyklinga kūno laikysena neigiamai veikia širdies ir kvėpavimo sistemos efektyvumą, sumažėja plaučių gyvybinis pajėgumas bei kitų vidaus organų funkcionavimas. Laikysena formuojasi palaipsniui, todėl tėvams privalu nuolat stebėti, kaip vaikas stovi, sėdi, o pastebėjus, kad laikysena ydinga, nedelsiant tai koreguoti. Daugelis mano, kad netaisyklinga laikysena su amžiumi išsispręs savaime. Tačiau taip manyti yra klaidinga, nes laiku nepastebėjus ar apleidus šią problemą, gali likti pasekmių visam gyvenimui. Ilgainiui gali išsivystyti stuburo deformacijos, galinčios sukelti gyvybiškai svarbių organizmo sistemų – virškinimo, kraujotakos – nepakankamumą. Būna, kad net jauname amžiuje vaikus kamuoja lėtinis galvos, kojų, nugaros skausmas, kurių priežastis – ne kas kita, o netaisyklinga laikysena,“ – atkreipia dėmesį B. Rušinienė.
Anot jos, dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra silpnas liemens raumenų korsetas. Tačiau taip pat gali būti ir netaisyklinga asimetrinė poza ilgai sėdint mokyklos suole ir ruošiant namų darbus, netaisyklinga eisena, stovėsena, nepakankamas judėjimas, nuovargis, įvairios lėtinės ligos. Kad laikysena būtų taisyklinga, svarbu nuo mažens tolygiai ir darniai stiprinti vaiko raumenis bei ugdyti taisyklingą laikyseną kasdieninėje veikloje. Kuo anksčiau aptinkami laikysenos pakitimai, tuo efektyviau galima juos koreguoti ir greičiau pasiekti gerų rezultatų.
„Tėvams rekomenduojama patikrinti vaikų laikyseną intensyviuoju stuburo augimo laikotarpiu: mergaičių – 4–6 ir 11–14 metų, berniukų – 6–8 ir 13–16 metų. Šio amžiaus vaikų laikyseną rekomenduojama tikrinti dažniau (2–3 kartus per metus). Kito amžiaus vaikams reikėtų profilaktiškai pasitikrinti ne rečiau kaip kartą per metus,“ – pastebi specialistė.
