Saulės kremai ir vitaminas D: kaip suderinti

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Jau kuris laikas esame priversti spręsti dilemą: vasarą norime gauti saulės, kad papildytume vitamino D atsargas, bet kartu bijome odos vėžio ir tepame odą kremais, kurie vitamino D „nepraleidžia“.

Nėštumo ir gimdymo metu moteriai reikia kur kas daugiau vitamino D, tačiau kartu jai liepiama itin saugoti saulės. Kaip elgtis?

Konsultuoja gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja

Štai keletas argumentų „už“ ir „prieš“ saulę nėštumo metu.

Nėštumas/žindymas ir saulė – PRIEŠ

Nėštumo ir žindymo metu dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių oda tampa ypač jautri saulės spinduliams, kosmetikos priemonėms, karščiui, prakaitui ir kitiems dirgikliams.

Nėštumo metu žalingų saulės spindulių reikia saugotis dėl padidėjusios pigmentinių dėmių atsiradimo rizikos.

Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug 5 mėnesį) moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Medicinos terminais kalbant, tai yra chloazma, kurią lemia estrogenas (šis veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Dėl to kartais nėščiosioms kur kas patamsėja apgamai ir strazdanos. Teigiama, kad chloazma – laikinas reiškinys, po nėštumo ji išnyksta. Vis dėlto, jei ant veido odos atsiranda pigmentas, patariama tiek vasarą, tiek žiemą tepti ją kremu su apsauginiais UV filtrais, nes veikiant saulei melanino gaminasi dar daugiau. Be to, persikaitinus galima „užsidirbti“ pigmentinių dėmių visam gyvenimui. Tiesiog dalis jų nebeišnyks.

Besilaukiančių bei žindančių moterų oda yra jautresnė, greičiau nudega saulėje, lėčiau gyja. Net ir menki odos įbrėžimai dėl gausesnio saulės poveikio gali tapti pigmentinėmis dėmėmis.

Nėščiosioms kaitintis saulėje reikia apdairiai dar ir todėl, kad kai oda nudega, joje susidaro biologiškai aktyvių medžiagų prostaglandinų, kurie, patekę į kraują, gali sukelti nepageidaujamus gimdos susitraukimus.

Įrodyta, kad nenormuotas buvimas saulėje, perkaitimas gali pakenkti besivystančiam kūdikiui.

Nėštumo bei žindymo metu griežtai draudžiama lankytis soliariumuose. Dėl nėštumo metu organizme vykstančių hormoninių pokyčių suaktyvėja vėžinių ląstelių atsiradimo ir dauginimosi rizika, o soliariumuose, kaip žinoma, žalingo spektro spindulių apšvita itin intensyvi. Dėl šios pačios priežasties pavasarį bei vasarą nėštukėms nerekomenduojamos ir grožio procedūros, kurių metu naudojamos lazerinės technologijos, šviesos impulsinė terapija, bei bet kokios kitos kosmetologinės procedūros, kurių metu oda veikiama įvairiomis intensyvaus poveikio kosmetikos priemonėmis.

Nėštumas/žindymas ir saulė – UŽ

Nuotrauka Saulės Pieva

Nuotrauka Saulės Pieva

Iš saulės mes gauname net 90 proc. reikalingo vitamino D.

Saikingos saulės vonios yra nepakeičiamas sveikatos šaltinis, nes dėl saulės spindulių poveikio odoje aktyvuojamas vitaminas D, kuris būtinas kalciui pasisavinti. Kalcis reikalingas ir nėščios ar žindančios moters organizmui, ir jos kūdikio kaulams, dantims bei kitoms organizmo ląstelėms. Saulės spinduliai svarbūs ir emocinei pusiausvyrai bei apsisaugojimui nuo nėštumo bei pogimdyminės depresijos.

Vitaminas D nepaprastai svarbus nėštumo metu. Nuo jo priklauso vaikučio augimas, kaulų mineralizacija, nervų sistemos vystymasis. Jei vaikučio susilaukia moteris, kuriai pačiai trūksta vitamino D, jei ji maitindama krūtimi nebūna saulėje ir per pieną neperduoda kūdikiui vitamino D, tai savaime aišku, kad ir kūdikiui jo stigs. Deja, nustatyta, kad net 70–97 proc. nėščiųjų ir žindančiųjų kraujyje vitamino D nepakanka.

Žindant vitaminas D išlieka labai svarbus, nes maitinanti mama per pieną atiduoda daug mikroelementų ir vitaminų, tarp jų – ir vitaminą D – kūdikiui. Mamai būtina tas atsargas papildyti. Kitaip viską atidavusi kūdikiui ji dar būdama jauna gali pradėti sirgti paslėpta osteoporoze (kalcis pasisavinamas kartu su vitaminu D, jei trūksta šio vitamino, kaulams trūksta kalcio).

Dilemos sprendimas

Nėščiosios patenka į padidėjusios rizikos grupę, joms privaloma padidinta odos apsauga nuo saulės. Be nėštukių, saulės itin saugotis turėtų raudonplaukiai žmonės, kūdikiai ir paaugliai, kurių oda pažeista aknės. Patenkantiems į rizikos grupę reikėtų rinktis apsauginius kremus su SPF50.

Saulės spinduliais mėgaukitės iki 11 valandos bei po 16 valandos. 11–16 valandomis saulė yra pati radioaktyviausia.

Jei įmanoma, rinkitės buvimą netiesioginiuose saulės spinduliuose (medžio šešėlyje).

Būtinai naudokite apsauginę kosmetiką nuo saulės. Tepkite odą apsauginiais mineralinių filtrų pagrindo kremais. Odą tepkite dažnai, bent 15–20 min. prieš išeidami iš namų ir po kiekvieno maudymosi.

Dėvėkite plačiabrylę skrybėlę, naudokite skėčius nuo saulės, apsauginius akinius nuo saulės, rankas ir kojas turi dengti natūralaus pluošto, neaptemptas drabužis.

Būdami šalia vandens telkinių, denkite kūną plona paplūdimio skara ar natūralaus pluošto drabužiu, nes nuo vandens atsispindėję saulės spinduliai papildomai veikia odą.

Deja, net pasitepus silpniausiu 15 SPF kremu nuo saulės vitaminas D nebesigamina. O toks lengvas SPF dažniausiai yra net paprastuose dieniniuose veido kremuose. Tad tam tikrą trumpą laiką patariama saulėje pabūti neišsitepus kremu. Leistino buvimo saulėje be apsauginių priemonių trukmė priklauso ir nuo odos tipo.

Nuotrauka Saulės Pieva

Nuotrauka Saulės Pieva

Šviesiaodėms, melsvų akių, šviesių/rudų plaukų, šlakuotos odos savininkėms, kurių oda linkusi iškart degti raudonai, tiesioginiuose saulės spinduliuose be apsauginių priemonių leistina būti tik 5–10 min. per dieną. Turinčioms vidutinio tamsumo odą – 10–15 min. per dieną. Tamsaus odos tipo moterims – 20–30 min. per dieną.

Galima vitaminą D „gaudyti“ ir debesuotą dieną, tik debesys sulaiko 50 proc., o šešėlis – 60 proc. spindulių. Todėl reikės be saulės apsaugos pabūti dvigubai ilgiau. Nebūtina visiškai išsirengti – pakanka pabūti be apsaugos atidengus veidą, kaklą ir rankas. Geriausios pietinės valandos, nes ryte ir po pietų saulės spinduliai kris įstrižai.

Saulė, šviesdama per stiklą, vitamino D negamina, tad „deginimasis“ įstiklintoje terasoje neduos naudos.

Toliau vartokite profilaktines vitamino D dozes, rekomenduotinas nėščioms bei žindančioms moterims (arba dozes, kurias rekomendavo jūsų gydytojas). Valgykite maistą, kuriame gausu vitamino D.

Vitamino D paradoksas

Vitamino D trūkumas – aktuali medicinos problema. Išsivysčiusiose šalyse šio vitamino klausimai sprendžiami valstybiniu lygiu! Įdomiausia, kad šio „saulės vitamino“ trūksta net karštuosiuose kraštuose, nes ten žmonės dengiasi nuo saulės, dieną būna patalpose, o į lauką eina tik vakarais. Vitamino D trūksta net arabams ir indams. Todėl net ir vasarą patariama vartoti vitamino D papildų, o ypač – jei laukiatės ar maitinate krūtimi.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


1 + šeši =

Kitos temos: