Konsultuoja akušerė Ieva Girdvainienė, www.gandrolizdas.lt
Dažniausia žindymo problema, su kuria susiduria vos ne kiekviena žindanti mama, – skausmingi speneliai. Ar įmanoma apie tai patarti ką nors naujo? Pabandysime.
Konsultuoja akušerė Ieva Girdvainienė, www.gandrolizdas.lt
Ieva, ar įmanoma mamoms pasakyti ką nors naujo apie spenelius, kai internetas lūžta nuo patarimų?
Svarbiausia žinia, kurią norisi pasakyti, – skausmingi speneliai žindymo pradžioje yra visiška norma, tai patiria dauguma. Tai yra žindymo pereinamoji būklė, kuri kiekvienai moteriai bus kitokia: ūmesnė, ramesnė. Žinoma, bus šiek tiek laimingųjų, kurios išvis nepatirs spenelių skausmo.
Dar tebegulėdamos ligoninėje po gimdymo moterys laukia, kada pradės spenelius skaudėti, tačiau ši būklė prasideda jau grįžus namo, maždaug 5–7 parą, kai atsiranda tikrojo pieno. Jautrių spenelių būklė turėtų praeiti per 3 mėnesius, nes sustiprėja vaikutis, ir jis greičiau pavalgo, be to, – valgo rečiau, mama išmoksta teisingai paduoti krūtį ir t.t. O jeigu būklė užsitęsia ilgiau, tai palengvėjimas tikrai ateis pradėjus papildomai maitinti.
Kas apskritai vadinama spenelių skausmu? Juk kiekvienos moters skausmo slenkstis kitoks…
Be skausmo, šiai būklei dar būdinga ir pasikeitusi spenelių spalva (kur kas raudonesni, nei įprasta) ir net forma (padidėję, pailgėję). Jeigu spenelio forma tampa nebeįprasta, panaši į nudažytą lūpdažį, jeigu atsiranda gilių įtrūkimų, reikėtų pasirodyti konsultantei ar šeimos gydytojui.
Ar toms, kurių kūdikiai yra tiesiog prisisegę prie krūties ir žinda kas keliolika minučių, labiau gresia spenelių pažeidimai?
Paradoksas, tačiau ne tai lemia spenelių problemas, o visai kiti dalykai: paveldimumas, anatomija, odos elastingumas. Mūsų, baltaodžių, oda plona ir jautri, o, tarkime, Afrikos moterims spenelių skausmingumo tema daug tolimesnė.
Spenelių skausmui įtakos turi žindymo poza, o svarbiausia – ar kūdikis teisingai apžioja spenelį. Jeigu spenelį apžioja neteisingai, tai ir po kelių tokių maitinimų jis taps skausmingas.
Žinoma, jei speneliai jautrūs, skausmingi, reikia dėliotis žindymo laiką taip, kad jie nors truputį pailsėtų, neduoti krūties kaip čiulptuko, kurį laiką patekinti kūdikiui tik maisto poreikį.
Kada pradėti spenelius tepti ir kuo?
Spenelius reikia pradėti tepti prieš jiems tampant jautriais – jei ne pirmą, tai bent antrą parą po gimdymo. Moterys jau po pirmų maitinimų pajunta, kad speneliai „kitokie“, – jautresni. Nereikia laukti skausmo ar odos pažeidimų. Tepti reikia specialiai tam skirtu tepalu, kurio pagrindas – lanolinas (vazelinas). Toks tepalas pamaitina ir minkština gleivinę, ši greičiau atkuriama. Tepti reikia gausiai, tarsi naktinį kremą. Patepus tepalu, reikia 5–10 minučių pabūti nuogomis krūtimis, kad tepalas susigertų. Tikrai nereikia visą dieną po namus vaikščioti nuogai iki pusės, oro vonioms ir tepalui susigerti pakaks ir 10 minučių. Pageidautina, kol speneliai jautrūs, dėvėti natūralaus pluošto liemenėlę, ir nedėti įdėkliukų (nebent toms, kurioms itin gausiai bėga pienas). Įdėkliukai trukdo kvėpuoti, sudaro šiltnamio efektą. Tekančiam pienui surinkti labiau tiks pieno surinkikliai, kurie yra lateksiniai, su skylutėmis ir leidžia spenelių odai kvėpuoti.
Apie tai, „kuo mamos tepa spenelius“, galima ir knygą parašyti. Jos deda nuo įvairių lapų ir ištraukų iki kiškio taukų. Labiausiai populiarus medus, kuris gal kiek ir dezinfekuoja, tačiau tinka ne visoms.
O kaip dėl mamos pieno – paliktas po žindymo lašelis gydys spenelius, ar, atvirkščiai, džiovins ir neleis kvėpuoti, nes sudarys luobą?
Jūratės Čiakienės nuotr.
Vienareikšmiškai – esu už tepimą mamos pienu. Šis būdas tikrai nepakenks, bus saugus kūdikiui, mamai. Nėra įrodymų, kad motinos pienas spenelius gydytų, tačiau, kad jis atlieka apsauginę funkciją, – akivaizdu. Porą pieno lašiukų (spaudžiant nuo krūtinkaulio) reikia išspausti prieš žindymą ir leisti lašiukams patiems nulašėti – jie suminkštins spenelį, užkurs hormonų, atpalaiduojančių pieną, gamybą, atpalaiduos latakėlius, be to, pakvies vaikelį, nes šis pieną užuos. Po žindymo reikia išspausti paskutinį lašiuką ir leisti jam pačiam nudžiūti ant spenelio.
Kalbant apie lanolino tepalą, – ar prieš maitinimą jį reikia nuplauti nuo spenelių? Ankstesnėje literatūroje buvo rekomenduojama krūtis plauti su muilu prieš kiekvieną maitinimą…
Žindant reikia laikytis įprastinės higienos, ir krūtis plauti tik tada, kai einate po dušu ar į vonią. Hiperhigiena paneigta. Jeigu mes spenelius tepame, o paskui plauname, – kokia nauda? Tik įsukame ydingą ratą. Kai lanolino nenuplauname, jis susigeria ir odos paviršiuje sudaro tarsi vaškinį sluoksnį, kuris apsaugo.
Koks ryšys tarp pažeisto spenelio ir mastito? Atrodytų, kad krūties uždegimas kyla „iš vidaus“ dėl susidariusio pieno sąstovio?
Mastitas gali kilti ir iš vidaus, kaip sakote, ir iš išorės – per spenelius. Suvokime, kad po gimdymo mamos imunitetas yra silpnesnis, per pažeidimus spenelyje infekcija nesunkiai patenka į moters organizmą. Iš kur ta infekcija atkeliauja iki spenelio? Ir per rankas, ir per daiktus, net ir iš ligoninės, jei speneliai jau buvo sužaloti gimdymo namuose, kur visada išlieka hospitalinės infekcijos rizika.
Aprašėme ne vieną istorija, kaip mamos maitina kruvinais speneliais, o kūdikis atpila raudoną pieną. Ar reikalinga tokia auka?
Jei speneliai sužaloti iki kraujo, reikia naudoti barjerą – antspenius. Jei mama nusiteikusi šitaip kentėti, kad žindo kruvinais speneliais, ji turėtų pagalvoti, kokią naudą duoda vaikui? Mažo žmogučio skrandukas labai jautrus, ar jam reikia prisivalgyti kraujo? Nenuostabu, kad tokio kruvino pieno pavalgę kūdikiai dažniausiai atpila. Pamačius kraujuojančius įtrūkimus, reikia sustoti, nusiraminti ir rasti geriausią išeitį – naudoti antpsenius, kol speneliai sugis. Internete rasite komentarų, kad antspeniai yra „blogis“, nes, juos naudojant, mažėja pieno. Tai netiesa. Žinoma, antspenių nereikia griebtis pirmomis dienomis, kai spenelius vos vos dilgčioja. Bet jeigu speneliai yra plokšti, jei jie sužeisti, antspeniai yra nenusakomai geriau, nei pradėti duoti mišinio. Kūdikiai yra protingi, visada mamoms sakau – pasitikėkite jais! Kūdikiai tikrai atpažins, kas yra natūralus skonis, norės mamos pieno, kad ir pro antspenį. O pasikeitus situacijai, antspenius išmesite ir toliau maitinsite be jų.
Kai speneliai pažeisti, galima naudoti specialius kompresus. Tik būtinai parašykite, kad jų nereikia naudoti sveikiems speneliams! Mamos tų kompresų atsiveža į gimdymo namus ir nuo pirmos dienos deda ant spenelių. Tai visiškai nereikalinga, nes tokie kompresai skirti gydyti, o ne profilaktikai.
Kai jau reikia spenelius gydyti, planą turėtų sudėlioti akušerė ar žindymo konsultantas, nes, gydant visomis įmanomomis priemonėmis, kyla chaosas. Dėl krūtų galite konsultuotis ne tik su akušerėmis ar žindymo konsultantėmis, bet ir su šeimos gydytojais, mamologais. Mamologui tikrai verta pasirodyti po žindymo.
Ar mama gali ką nors padaryti dar besilaukdama, kad speneliai sutvirtėtų, užsigrūdintų?
Mano galva, spenelių grūdinimas (kontrastinis dušas, trynimas šiukščiu rankšluosčiu ir pan.) nepadeda, o tik suteikia besilaukiančiai moteriai nemalonių pojūčių.
Moterims sakau, kad geriausias vaistas nuo spenelių skausmo yra geri žindymo kursai. Viena yra perskaityti, koks atstumas turi būti nuo kūdikio smakro iki spenelio, kitas dalykas – pabandyti, pamatyti. Todėl, būdamos gimdymo stacionare, naudokitės proga – prašykite akušerių parodyti, kaip teisingai priglausti kūdikį prie krūties. Naudokitės pagalba, kuri jums priklauso, – kvieskite, klauskite, mokykitės, tuomet išvažiuosite namo išprususios.
Kitas spenelių traumavimo etapas – kai kūdikiui prasikala dantys. Ar dažnai kūdikiai apkramto mamas?
Dažnai. Vieni dantenas kasosi, kiti tikrina ribas, treti taip žaidžia. Mano patarimas – kai kūdikis žįsdamas įkando, parodyti, kad jums skauda, pasakyti garsiai ir aiškiai: „Man nepatiko, man skauda“. Tada tiesiog nustoti maitinti, kad kūdikis įkandimą susietų su maisto praradimu. Ištraukti spenelio negalima staigiai, įkirškite į burnytę mažąjį pirštą, kad atpalaiduotumėte vakuumą, ir ramiai ištraukite krūtį. Maitinimą tęskite tik po kurio laiko.
Neila Ramoškienė
Nuo redakcijos: Šį kartą kalbėjome apie paprasčiausią, mechaninį, spenelių pažeidimą. Spenelių pienligė – atskira tema, apie ją pakalbėsime kituose numeriuose.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
