„Laba diena, vis prisimename doc. A. Vingro įdomų straipsnį apie paracetamolį. Gal jo autorius galėtų atsakyti į kitus mus dominančius klausimus? Iš anksto dėkojame.“ Vežimėlius bestumdančių ir kavutės išgeriančių mamų klubas.
Docentas Algimantas Vingras atsakinėja į mamyčių klubo klausimus.
***
Įvairių vaistų poveikis nėščiai ir žindančiai moteriai. Kas galima, kas ne ir kodėl?
JEI LAUKIATĖS
Venkite naujų vaistų. Vis dar pasitaiko nėščiųjų, kurios, vos tik pasijutusios nepatogiai (pradėjo pykinti, atsirado silpnumas ar niežulys, suskaudo), griebiasi be recepto parduodamų vaistų. Dalis šių vaistų saugūs, bet ne visų jų poveikis vaisiui žinomas. Be to, neretai poveikis kinta didėjant vaisiaus (gestaciniam) amžiui, kurį jis praleido įsčiose nuo prasidėjimo momento. Kitaip tariant vaistas, pavartotas vienu metu, gali kur kas padidinti įgimtų raidos defektų riziką, o kitu metu – būti visiškai nepavojingu. Dažniau nėra iki galo žinomas naujų vaistų, kurie atsirado rinkoje prieš 1–3 metus, poveikis.
10 proc. rizika: daug ar mažai? Nustatyta, kad vaistų vartojimas nėštumo metu sukelia apie 10 proc. vaisiaus raidos defektų ir nėštumo bei gimdymo komplikacijų. Dėl to JAV vaistų ir maisto kontrolės tarnyba reikalauja vaisto instrukcijoje nurodyti jo pavojingumo laipsnį, kuris nustatomas eksperimentuojant su gyvūnais. Tačiau tokių eksperimentų rezultatai nėra visiškai patikimi, nes žmogaus organizmas skiriasi nuo gyvūnų… Dėl etikos eksperimentai su žmonėmis niekada neatliekami. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl, vos tik sunegalavus, nederėtų griebtis vaistų, o verta pasikonsultuoti su gydytoju. Jis, skirdamas vaistų nėščiajai, žindančiai, vadovaujasi taisykle: skiriamų vaistų nauda turi viršyti galimą riziką. Todėl, kai kreipiatės į gydytoją, savo skundų ir jutimų nesutirštinkite arba nesumenkinkite, kuo išsamiau atsakykite į jo klausimus. Atrodo, kad 10 proc. rizika lyg ir nedidelė, tačiau tas 10 proc. yra kaip tik tos priežastys, kurių dažniausiai galima išvengti.
Pavojingiausios 3–9 savaitės. Žalingą (teratogeninį) poveikį vaisiui turi ne tik vaistai, bet ir kitos cheminės medžiagos, jonizuojanti radiacija, įvairios motinos ligos nėštumo metu bei žalingi įpročiai. Kai po apvaisinimo per pirmas dvi savaites koks nors teratogeninis veiksnys paveikia besivystančias vaisiaus ląsteles, jos neretai žūna ir dėl to įvyksta ankstyvas persileidimas. 3–9 savaitė po apvaisinimo – pavojingiausias laikas. Šiuo metu labai intensyviai vystosi visi organai, ir žalingiems veiksniams sutrikdžius jų raidą galimi įvairūs įgimti defektai.
Vaistai pačioje nėštumo pradžioje. Jei vaistus vartojote pačioje nėštumo pradžioje, dar iki to laiko, kol sužinojote apie savo nėštumą, bijodamos, kad vaikas gali gimti su „apsigimimais“, neskubėkite nutraukti nėštumo. Nedelsdamos pasikonsultuokite su savo gydytoju, tvirtai išsiaiškinkite galimą rizikos laipsnį, o jei suabejojate gydytojo atsakymu, paprašykite siuntimo genetiko konsultacijai. Daugumą įgimtų raidos defektų, kuriuos gali lemti teratogeninį poveikį turintys vaistai, galima nustatyti nėštumo metu atlikus ultragarsinį ar specifinius biocheminius nėščiosios kraujo tyrimus.
Jei vaistai būtini. Kartais nėščioji bijo, kad gydytojo skirtas jai būtinas vaistas pakenks būsimam vaikeliui, ir nusprendžia jo nevartoti. Tai irgi didelė rizika, nes taip darant ji gali pakenkti ne tik savo, bet ir būsimo vaiko sveikatai. Kitaip tariant, lazda neturi būti perlenkta nei į vieną pusę. Plačiau skaitykite: http://www.webmd.com/women/pregnancy-medicine#1
Papildai irgi kenkia. Yra nėščiųjų, kurios be atodairos pasitiki maisto papildų reklama ir mano, kad „natūralūs“ produktai palengvins pykinimą, nugaros skausmus ir kitus erzinančius nėštumo simptomus. Papildų dabar vaistinių lentynose galybė. Daugelio vadinamųjų „natūralių produktų“ saugumas ir efektyvumas – nežinomi, nėra sukaupta ir paskelbta duomenų apie galimą jų pašalini poveikį. Jau gana plačiai skelbiama informacija, kad įvairios vaistažolės, ypač jų rinkiniai, yra vaisiaus įgimtų defektų ir persileidimo bei priešlaikinio gimdymo rizikos veisknys.
Nereikėtų vartoti jokių papildų, į kurių sudėtį įeina produktų koncentratai, pvz., aukso šaknies (radiolės, Sibiro ženšenio), svaigiojo pipiro (kava kava), mėlynosios arba juodosios blakėžudės, amerikinės fitolakos, amerikinio šaltekšnio, chininmedžio, senos žolės, gyvybės medžio (kalankės).
Iš mums žinomų verta atsisakyti šių: pipirmėtės, drugžolės (marėnikės), šventagaršvės (šunmorkės), bitkrėslės, kadagio, saldymedžio, skaistenio, pievos kroko, baltojo bijūno, pelyno, paprastosios kraujažolės, jonažolės, geltonosios žiognagės.
Nenaudotini vitaminų ir mineralų rinkiniai, kurie nėra skirti nėščiosioms ir žindančiosioms, nes vienų vitaminų perteklius gali bloginti kitų pasisavinimą, pasunkėja kepenų ir inkstų darbas, o didelės vitamino A dozės gali sukelti įgimtas ydas.
Nėštumo metu namų nekvėpinkite ajerų, paprastojo kiečio (ir pelyno), pipirmėtės, šalavijo, gaulterijos, baziliko, juozažolės (izopo) miros, mairūno, čiobrelio aliejais. (Plačiau skaitykite: http://www.webmd.com/women/pregnancy-medicine#1
Saugių vaistų nėra. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, nėra nereceptinio ir receptinio vaisto, kuris 100 proc. būtų saugus nėštumo metu Plačiau skaitykite: http://www.whattoexpect.com/pregnancy/pregnancy-health/medications-during-pregnancy/
Priminsiu, kad net visiems žinomo vaisto nuo skausmo ir temperatūros paracetamolio galima trumpai pavartoti tik esant didelei būtinybei, o kito tokio pat veikimo vaisto ibuprofeno išvis negalima vartoti pirmą ir trečią nėštumo trimestrą. Aspirino irgi reikia atsisakyti dėl galimo poveikio vaisiui.
Antibiotikai vartotini tik tie, kuriuos skyrė gydytojas, ir tik taip, kaip jo skirta.
Vitaminai ir maisto papildai irgi vartotini tik tie, kuriuos skyrė gydytojas ir tiek laiko, kiek jo skirta.
Jeigu vartojate vaistus, gydančius astmą, epilepsiją (traukulius), padidėjusį kraujospūdį, nerimą, nemigą, kai nėštumo testas tapo teigiamas, nedelsdamos pasikonsultuokite su ligą gydančiu gydytoju.
Būsimosioms mamoms, norinčioms laimingai išnešioti, pagimdyti ir išauginti sveiką mažylį, derėtų:
Jei sunegalavote, o testas parodė, kad esate pastojusi, savavališkai nesigydykite jokiomis priemonėmis, o gydytojui pasakykite, kad laukiatės.
Jeigu nebūtina, pirmuosius 3–4 mėnesius nevartokite vaistų, nedirbkite su lakiomis cheminėmis medžiagomis, negerkite alkoholio, daug kavos, nerūkykite, nesitirkite rentgenu, nebendraukite su sergančiais ūminėmis ligomis vaikais ir suaugusiaisiais.
Nėštumo metu vartokite tik gydytojo skirtus, ne mažiau kaip 3–4 metus rinkoje esančius vaistus.
Nepasitarusi su gydytoju nevartokite jokių maisto papildų, vaistažolių.
Vaisingo amžiaus moterys, ypač paskutinėmis dienomis prieš mėnesines, neturėtų vartoti vaistų, kurių teratogeninis poveikis nežinomas.
JEI JAU PAGIMDĖTE
Pirmosios paros. Pirmąsias 4–5 paras po gimdymo yra dideli tarpai tarp ląstelių, išklojančių krūties pieno gamybos vietas. Dėl to į pieną patenka ne tik daug mažajam žmogui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų, bet ir motinos vartojami vaistai bei įvairios medžiagos iš maisto. Todėl šiuo metu būtina atsisakyti gyvybiškai nebūtinų vaistų, maisto papildų, vaistažolių.
Nauda ir rizika. Pirmos savaitės po gimdymo pabaigoje ląstelės, išklojančios pieno gamybos vietas, susiglaudžia, sudarydamos rimtą barjerą vaistų ir kitų medžiagų patekimui į pieną. Suprantama, tai dar nereiškia, kad visi vaistai, maisto papildai, vaistažolėse esančios medžiagos visai nepatenka į pieną ir juos jau galima be atodairos vartoti. Vaisto kiekis, kurį kūdikis gauna su motinos pienu, priklauso nuo daugybės veiksnių – vaisto savybių, jo dozės, gavimo dažnio ir trukmės, vaisto išskyrimo, individualios vaisto tolerancijos, kuri išryškėja tik pradėjus vartoti vaistą.
Kitaip tariant, vienas vaistas vienai ir tai pačiai ligai ar negalavimui gydyti yra labiau saugus, kitas mažiau. Todėl, atsiradus bet kokiam negalavimui, būtina pasitarti su gydytoju, užuot pradėjus gydytis močiutės, draugės ar kaimynės patartu vaistu.
Visuomet, prieš žindančiajai pradedant vartoti bet kokį vaistą, būtina įvertinti, ar nauda bus didesnė už riziką. Reikia pasitarti su gydytoju – gal galima vieną vaistą pakeisti kitu, kurio patekimas į pieną mažesnis?
Jei žindymo metu būtina vartoti vaistus, tai, jei įmanoma pagal ligos pobūdį ir vaisto savybes, geriausia juos vartoti po paskutinio pažindymo prieš kūdikio nakties miegą.
Amerikos pediatrų akademijos kūdikių maitinimo ekspertai rekomenduoja:
Jeigu žindote, atidžiai perskaitykite bet kokio vaisto, kad ir gydytojo skirto, informacinį lapelį.
Jei būtina vartoti vaistą, jį stenkitės vartoti po žindymo.
Venkite ilgai veikiančių vaistų, pvz., tokių, kurie informaciniame lapelyje apibūdinami kaip „lėto“ ar „prailginto“ veikimo ir tokių, kurie organizme išlieka veiklūs ilgiau nei 8 valandas.
Kai žindote ir vartojate jums būtiną gydytojo skirtą vaistą, stebėkite kūdikio elgesį – ar neatsiranda anksčiau nebuvusių, neįprastų požymių, pvz., mieguistumo, dirglumo, apetito pokyčių. Jei pakito vaikelio elgsena, negerkite eilinės vaisto dozės ir nedelsdamos kreipkitės į vaistą skyrusį gydytoją.
Kai žindote ir vartojate jums būtiną gydytojo skirtą vaistą, nenaudokite jokių maisto papildų, vaistažolių, neįprasto ar įvairiai perdirbto maisto, pvz., pusfabrikačių, prisotinto įvairiais prieskoniais, įvairiai konservuoto, marinuoto maisto.
Nepasitarusi su gydytoju nevartokite jokių maisto papildų, nes juose gali būti didelė įvairių medžiagų koncentracija, medžiagos gali ne tik patekti į pieną, bet ir turėti įtakos laktacijos procesui. Kaip didelės įvairių medžiagų koncentracijos veikia žindančiosios organizmą, jokios statistikos nėra.
Stokojama įrodymų ir apie tokių dažnai vartojamų vaistažolių, kaip ramunėlės, ežiuolės, valerijonas, ženšenis, dviskiautis ginkmedis, saugumą žindymo laikotarpiu.
Plačiau skaitykite:
https://www.drugs.com/drug-safety-breastfeeding.html
https://www.aap.org/en-us/Pages/Breastfeeding-and-Medication.aspx
https://www2.aap.org/breastfeeding/files/pdf/Lactmed.pdf
http://pediatrics.aappublications.org/content/pediatrics/early/2013/08/20/peds.2013-1985.full.pdf
„Mamos žurnalas“
