Pirmomis savaitėmis krūtys gali „pavesti“ – tampa skausmingos, tvinkčiojančios, karštos, kietos.
Atlikti tyrimai Lietuvoje parodė, jog 33 proc. tradiciniuose stacionaruose gimdančių moterų patiria pritvinkusių, skausmingų krūtų laikotarpį.
Naujagimiui palankiose ligoninėse gimdžiusios motinos taip pat patiria šią būseną, bet gerokai mažiau – tik 21 proc. Taigi ir ši būsena dažniausiai susijusi su motinos priešgimdyminiu pasiruošimu šiai situacijai ir su medikų praktika gimdymo stacionare.
Visiškai išvengti krūtų brinkimo, atrodo, neįmanoma. Anot laktacijos tyrinėtojų, brinkimas irgi turi savo prasmę pieno gamybos vyksme. Reikėtų gerai suprasti, kas yra išbrinkusios krūtys, ir skirti jas nuo pilnų krūtų. Pilnos krūtys – tai sunkios, gumbuotos, kiek skausmingos, tačiau pienas bėga lengvai ir kūdikį pamaitinus jaučiamas palengvėjimas. Mama nekarščiuoja. Pabrinkusios krūtys – kietos, skausmingos, karštos, pakyla temperatūra net su šaltkrėčiu, bloga bendra savijauta, krūtinę, kaklą išmėto rausvomis dėmėmis. Taigi šios būsenos tik iš pirmo žvilgsnio yra panašios.
Kai krūtys brinksta
Krūtys brinksta dėl to, jog išsiplečia kraujagyslės, priteka daug kraujo, audinių skysčio. Pieno latakai tiesiog blokuojami, iš jų sunkai pasišalina net ir nedidelis pieno kiekis. Dalis pieno baltymo per išsiplėtusias kraujagysles patenka į kraujotaką, sukeldamas šaltkrėtį, karščiavimą. Tai tarsi alerginė reakcija. Todėl prasidėjus pieno gamybai, motinos temperatūra turi būti matuojama tik kirkšnyje, o ne pažastyje.
Krūtų brinkimo profilaktika – ankstyvas ir taisyklingas naujagimio žindymas ne rečiau kaip kas 3 val. Krūtys išbrinksta dažniausiai 3-4 parą. Jei taip atsitinka, reikia:
- Prieš maitinimą 5-10 min. uždėti ant krūtų šiltą kompresą ar nueiti į šiltą dušą.
- Kadangi krūtis kieta, kūdikiui labai sunku ją apžioti taisyklingai, todėl prieš maitinimą reikėtų skatinti pieno atpalaidavimo refleksą – sukti tarp pirštų spenelį ir švelniai, padedant rankomis ar pientraukiu (kam kaip geriau sekasi) ištraukti pieną. Jo ištraukite tiek, kad suminkštėtų rudasis laukelis ir naujagimis galėtų kuo daugiau apžioti krūties.
- Maitinimo metu švelniai masažuokite krūtį, stumdamos pienelį vaiko burnytės link.
- Labai naudinga vieno maitinimo metu pakeisti kūdikio žindymo pozą, nes iš tos krūties vietos, kur bus apatinis mažylio žandikaulis, geriausiai bus ištuštinamas pienas.
- Po maitinimo praėjus 20 minučių ant krūtų dėkite šaltus kompresus. Geriausia uždėti ledą (tinka ir šaldiklyje palaikytas specialus krūties kompresas).
- Jei labai skauda maitinimo metu, reikėtų nebijoti prieš maitinimą išgerti ir nuskausminamųjų vaistų. Tinkamiausi yra ibuprofenas, paracetamolis. Kai labai skauda, per smegenų žievę blokuojamas pieno atpalaidavimo refleksas, o siekiant palengvinti pieno tekėjimą, skausmas yra tarsi kaištis ratuose. Vaikeliui šių medikamentų beveik nepatenka, o jei ir patenka, tai labai mažos ir nereikšmingos dozės. Be to, verta prisiminti, jog susirgę mažieji žmogučiai būtų gydomi tais pačiais medikamentais ir jau normaliomis, terapinėmis dozėmis.
Pieno perprodukcija ir galaktorėja
Elgiantis pagal aprašytą metodiką, šie nemalonūs pojūčiai daugumai moterų preaeina per 2-3 paras, retais atvejais tai užtrunka iki 2-3 savaičių.
Deja, ypač retai gali išryškėti ir tokie laktacijos sutikimai kaip ypatinga hiperprodukcija (kai pieno per parą gaminama daugiau nei 1,5 litro) ar galaktorėja (kai pienas teka nuolat). Tai lemia tam tikri organizmo hormonų sutrikimai.
Mokslininkai stengiasi susintezuoti ar kitu būdu išgauti hormoną, sustabdantį pieno gamybą (kuris natūraliai veikia savarankiškai kiekvienoje krūtyje). Kai krūtis prisipildo ir prasideda spaudimas į pieno gamybos ląstelės sienelę, ji pradeda skirti tam tikrą hormoną, stabdantį pieno gamybą, vadinamąjį inhibitorių (angl. Feedback Inhibitor of Lactation, sutr.F.I.L.). Kai yra inhibitoriaus gamybos trūkumas, pieno gali gamintis per daug.
Taigi šioje situacijoje galėtų pagelbėti išgautas hormonas. Dabar esant šiam sutrikimui bandoma naudoti centrinio poveikio vaistą – bromkriptiną.
Galaktorėjos priežastis dar labiau neaiški. Šiuo atveju moterims pagalba gali būti tik labai individuali, įvertinus visą organizmo būklę, ligas, emocinę būseną ir pan. Šioje situacijoje belieka nuolat nešioti pieno surinkiklius ir sumaitinti pienuką vaikeliui per maitinimo pagalbininką (jei norima, kad mažylis liestų, čiulptų krūtį) ar iš buteliuko.
Močiutės patardavo iš krūtų karštį „ištraukti“ uždėjus kopūstų, bulvių tarkių kompresus.Visos šios liaudies medicinos ar paprasčiausiai išmintingos močiučių priemonės turi vėsinantį poveikį.
Mokslininkams kol kas nepavyko įrodyti, kad šie ar kiti produktai turėtų kažkokių specialių gydančių medžiagų.
Svarbiausia yra ne ką naudoti, bet kad pasiektume ritmišką krūties ištuštinimą pagal naujagimio poreikį. Seniau buvo mada po maitinimo dar papildomai pieną ištraukti. Šie grubūs, skausmingi masažai nerekomenduojami, nes didina latako užblokavimo tikimybę ir krūtų ligas ateityje. Be to, papildomas pieno ištraukimas didina pieno gamybą, o tai alina moters organizmą.
Žinoma, ši priemonė sovietiniu laikotarpiu, kai vaikučiai po gimimo būdavo atskiriami nuo motinos ir vežiojami valgyti tik pagal grafiką, išgelbėjo daugeliui motinų pieno gamybą, nes po tokios, su moters fiziologija nesuderinamos medicinos praktikos, galėjo ir iš vis nelikti žindančių mamų. Papildomai pieną ištraukti po maitinimo gali būti naudinga ir tada, kai dėl kažkokių priežasčių buvo sumažėjusi motinos pieno gamyba.
Pati rimčiausia situacija – mastitas. Tai krūties uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Mastitas niekada neprasideda staiga nei iš šio, nei iš to.
Pirmiausia turi būti užblokuojamas pieno latakas. Tada atsiranda sukietėjimas, kurį visai netikėtai žindyvė gali užčiuopti krūtyje. Sukietėjimas arba kitaip vadinamas „guzas“ gali būti skausmingas.
Motinos pienas nėra sterilus. Krūties latakuose yra tų pačių mikroorganizmų, kurie gyvena ant mūsų odos. Maitinimo metu pieno srovė tarsi nuolat plauna pieno latakėlius. Užsiblokavus latakui, toje krūties vietoje užsistovi pienas, ten dauginasi mikroorganizmai ir tik tuomet, kai organizmas nebesusitvarko su jų kiekiu, pradeda ryškėti lokalios infekcijos požymiai: sukietėjimas tampa skausmingas, paraudęs. Dar toliau žengiant šiam procesui, mamai iki 39oC pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, pablogėja bendra savijauta.
Esminis skirtumas tarp laktostazės arba pritvinkusių krūtų, ir mastito ta, jog mastitas nebūna pirmomis dienomis ir savaitėmis po gimdymo (nebent motina po gimdymo suserga bendra organizmo infekcija, tokia kaip sepsis).[su_pullquote]ieno latakas gali užsibloguoti nuo paprasčiausio spaudimo – kai krūtį spaudžia automobilio saugos diržai, kūdikio vaiknešėlio diržai. Priežastis gali būti maitinimas visada toje pačioje pozoje, ypač gulint, arba staigus temperatūrų pokytis.[/su_pullquote]
Apčiuopus krūtyje sukietėjimą, būtina imtis priemonių, kad pienas iš tos vietos būtų pašalintas.
Geriausias pagalbininkas – vaikelis. Taikomos visos tos pačios priemonės, kaip ir esant laktostazei.
Reikia stengtis kuo dažniau maitinti iš pažeistos krūties, apatinis kūdikio žandikaulis turi būti ties sukietėjimu. Yra net vadinamoji „gydomoji“ žindymo poza, kai mama keturiomis virš kūdikio, o kūdikis guldomas taip, kad minėtas apatinis žandikaulis būtų ties užsiblokavusia krūties vieta. Tuo laikotarpiu iš sveikosios krūties galima nežindyti, tačiau būtina iš jos ištraukti pieną rankomis ar pientraukiu ir visą dėmesį sutelkti pieno sąstoviui pašalinti iš skausmingos krūties.
Reikia visada pagalvoti, kas sukėlė pieno latako užsiblokavimą. Galbūt tai nutiko dėl to, kad maitinimo metu dėjote pirštą ant krūties ties kūdikio nosyte „kad neuždustų“, o gal dėvite per mažą, spaudžiančią liemenėlę. Pieno latakas gali užsibloguoti nuo paprasčiausio spaudimo – kai krūtį spaudžia automobilio saugos diržai, kūdikio vaiknešėlio diržai. Priežastis gali būti maitinimas visada toje pačioje pozoje, ypač gulint, arba staigus temperatūrų pokytis. Kartais motinos tai apibūdina sakydamos: „perpūtė krūtį“.
Todėl vis dėlto žindymo laikotarpiu, ypač šaltuoju metu laiku, būtina pasirūpinti, kad krūtys būtų apsaugotos nuo šalčio. Tačiau tai nereiškia, jog jas būtina šildyti papildomais įdėklais. Motina turi jausti komfortą – krūtims neturi būti nei per šilta, nei per šalta.
Jei taikant visas aukščiau išvardintas priemones, būklė negerėja per 24 valandas, ypač vargina aukšta temperatūra, galima įtarti prasidėjusį mastitą. Tada turi būti pradėtas gydymas antibiotikais. Skiriamas oksacilinas ar amoksacilinas prieš tai paėmus pieno pasėlį. Pasėlis imamas dėl to, kad jei mastitas bus sunkiai gydomas, galbūt pavyks nustatyti tikslesnį infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.
Tik būtina atsiminti, jog pusei moterų, esant tipiškiems mastito klinikiniams požymiams, pieno pasėlyje nepavyksta išauginti mikroorganizmų, o sėjant sveikų moterų pieną, pusei išauga auksinis stafilokokas, kurio gydyti nereikia. Dėl karščiavimo ir skausmo pirmo pasirinkimo medikamentas ibuprofenas, kitas – paracetamolis. Jei mama eina į darbą, būtina paprašyti nedarbingumo lapelio ir skirti visą dėmesį krūtims gydyti.
Mastito profilaktika
Mastito profilaktika labai paprasta – taisyklingas ir dažnas kūdikio žindymas. Suskilę speneliai didina pavojų patekti patogeniniams mikroorganizmams ir sukelti krūties uždegimą. Todėl būtina juos kuo skubiau gydyti, šalinti sužalojimo priežastis. Mastito atveju žindymas nenutraukiamas, o tęsiamas, net ir skyrus antibiotikus. Tik skiriant antibiotikus po kūdikio maitinimo patariama likusį pieną ištraukti pientraukiu (jei nesuskilę speneliai) arba rankomis. Nors retai, bet kai kada mastito atveju prireikia ir chirurginės pagalbos, pradėjus formuotis pūliniui. Šiuo metu vis plačiau taikomas krūties pūlinio punktavimas adata. Gaila, tačiau tenka išgirsti, jog vyresnės kartos chirurgai ne tik kad uždraudžia maitinti iš pažeistos krūties, bet net ir iš sveikos ir prigąsdina, jog mama niekada nebegalės žindyti kitų savo vaikų. Šiems kolegoms belieka patarti labiau domėtis šiuolaikiniais mokslo įrodymais laktacijos srityje ir perskaityti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas „Mastitas“, kurios yra išverstos ir išleistos net lietuvių kalba.
Taigi ir po krūties operacijų dėl mastito žindyti galima ir dažniausiai žindymas būna sėkmingas. Žinoma, jei pavyksta išsiaiškinti prieš tai buvusio mastito priežastis, vengti jį sukėlusių situacijų, o sunkesniais atvejais ieškoti profesionalios pagalbos, kai tik pasirodo žindymo sunkumų, nelaukiant, kol problema labai įsisenės. Pasaulyje labai populiarios žindymo konsultantės/konsultantai. Tikimės, kad mums ir Lietuvoje pavyks įteisinti žindymo konsultanto kvalifikaciją ir tokiu būdu teikti savalaikes ir kvalifikuotas paslaugas žindyvėms.
Konsultavo Dr. Eglė Markūnienė, gydytoja neonatologė, Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovė, medicinos mokslų daktarė
„Mamos žurnalas“
