Daugumos vaistų anotacijose rašoma „nėščioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama“. Tai kaip elgtis, kai suserga žindanti mama? Pataria sertifikuota žindymo konsultantė IBCLC*Oksana Laurinavičienė.
www.laktacija.lt
Ligos žindymui netrukdo
Tapus mama, gyvenimas nesustoja ir toliau eina savo vaga: žindanti mama gali susirgti kaip bet koks kitas žmogus, jai prireikia gydyti dantis, atlikti įvairius tyrimus, procedūras ir pan.
Deja, iki šiol manoma, jog žindymas nesuderinamas su mamos gydymu ir sveikatos priežiūra. O iš tikrųjų viskas yra daug paprasčiau.
Yra tik labai mažas ligų ir būklių sąrašas, nesuderinamų su žindymu:
Negalima žindyti kūdikių, esant klasikinei galaktozemijai (galaktozės-1-fosfato uridiltransferazės trūkumui).
Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, neleidžiama žindyti mamoms, užsikrėtusioms žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ar žmogaus T-limfotrofiniu I tipo (ŽLTV-1) virusu.
Negalima žindyti tam tikrų ligų aktyvaus gydymo fazės metu, kai skiriami su žindymu nesuderinamų preparatų.
Žindymas nėra draudžiamas, kai:
Mamai nustatyta teigiama hepatito B paviršinio antigeno reakcija.
Mama yra užsikrėtusi hepatitu C.
Mama karščiuoja.sto aplinkos taršos medžiagų poveikį.
Mamos kraujo serumas turėjo teigiamą atsaką į citomegalo virusą.
Mama rūko (nors ją reikėtų skatinti mesti rūkyti) ar kartais išgeria taurę alkoholio per šventes.
Didžioji dauguma kūdikių, sergančių gelta ar hiperbilirubinemija, gali būti toliau žindomi be jokios žindymo pertraukos.
Mama peršalo
Bet kurios kitos „įprastos“ ligos metu, pvz., esant peršalimui, gerklės skausmui, gripui, virusiniam gastroenteritui, karščiavimui, mastitui ir t.t., mama turėtų tęsti žindymą. Tiesiog reikia apie tai priminti gydytojui, kad jis skirtų su žindymu suderinamus vaistus. Dauguma vaistų visiškai tinkami vartoti žindant kūdikį, o tie, kurių nerekomenduoja vartoti žindant, beveik visada gali būti pakeisti saugiais alternatyviais vaistais.
Geriausia, ką jau susirgusi mama gali padaryti dėl savo mažylio, – tai toliau jį žindyti. Kuo tai paaiškinti? Jei mama suserga užkrečiamąja liga, pvz., gripu ar kitu virusu, jos kūdikį tos ligos sukėlėjas ima veikti jau tuomet, kai mama dar nesuvokia, kad jau užsikrėtė. Mamos pienas neperneša mamos ligos kūdikiui, bet piene yra antikūnų, specifinių, būtent mamos ligai (plius bet kokiam kitam sukėlėjui, su kuriuo kontaktą turėjo pati mama ar jos kūdikis), ir jie padės apsaugoti mažylį nuo susirgimo. O jei kūdikis vis dėlto susirgs, dėl gautų antikūnų jis persirgs lengviau, nei sirgs pati mama.
Mama apsinuodijo
Mamos apsinuodijimas maistu žindyti netrukdo. Tol, kol tokios būklės simptomai apsiriboja virškinimo traktu (mama vemia, viduriuoja, jai spazmuoja skrandis), reikėtų žindyti toliau, nes kūdikiui jokios rizikos nėra. Tačiau jei būklė sunkėja ir ligos sukėlėjas persikelia į mamos kraujotaką (mamai nustatoma septicemija, ji turi būti gydoma jau ligoninėje), tuomet sprendimas dėl žindymo priimamas kiekvienu atveju individualiai. Net ir esant rizikai, kad sukėlėjas pateks iš mamos kraujotakos į jos pieną, tačiau mamą gydant su žindymu suderinama antibiotikų terapija, žindymas lieka saugiausias kūdikio maitinimo būdas.
Jei mamą užpuolusi infekcija ypač agresyvi (pvz., invazinė A grupės streptokokinė infekcija, sukėlusi sunkią mamos ligą), žindymas turėtų būti tęsiamas po laikino jo sustabdymo pirmosioms 24 mamos gydymo valandoms. Tokiu atveju kūdikiui gali būti skirta profilaktinė ar empirinė terapija prieš tą patį sukėlėją.
Mama serga autoimunine liga
Kai kurios mamos serga autoimuninėmis ligomis: idiopatine trombocitopenine purpura, autoimuninėmis skydliaukės ligomis, autoimunine hemolizine anemija ir daugeliu kitų. Šioms ligoms būdingi antikūnai, gaminami pačios mamos organizme prieš jo paties audinius. Tokiomis ligomis sergančios mamos bijo, kad antikūnai patenka į pieną ir gali sukelti tokią pat ligą kūdikiui. Tai visiškas mitas. Autoimunine liga serganti mama tikrai gali žindyti. Antikūnai, kurie sudaro didžiąją dalį pieno antikūnų, yra vadinamojo sekrecinio IgA tipo. Autoimuninės ligos nėra sukeltos sekrecinio IgA. Net jei taip ir būtų, į kūdikio kūną sekrecinis IgA nepatenka. Tad mama gali ramiai tęsti žindymą.
Ką daryti susirgus
Jei žindanti mama susirgo, reikia imtis įprastų profilaktikos priemonių: dažnai plauti rankas, nečiaudėti ir nekosėti ant mažylio, dažnai vėdinti patalpas ir palaikyti jų švarą. Apsauginės kaukės dėvėti nereikia.
Kai mama serga, dažniausiai geriausia mintis yra tiesiog gulėti lovoje su vaiku ir leisti jam žįsti tiek dažnai ir taip ilgai, kaip tik jam to reikia.
Tiesiog reikia nepamiršti tinkamai pasirūpinti savimi ir palaikyti pieno gamybą: gerti daug skysčių ir dažnai žindyti.
Ar virinti sergančios mamos pieną?
Tai pats keisčiausias iš senovės atėjęs mitas. Sergant mamai, pieno virinti griežtai negalima. Jei mama karščiuoja, jos pienas kūdikio tikrai nenudegins, tačiau kartais, labai retai, kūdikiai atsisako gerti neįprastai jiems šiltą pieną. Tuomet reikia jį išsitraukti ir palikti pastovėti kambario temperatūroje atvėsti, o tada sugirdyti.
Žindymas ir vaistai
Karščiavimui mažinti tinka ibuprofenas arba paracetamolis. Juos reikia vartoti pagal informacinio lapelio nuorodas ir perspėjimus. Jei mama vartoja nuo peršalimo skirtus kompleksinius vaistus, reikia įvertinti, kiek iš viso per parą paracetamolio gaus mama, ir atskirai pasitikrinti kiekvieno tokio vaisto komponento suderinamumą su žindymu. Maitinančiai mamai griežtai negalima vartoti aspirino (dėl Rėjaus sindromo rizikos).
Kartais vaistai gali sumažinti pieno gamybą. Tokie yra vaistai, mažinantys gleivinių patinimą (pseudoefedrinas, fenilefrinas, fenilpropanolaminas) – jų net 1–2 dozės gali kur kas sumažinti mamos prolaktino lygį, dėl to gali sumažėti pieno, ypač jei laktacija jau stabili.
Antihistamininiai vaistai gali sustabdyti slogą, bet kartu ir sukelti mieguistumą mamai, o tuo kartu – ir kūdikio mieguistumą, dėl to jis daugiau miegos ir mažiau prašys krūties.
Vietiškai naudojami preparatai (nosies lašai, gerklės purškalai, čiulpinukai ir pan.) suveikia greitai, bet mažiau susigeria į mamos kūną, tad tai yra saugesnė alternatyva mamai.
Nuo kosulio maitinančiai mamai saugu vartoti gvaifeneziną. Dauguma kitų preparatų nuo kosulio irgi yra saugūs.
Jei mamai reikia antibiotikų, – gydytojas turi skirti tokius, kurie suderinami su žindymu. Suderinamumą galima pasitikrinti puslapyje www.e-lactancia.org (pagal vaisto veikliąją medžiagą). Didžiausias suderinamų su žindymu antibiotikų šalutinis poveikis – nežymus kūdikio išbėrimas ar viduriavimas (tuomet jam galima duoti gerųjų bakterijų, jie kūdikis neviduriuoja, probiotikų vartoti nereikia).
Jei norima maksimalios vaiko apsaugos, geriau gerti vaistą ir iškart žindyti ar gerti reikiamus vaistus prieš pat ilgiausią vaiko miego pauzę.
Homeopatiniai vaistai gali būti vartojami be jokių apribojimų, o vaistažolės – tiesiog saikingai, prisimenant, kad kartais jos gali slopinti pieno gamybą (šalavijas, čiobreliai, mėtos)
Medaus galima valgyti tiek, kiek pačiai mamai tai nesukelia alergijos. Jei pastebima, kad vaikui prasidėjo alergija ir dėl to įtariamas mamos vartojamas medus, jo daugiau nebereikėtų vartoti.
Imbierai, česnakai, svogūnai, citrinos – be jokių apribojimų, tiesiog jaučiant saiko jausmą.
Taigi, gydantis žindančiai mamai, visada pravartu pasitarti su gydytoju ar vaistininku ir prisiminti, koks yra vaistų poveikis, gerti daugiau skysčių, dažniau žindyti, riboti vaistų, mažinančių pieno gamybą ar keliančių vaiko mieguistumą, vartojimą ar išvis vengti jų vartoti, jei tik įmanoma.
Krūties problemos
Mastitas (krūties infekcija) nėra priežastis nutraukti žindymą. Iš tikrųjų, krūtis gali išgyti greičiau, jei mama tęsia žindymą iš pažeistosios krūties.
Krūties abscesas šiais laikais gydomas pūlių ištraukimu adata ar drenažu, o ne operacija.
Jeigu mamai prireikia operacijos (ne tik krūties, bet ir bet kurios kūno vietos), sustabdyti žindymo nereikia. Visi reikalingi vaistai turėtų būti aptarti su gydytojais dėl jų suderinimo su žindymu, o kai tik mama atgauna sąmonę po taikyto nuskausminimo, iškart gali žindyti vaikelį.
Žindančios moters mamogramos sunkiau skaitomos, bet jos vis tiek yra naudingas tyrimo būdas. Jei kyla abejonių dėl diagnozės, visada galima atlikti aptikto mazgo tyrimą ultragarsu ar jo biopsiją.
* IBCLC laikosi profesinio elgesio kodekso ir jai už šį straipsnį nėra sumokėta nei paties žurnalo, nei bet kokių jame besireklamuojančių kompanijų.
„Mamos žurnalas“
