Mastitas yra dažna žindančių moterų būklė, remiantis moksliniais tyrimais, jis pasitaiko iki 20 proc. visų atvejų. Dažniausiai taip nutinka per pirmąsias 6 savaites po gimdymo, tačiau mastitas gali atsirasti bet kokiu vėlesniu laktacijos metu.
Oksana Laurinavičienė, sertifikuota žindymo konsultantė IBCLC* www.laktacija.lt
Kaip diagnozuoti mastitą
Mastitas yra krūties uždegimas, kurio požymiai: jautri, karšta, patinusi, pleišto formos krūties sritis, aukšto temperatūra (38,5oC ir daugiau), šaltkrėtis, gripą primenantys viso kūno skausmai ir bendras silpnumas. Mastitas gali būti susijęs arba nesusijęs su bakterine infekcija. Paraudimas, skausmas ir karštis – visa tai gali pasireikšti, kai krūties sritis yra pabrinkusi ar „užsikimšusi“, bet ten nebūtinai tuo pat metu bus infekcija. Jei moteris žindo ir jai pakyla temperatūra ar tiesiog pablogėja bendra savijauta (ji pradeda galvoti apie peršalimą ar pan.), visų pirma būtina apžiūrėti jos krūtis ir spenelius: ar niekur nėra jokių skausmingų vietų, paraudimo, menkiausio sukietėjimo, kad galima būtų atmesti mastito diagnozę. Nesiimant jokių veiksmų, visas procesas vystosi taip: krūtų brinkimas – neinfekcinis mastitas – infekcinis mastitas – krūties abscesas.
Kas gali lemti mastito atsiradimą
Šie veiksniai sukelia pieno sąstovį ir gali turėti įtakos mastitui atsirasti:
Pažeistas spenelis, ypač, jei jis užkrėstas auksiniu stafilokoku.
Reti maitinimai, žindymas pagal grafiką, nustatytos trukmės žindymas.
Praleisti maitinimai.
Blogas apžiojimas, silpnas ar nekoordinuotas žindimas, dėl to nepakankamai ištuštinama krūtis.
Mamos ar kūdikio liga.
Per gausi pieno gamyba.
Staigus nujunkymas.
Krūties suspaudimas (veržianti liemenėlė, mašinos diržas, veržiantys drabužiai, gulėjimas ant krūties, jos užgavimas smūgiu).
Baltasis taškas ant spenelio, blokuota spenelio pora ar latakas: pieno pūslelė.
Mamos stresas ir nuovargis.
Krūtų dydis, forma, standumas mastitui neturi jokios įtakos. Kuo daugiau buvo brandžių laktacijų (žindyta ilgiau nei 2–3 mėn.), tuo daugiau krūtyse pieną gaminančių ląstelių, tuo daugiau ir greičiau pieno jos pagamins naujai gimusiam kūdikiui, todėl mama gali susidurti su per didele pieno gamyba.
Nėštumo ir gimdymo eiga turi įtakos mastitui tiek, kiek tai bendrai veikia mamos sveikatą, jos jėgas ir imuniteto būklę. Jeigu mamai sunku atsigauti po gimdymo, tai gali lemti mastito atsiradimą.
Visos kitos dažnai labai populiarios mastito atsiradimo teorijos – perpūtimas, per ploni drabužiai krūtų srityje – yra mitai.
Žindant kūdikį, gyvenimas nesustoja, tai tikrai nėra priežastis pasislėpti kokone (nuolat krūtis laikyti šiltai) ir visko saugotis. Žindymas, kaip ir nėštumas, nėra liga, o natūralūs moters gyvenimo laikotarpis.
Ką daryti
Svarbiausia žinia mamoms: niekada nenutraukite žindymo, jei jau susirgote mastitu!
Pieno sąstovis krūtyje yra dažnai mastitą sukeliantis veiksnys, todėl svarbiausia situacijos valdymo priemonė yra dažnas ir efektyvus pieno pašalinimas iš krūties:
Prieš žindymą atlikite labai švelnų krūties odos masažą nuo spenelio pažasties limfmazgiolink lengvais glostančiais judesiais rankomis, jei reikia, suteptomis maistiniu aliejum, gulint ar sėdint atsilošus. Tai leidžia efektyviai pašalinti krūtyje susikaupusią limfą ir audinių skysčius, tad maitinant kūdikį pienas gali netrukdomas ištekėti iš visos krūties ir blokuotos srities.
Būtina kuo dažniau žindyti, pradedant žindymą nuo pažeistosios krūties.
Jei dėl krūties skausmingumo nė neatsileidžia pienas (skausmas blokuoja pieno tekėjimą), reikia pradėti žindyti nepažeistąja krūtim tol, kol krūtys atleis pieną, ir tuomet iškart perkelti vaiką prie pažeistosios krūties.
Mažylį reikia priglausti prie krūties taip, kad jis liestų smakriuku ar nosyte blokuotą krūties sritį.
Krūties masažas maitinimo metu pirštus sutepus aliejumi irgi gali padėti pašalinti pieną. Tokio masažo, atliekamo pačios mamos ar padėjėjo, kryptis yra nuo blokuotos srities spenelio link.
Problemą išspręsite greičiau, jei po maitinimo pieno likutį ištrauksite rankomis ar pientraukiu.
Nėra jokių įrodymų, kad sveikam, išnešiotam kūdikiui kiltų rizika, jei jis toliau bus žindomas mamai sergant mastitu. Jei mastito atveju situacija susiklosto taip, kad moteris nebegali žindyti, ji turėtų toliau išsitraukinėti pieną rankomis ar pientraukiu, nes staigus žindymo nutraukimas lemia didesnę absceso susidarymo riziką nei žindymo tęsimas.
Palaikančios priemonės
Labai svarbu poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir suderinta mityba. Visa tai leidžia moters kūnui sustiprėti ir greičiau įveikti problemą.
Trumpalaikis (1–2 min.) šilumos poveikis – šiltas dušas, šiltu vandeniu suvilgytas vystyklas, švelnus glostymas rankomis nuo spenelio pažasties link – pažeistai vietai gali padėti lengviau atleisti pieną ir sustiprinti pieno srovę.
Po maitinimo ar pieno ištraukimo iš krūties būtina panaudoti šaltį (jei dedamas ledas – tik iki 20 min. vieno šaldymo metu), nes šaltis padeda sumažinti pažeistos srities skausmą ir patinimą.
Į ligoninę turi būti guldomos moterys, kurioms reikia intraveninių antibiotikų ar joms nesuteikiama palaikomoji slauga namie. Moteris privalo būti guldoma kartu su savo kūdikiu, kad galėtų žindyti.
Liaudies balsas
Beveik kiekviena tauta mastito atveju turi nemažai liaudiškų priemonių. Gyvenant XXI amžiuje, būtų naivu iki šiol gydytis kompresais su, tarkime, kūdikio šlapimu. Iš visų šiuo metu Lietuvoje sklandančių receptų (kopūstų, plonų bulvių griežinėlių ar tarkių, medaus, druskos, spirito, kūdikio šlapimo kompresų), jei mamai labai norisi, galima naudoti tik kopūstų lapus ir žalias bulves (sutarkavus ar plonai supjausčius), tačiau ne vienus, o tik kaip tarpinę tarp ledo ir krūties odos, – jau paskutiniuoju veiksmų etapu, kuomet reikia pašaldyti pažeistą krūties odą. Vienas kopūsto lapas ar bulvė patys savaime nieko nepadarys, o gana greitai išdžius ir nebus jokios naudos.
Gydymas vaistais
Mastitu serganti moteris turėtų vartoti gydytojo skirtus vaistus.
Nuskausminamieji. Jie gali padėti lengviau atleisti pieną iš krūties.
Antiuždegiminiai vaistai (pvz., ibuprofenas) gali būti veiksmingesni nei vien tik nuskausminamieji (pvz., paracetamolis), nes sumažina uždegiminius simptomus. Abu šie vaistai yra visiškai suderinami su žindymu.
Antibiotikai. Jei mastito simptomai yra vidutinio sunkumo ir tęsiasi mažiau nei 24 val., gali pakakti tik konservatyvaus gydymo (efektyvaus pieno pašalinimo ir palaikančių priemonių). Jei simptomai negerėja per 12–24 val., jei liga ūmėja, būtina kreiptis į gydytoją, kuris tikriausiai skirs antibiotikų.
Dažniausias patogenas, sukeliantis infekcinį mastitą, yra penicilinui atsparus auksinis stafilokokas (S.aureus). Rečiau pasitaikantys patogenai yra Streptococcus ar Escherichia coli. Bet kokiu atveju turi būti skirtas gana ilgas antibiotikų vartojimo kursas.
Jei skyrus antibiotikų terapiją moters būklė nepagerėja po 48 val. nuo terapijos pradžios, būtina imti mamos pieno mėginį, atlikti pasėlio ir jautrumo antibiotikams testą.
Jei buvo skirt tinkami antibiotikai, kūnas į tai sureaguoja staigiai. Tačiau jei mastito simptomai nepagerėja per kelias dienas nuo gydymo pradžios, reikėtų pagalvoti apie platesnę diagnostiką.
Jei mastitas pasikartoja toje pačioje vietoje daugiau nei 2–3 kartus, verta patikrinti, ar toje krūties vietoje nėra giliau esančio kokio nors darinio ar kitos patologijos.
Galimos komplikacijos
Ankstyvas žindymo nutraukimas. Mastito sukelti simptomai gali būti tokie ūmūs, kad kartais moterys svarsto apie žindymo nutraukimą. Tačiau efektyvus pieno pašalinimas yra svarbiausia gydymo dalis. Staigus žindymo nutraukimas gali pabloginti mastitą ir padidinti absceso susidarymo riziką; todėl efektyvus gydymas ir sveikatos priežiūros specialistų bei šeimos narių palaikymas tokiu metu yra labai svarbūs.
Abscesas. Jei gerai apibrėžta krūties vieta išlieka kieta, raudona ir jautri, nežiūrint į taikomą tinkamą gydymą, tuomet reikėtų įtarti abscesą. Taip nutinka maždaug 3% moterų, sergančių mastitu. Iš pradžių buvę bendrieji negalavimo simptomai ir karščiavimas gali būti jau praėję, bet krūties tyrimas ultragarsu parodys skysčių sankaupą, kurią galima drenuoti (ištraukti) adata. Kartais prireikia visos tokių ištraukimų adata serijos. Taip ištraukti pūliai gali būti ištirti dėl konkrečių juose esančių bakterijų. Jei abscesas labai didelis ar yra daug abscesų zonų, prireikia drenavimo chirurginiu būdu. Net ir tokiu atveju žindymas gali ir turi būti tęsiamas iškart po procedūros, tik užtikrinant, kad kūdikis neliečia drenažo vietos ir infekcijos paliestų audinių/išskyrų. Po krūties drenavimo būtinas antibiotikų kursas.
Pienligė. Pienligės atveju atsiranda deginantis spenelių skausmas arba išcentrinių krūties skausmų simptomai. Diagnozavimas yra sudėtingas, nes speneliai ir krūtys gali atrodyti normalūs apžiūros metu ir gautas pieno pasėlis nėra patikimas. Tokiu atveju būtina labai atidžiai įvertinti kitas krūties skausmo priežastis, ypatingą dėmesį skiriant tinkamam apžiojimui pasiekti ir Raynaud’o sindromui (vazospazmui) bei lokaliai spenelio traumai atmesti. Iš spenelio įtrūkimų ir žaizdų užaugintame pasėlyje dažniausiai bus rastas S.aureus. Bet net kelių mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, jog, jei moteris jaučia deginantį spenelių ir krūtų skausmą, tai greičiausiai bus ne S.aureus, o būtent Candida sukelta pienligė, kuri turi būti gydoma gydytojo skirtais antigrybeliniais preparatais.
Ką daryti, kad mastito nebūtų
Kiekviena dar besilaukianti moteris turėtų žinoti, ką daryti, kad išvengtų mastito.
Efektyvių priemonių taikymas esant krūtų persipildymui ir brinkimui:
Reikia ieškoti pagalbos, jei nesiseka gerai pridėti kūdikį prie krūties ir jis blogai apžioja.
Maitinimų dažnis ir trukmė negali būti ribojami.
Ligoninės personalas turi apmokyti kiekvieną mamą išsitraukti pieną rankomis, jei krūtis perpildyta ir kūdikis negali gerai jos apžioti, ar jei pažindžius kūdikį nepasiekiamas krūtų palengvėjimo jausmas. Tokiu atveju galima naudoti pientraukį, bet mama vis tiek turi gebėti išsitraukti pieną rankomis, nes tokio gebėjimo poreikis gali atsirasti labai netikėtai.
Ligoninėje mamą turi apmokyti apžiūrėti savo krūtis – ar nėra sukietėjimų, skausmo ar paraudimo. Pastebėjus bet kokius pieno sąstovio požymius, būtina ilsėtis, padidinti maitinimų dažnį, pridėti šilumą prie krūties prieš žindymą ir masažuoti sukietėjusias zonas, kaip aprašyta anksčiau.
Būtina kreiptis profesionalios pagalbos, jei pažeisti speneliai ar jei įtariama, jog nepakankama pieno gamyba.
Kadangi nuovargis yra dažnas mastito pranašas, maitinančios mamos turėtų pakankamai ilsėtis. Šeimos nariai gali pasiūlyti daugiau savo pagalbos, o ir pačios žindyvės turėtų jos prašyti dažniau ir drąsiau.
Kadangi auksinis stafilokokas gajusligoninėse ir bendruomenėse, ypač svarbu gera higiena. Ligoninės personalas, mamos ir jų šeimų nariai privalo dažnai ir gerai plautis rankas. Pientraukiai ir jų dalys yra užkrato šaltinis, todėl jie turi būti gerai išplaunami su muilu ir karštu vandeniu jais pasinaudojus.
Nedelsiant pradėjus visą gelbėjimosi veiksmų planą, yra didelė tikimybė, jog viskas tuo ir pasibaigs. Ir bus galima toliau mėgautis žindymu!
Kaip teisingai surinkti mamos pieną jo pasėlio tyrimui
Spenelį švariai nuvalykite ir švariomis rankomis pradėkite ištraukti pieną. Pirmąsias sroves praleiskite, o kitas sroves pagaukite tiesiai į sterilų šlapimo mėginiams skirtą indelį, neliesdamos jo vidaus pirštais. Tokiu būdu užtikrinama, kad ant spenelio odos buvusi mikroflora nepatenka į pieno mėginį. Pastebėta, kad kuo sunkesni mastito simptomai, tuo didesnis tokiame mėginyje bus bakterijų kolonijų skaičius, gali būti net patogeninė mikroflora.
JAV įsikūrusi pasaulinė organizacija Žindymo medicinos akademija (angl. Academy of Breastfeeding Medicine, toliau tekste – ABM) išleido ir nuolat atnaujina specialius klinikinius protokolus, skirtus viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams ir žindymo konsultantams. Šis straipsnis parengtas remiantis ABM klinikiniu protokolu Nr. 4 „Mastitas, peržiūrėta 2014 m. kovo mėn.“.
* IBCLC laikosi profesinio elgesio kodekso ir jai už šį straipsnį nėra sumokėta nei paties žurnalo, nei bet kokių jame besireklamuojančių kompanijų.
„Mamos žurnalas“
