Patyrusi mama, žinoma, pravers šį straipsnį. Čia parašyti patarimai jai bus tokie patys savaime aiškūs, kaip „prieš kepdami blynus įkaitinkite keptuvę“. Tačiau kiekviena jauna mama privalo išmokti žindymo abėcėlę.
Žindymo technika
Kad ir kiek mama perskaitytų, kad ir kiek sukauptų teorinių žinių apie žindymą, reikia atsiminti, kad teorija ne visada prilygsta praktikai.
Kiekvienos moters žindymas bus unikalus, ypatingas. Tačiau pagrindines tiesas reikėtų žinoti:
* Prieš duodamos krūtį palaukite, kol kūdikis plačiai prasižios. Tas laukimas gali trukti apie 1 minutę. Jei kūdikis, pridėtas prie krūties nesižioja, reikia jį paskatinti – speneliu vedžioti lūpų kontūrus, pakutenti skruostuką, pabraukyti pirštu nuo smilkinio lūpų link.
* Kai kūdikis plačiai pražioja burnytę, reikia greitu ir švelniu judesiu priartinti kūdikį prie krūties. Atsiminkite svarbią taisyklę – ne krūtis keliauja prie kūdikio, o kūdikis prie krūties. Mamos, dėdamos kūdikį prie krūties, nori palengvinti jo darbą –suima dviem pirštais rudąjį laukelį aplink spenelį ir kiša vaikučiui į burnytę. Tai tipiška mamų klaida. Mamos, paimdamos pirštais rudąjį laukelį, suspaudžia pagrindinį pieno indą, užblokuoja pieno tekėjimą.
* Labiausiai svarbu, kad kūdikis teisingai apžiotų krūtį. Yra keli teisingo apžiojimo požymiai:
Vaikučio smakriukas liečia krūtį.
Apatinė lūpa išsivertusi.
Apžiota kuo daugiau apatinio laukelio.
Žindymo judesiai persiduoda į ausį.
* Labai svarbu, kad žindanti mama būtų atsipalaidavusi. Todėl kiekviena turi susirasti jai patogią žindymo padėtį. Jei įsitaisysite nepatogiai, žindydama labai greitai pavargsite. Tačiau kuri mama, pajutusi, kad jai nepatogu, nutrauks vaikučio valgymo procesą… Todėl svarbu patogiai įsitaisyti iškart, prieš pradedant žindyti, o nebegalvoti apie tai jau žindymo metu. Kad žindyti būtų patogiau, naudokitės įvairiausiomis pagalvėmis. Jei žindote sėdėdama, rankos būtinai turi turėti atramą, o ne kabėti, todėl svarbu išsirinkti ir patogų krėslą. Žindančios mamos nugara turi būti atlošta, moteris neturi būti palinkusi į priekį. Kai žindanti mama pasilenkia į priekį, jai pradeda tempti nugarą ir pienas teka lėčiau (juk pienas teka „iš pažasties“). Mamos kojos turėtų būti padėtos ant atramos, kad truputį pakeltų kelius. Vaikučio pilvukas turėtų liestis su mamos pilvu. Bet kokioje pozoje žindant vaikutis turi liestis oda prie odos, kūnu prie kūno.
* Žindydamos nesistenkite atitraukti krūties nuo kūdikio nosytės – vaikutis, įsirėmęs į mamos krūtį, tikrai neuždus, nes jis gali kvėpuoti per šnervių šonus.
* Jei žindant skauda, reikia atitraukti kūdikį nuo krūties, nes skausmas ir žindymas yra nesuderinami. Jei skauda, vadinasi, vaikutis blogai paėmė krūtį ir reikia paduoti iš naujo. Atitraukti kūdikio nuo krūties negalima staigiai, traukiant krūtį iš burnytės – taip sužeisite spenelius. Paprasčiausias būdas – mažąjį pirštelį įkišti kūdikiui į burnytę arba spustelėti smakriuką – tada vaikutis išsižios ir atlaisvins spenelį. Jei norite ištraukti krūtį, negalima užimti kūdikio nosytės – o taip daro dauguma mamų.
* Kaip apsaugoti spenelį? Iš tikrųjų jis nedalyvauja žindyme. Svarbiausia krūties vieta žindant yra rudas laukelis aplink spenelį, vadinamoji areolė. Spenelis, kai kūdikis gerai apžioja krūtį, tarsi įsistato į vaikučio gomurį. Ten speneliui saugu. Juk ši krūties dalis yra labai jautri, ir jei vaikutis lūpomis ją dirgintų, spenelis greitai suskylinėtų. Tačiau žindymo mechanizmas apsaugo spenelį, nes kūdikis lūpomis apžioja ir įsikabina į rudąjį laukelį, o šis yra nejautrus.
* Vaikučiui pavalgius reikia jam padėti atsirūgti. Paprastai vaikutis atsirūgsta per 10-15 minučių. Ilgiau laukti ir laikyti statmenai nebūtina. Galima paguldyti ant šono, po kurio laiko vaikutis atsirūgs. Neatsirūgusio vaikučio negalima guldyti ant nugaros. O jei norite, kad atsirūgtų greičiau, galima pasidėti vaikutį ant peties ir pamasažuoti nugarėlę.
Pieno trūkumas
Kaip suprasti, kad kūdikiui trūksta pieno? Šis klausimas iškyla beveik visoms jaunoms mamoms. Ypač, jei vaikutis – pirmas.
Yra keli aiškūs pieno trūkumo požymiai:
Kūdikis šlapinasi mažiau nei 6 kartus per parą.
Šlapimas tamsus, koncentruotas.
Per mėnesį vaikutis priauga mažiau nei 500 g.
Pieno matavimas nusitraukiant yra netikslus. Lygiai taip pat, kaip ir kūdikio svėrimas prieš maitinimą ir po jo. Mat kūdikis kiekvieną kartą ištraukia skirtingą pieno kiekį. Todėl norint sužinoti, ar vaikutis suvalgė pakankamai, reikia skaičiuoti visos paros balansą.
Yra ir požymiai, kurie byloja, kad kūdikiui pieno visiškai pakanka:
Kūdikis atrodo sveikas.
Kūdikis aktyvus ir budrus daugiau nei 4 valandas per parą.
Kūdikis žindomas daugiau kaip 6 kartus per parą.
Kūdikis žinda taisyklingai.
Pienas teka lengvai.
Kūdikio išmatos minkštos ir geltonos.
Svoris auga gerai.
Ką daryti, jei pienelio trūksta?
Pirmiausia siūloma patobulinti žindymo techniką:
Ieškokite patogios žindymo padėties.
Švelniai masažuokite krūtis.
Prieš žindymą išsimaudykite po šiltu dušu – šiluma skatina pieno tekėjimą ir kūdikiui jį lengviau traukti.
Prieš maitinimą trumpam ant krūties uždėkite šiltą kompresą.
Galima pastimuliuoti pieno gamybą su pientraukiu – truputį nutraukti pieno tarp maitinimų.
Gerkite tik tada, kai troškina.
Nevartokite vaistų su estrogenais.
Nerūkykite. Įrodyta, kad nikotinas gerokai pakeičia pieno kvapą. Kūdikis tokio pieno gali net atsisakyti.
Prie krūties – tinginys
Norint, kad pienelio pakaktų, reikia kūdikiui duoti krūtį, kada tik jis išalksta. tačiau yra kūdikių-tinginių, kurie atvirai neparodo, kad yra alkani. Tada mama turėtų akyliau stebėti, kad pamatytų ankstyvuosius vaikučio alkio požymius. O jie labai panašūs į suaugusiojo.
Kai mažylis išalksta:
* Vaikučio žvilgsnis tampa aktyvus.
* Vaikutis pradeda judinti lūpas, čepsėti.
* Burnytėje padaugėja seilių, vaikutis gali pradėti pūsti seilių burbuliukus.
* Vaikutis kelia nykštį ar visą kumštį prie veido, bandydamas pataikyti į burną (tą veiksmą jis gerai įvaldė dar mamos įsčiose).
* Kraštutinis ir geriausiai tėvams suprantamas signalas – verksmas.
Yra dvi naujagimių grupės. Vieni valgo kas 1-2 valandas, o kita – kas 3-4 valandas. Todėl išvestas vidurkis ir sakoma, kad pirmą mėnesį reikėtų žindyti vidutiniškai kas 2-3 valandas.
Žindymas turėtų trukti apie 20-30 minučių. Tačiau yra vaikučių, kurie po kelių minučių užsnūsta – mama mato, kad jo skruostukai nebejuda. Tada galima vaikutį pastimuliuoti – paglostyti delniukus, padukus, nes juose yra daug jutiminių receptorių. Paprastai paglosčius delniukus ar pastuksenus padukus, vaikučio skruostukai vėl pradeda judėti. Galima stimuliuoti glostant ausies spenelį.
Tinginiukus, kurie vangiai valgo, ilgai neišalksta, reikėtų žadinti ir maitinti. Jei naujagimis dieną pramiegos 4-5 valandas, sutriks pieno gamyba, jo nepasigamins kiek reikia. Todėl vangius, nevalgius naujagimius patariama žadinti kas 3,5 valandos.
Tikrų „tinginių“ yra mažai, tačiau jei jau gimė toks kūdikis, kol „įeisite į ritmą“, jį teks žadinti ir maitinti labai dažnai, net kas 1 valandą. Vangių kūdikių mamos klausia – ar maitinti naktį? Mat tinginiukas mielai išmiegos nuo vakaro iki ryto neprašydamas krūties. Šiaip kūdikis drąsiai gali išmiegoti naktį 4-5 valandas be maisto, ir jo tikrai nereikia žadinti. Tačiau jei auginate tinginiuką, tada jį naktį turėtumėte žadinti.
Pieno kelias
Ligoninėje įvyksta pirmos žindymo dramos. Kadangi pirmiausia pasirodo priešpienis (jis subrendusiu pienu virsta per 10-14 dienų), o priešpienio nebūna daug, mamos sutrinka – ar pieno pakanka? Tačiau reikia atsiminti, kad gimusio vaikučio skrandžio talpa yra graikinio riešuto dydžio. Jam tų kelių lašų mamos priešpienio tikrai pakanka. Tie lašai labai vertingi, manoma, kad 10 ml priešpienio savo verte atitinka 30 ml pieno. Būtent pirmomis dienomis ir įsisuka stebuklingas pieno gamybos mechanizmas.
Pirmąją parą valgydamas 6-8 kartus po tą graikinio riešuto dydžio pienuko kiekį, antrą parą vaikutis suvalgo jau dvigubai daugiau. Jei naujagimis ištisai miega, reikia jį žadinti ir duoti krūtį, kad jis ištrauktų pienuką (tik tada jo pasigamins daugiau). Juk po paros vaikutis norės nebe pirmos paros pienuko kiekio, o antros paros. Pirmomis dienomis pasiteisina gana dažnas dėjimas prie krūties, nes kuo dažniau dėsite, kuo ilgiau žindysite, tuo daugiau pienuko pasigamins. Tam palanki ir priešpienio sudėtis – jame daug baltymų, jis labai lengvai virškinamas, todėl pavalgęs vaikutis gana greitai vėl išalksta. Mamos nerimauja, kad kai kuriose ligoninėse naujagimiams duoda mišinio. Mišinys yra skystesnis už mamos pieną, be to, iš buteliuko daug lengviau bėga. Natūralu, kad mišinį naujagimis ištrauks lengviau. Tačiau gali atsitikti taip, kad paskui jis tingės žįsti krūtį. Jei tikrai yra priežastis naujagimiui duoti mišinio, tai reikia daryti iš specialios taurelės, šaukštelio ar naujoviško buteliuko-šaukšto (vietoje žinduko pritvirtintas specialus šaukštas).
Per pirmus 4 gyvenimo mėnesius kūdikio augimo kreivė šaute šauna į viršų. Vidutiniškai per mėnesį vaikutis priauga po 800-900 g. Minimalus kiekis, kuris dar laikomas norma – 500 g, priaugti per mėnesį.
Jei vaikutis priaugo mažiau nei 500 g, pavyzdžiui, 350 g, vadinasi, kažkas sutrikę. Arba prasta pienuko kokybė, arba bloga žindymo technika. Paprastai būna antrasis variantas, nes jei vaikutis blogai prigludęs, jis turi įdėti daug darbo žįsdamas, pavargsta, nepasisotina. Situacija, lyg labai alkanam žmogui duotume dubenį sriubos ir lieptume valgyti ją su mažu šaukšteliu ar net šakute.
Krūtų bėdos
Pirmomis dienomis po gimdymo moters krūtys papilnėja, paburksta, tačiau turi likti gana minkštos. Tai vadinamos brandžios krūtys. Jei jas gerai prižiūrėsite, vaikutis gerai ištrauks pienelį ir brandžios krūtys netaps kietomis. Bet jei atsiranda kietumas – kieta visa krūtis arba jos plotai – gali būti, kad formuojasi laktostazė (pieno sąstovis). Dažniausiai ši bėda ištinka, kai moteris jau grįžta namo – maždaug 4 dieną po gimdymo. Tokiais atvejais moteriai siūloma nutraukti pieną. Reikia surasti krūtyse tuos sukietėjimus, guzelius ir stengtis iš jų pieną ištekinti. Padeda šiluma – prisiminkite, kaip vaikystėje šildėte kietą plastiliną, kad nuo šilumos suminkštėtų. Krūtis šilumos gali gauti iš šiltų delnų, šiltos vandens srovės (duše), šilto vystyklo. Sušildžius krūtį reikėtų labai švelniai, pirštų pagalvėlėmis sukti ratukus toje vietoje, kuri sukietėjusi. Reikia stengtis, kad pirštai užčiuoptų gilesnį krūties sluoksnį, o ne trintų odą. Išmasažavus ir „išsukus“ guzelį reikia pieną švelniu judesiu stumti rudojo laukelio link. O tik tada švelniai paspaudyti rudąjį laukelį dviem pirštais, imituojant, kad krūtį žinda kūdikio lūpytės, pienuką nutraukti. Tada, kai išbėga pirmieji užsistovėjusio pieno lašai, jau galima prie krūties lipinti ir vaikutį.
Tik tada, jei vaikutis atsisako žįsti išminkštintą krūtį, galima pasinaudoti pientraukiu. Jokiu būdu negalima nutraukinėti pieno su pientraukiu, jei krūtis kieta.
Paprastai pieno stazės būna pirmą savaitę, pakui viskas stoja į savo vėžes. Tačiau jei nieko nedarysite, nesistengsite krūties minkštinti, išmasažuoti guziukų, padėtis gali komplikuotis. „Užsidegusi“, karšta krūtis – jau daug rimtesnė būklė, sukelianti pakitimus visame kūne. Temperatūra gali pakilti iki 40°C, gali prasidėti mastitas. Esant mastitui krūtis bus ne tik kieta, bet ir jautri, skausminga, tarsi tvinksintis pūlinys. Kai krūtis „dega“, ant jos šilumos jau nebegalima dėti, reikia krūtį šaldyti. Galima gerti paracetamolio.
Žindyti gali trukdyti plokšti speneliai. Tačiau tik išimtinais atvejais siūloma pasinaudoti antspeniais.
Antspeniai rekomenduojami, kai speneliai sudirgę, skausmingi. Negalima dėti antspenio ant sveiko, nejautraus spenelio, nes antspenis gali pažeisti sveiką spenelį – gali nutrinti odą. Sakoma, kad geriausias tepalas speneliams – priešpienis. Tačiau tas tepalas tinka tik sveikam speneliui. Jei spenelis pažeistas, motinos pienas nepadės. Tada jau reikia tepalo. Spenelis neužgyja per 2-3 dienas, tepalu spenelis turėtų būti gydomas savaitę. Jei negyja, reikia keisti tepalą.
Konsultavo „Mano šeimos akademijos“ vadovė Zita Norkūnienė.
„Mamos žurnalas“