Žindymas po cezario operacijos. Gamta sukūrė natūralųjį gimimą, kad kūdikis pereitų iš savo mažojo pasaulėlio į šį didelį pasaulį. Deja, ne visiems tai sklandžiai pavyksta. Žmonės išrado genialų būdą, kuris daugeliu nesėkme gresiančių atvejų išgelbsti mažąjį žmogų arba jo motiną, o neretai ir jų abiejų gyvybes – tai cezario pjūvio operacija.
Susitarkite iš anksto
Dalies cezario pjūvio operacijų neišvengiamumas jau būna aiškus gerokai prieš gimdymo terminą.
Pavyzdžiui, žemai esančios ir todėl užstosiančios kelią naujagimiui, placentos niekaip neįmanoma perkelti į kitą, aukštesnę gimdos vietą. Taigi jau iš anksto mama su tėčiu gali apgalvoti savo planus ir su gydytojais aptarti nuskausminimo būdą bei pooperacinę taktiką.
Iš žindymo sėkmės perspektyvos… Esant galimybei, geriau rinktis ne bendrinį nuskausminimą – narkozę, o regioninę stuburinę nejautrą. Tada mama „nepramiegos“ vaikelio gimimo, galės ne tik išgirsti jo pirmąjį pasisveikinimą su šiuo pasauliu ir pamatyti savo išsvajotąjį džiaugsmelį, bet ir pati nuraminti jo išgąstį (tikrai būna dėl ko!). Taip – kaip ir gimusieji natūraliai, per cezario pjūvį gimęs vaikas gali prisiglausti prie savo mamytės tuojau pat. Taip pat susitarkite, kad tėveliui leistų būti šalia ir padėti mamai. Aišku, jis tam turi tinkamai pasiruošti.
Pirmasis prigludimas
Be abejo, operacijai dar nesibaigus (juk dar reikės iš gimdos išimti placentą, atidžiai susiūti visus pjūvio sužeistus audinius) naujagimis negalės gulėti ant mamos pilvo. Tačiau mamos krūtinė jam bus prieinama. Dar, mama negalės vaikelio glausti ir glostyti abiem rankomis: nors viena bus laisva, antrąją – su adata arba kateteriu venoje – teks laikyti nuolat ištiestą. Taigi mamai reikės pagalbos. Geriausia, jeigu šalia bus jau pamokytas tėtis.
Pagaliau ir slaugytoja gali padėti vaikeliui patogiai priglusti prie mamos krūtinės. Kaip ir po natūralaus gimdymo, kūdikio nereikia versti iš karto apžioti spenelį, bet leisti jam nurimti ir priprasti: užuosti mamą, prisiglaudus ausimi išgirsti jam pažįstamą širdies plakimą ir kvėpavimo garsus, paskui pajusti pirmąjį norą valgyti, kuris įprastai pasireiškia seilių pasirodymu. O tada jau ir burna priglusti prie krūties.
Kuo greičiau pradėti žindyti po cezario pjūvį operacijos yra taip pat naudinga, kaip ir pagimdžius natūraliai. Tai skatina naujo pieno gamybą krūtyse, o dėl spenelių dirginimo pagausėjęs hormonas oksitocinas stimuliuoja ne tik pieno tekėjimą, bet ir spartesnį gimdos susitraukimą ir jos gijimą.
Priešpienis teikia imunines medžiagas naujagimio atsparumui infekcijoms ir – kaip pirmoji maisto porcija – sužadina žarnyno judesius ir padeda pirmosioms naujagimio išmatoms, kuriose susikaupęs nebereikalingas bilirubinas, greičiau pašalinti. Tai padeda išvengti naujagimio geltos.
Jeigu prireiktų narkozės
Nuskausminimui naudojant narkozę, pirmasis kūdikio priglaudimas prie krūties bus galimas šiek tiek vėliau, mamai atsibudus. Beje, jam irgi teko nujautrinančių medžiagų per kraują, atitekantį iš placentos.
Todėl ir naujagimis gali būti mieguistai vangokas ir nelabai domėtis aplinka bei norėti ir gebėti žįsti.
Geriausia, jei tuo laiku su vaikeliu galėtų būti jo tėvelis. Jis kalbintų, glostytų, panešiotų ir gal net pasiguldytų nuogutį sau ant krūtinės, taip suteikdamas naujagimiui taip svarbų nuraminimą ir betarpį oda prie odos sąlytį su artimu žmogumi. Tėčiai, kurie įtraukiami į aktyvią naujagimio priežiūrą, labai prisiriša prie vaiko, mieliau bendrauja su juo ir vėliau, moka lengviau nuraminti pravirkusį. Žindyti mama paprastai pradeda pooperacinės slaugos palatoje, kai ji jau prabunda, naujagimis darosi guvesnis, ima nerimauti. Dažniausiai tai būna jau per pirmąją valandą po gimimo. Taigi tikrai ne per vėlai, kad žindymas būtų sėkmingas.
Nekentėkite skausmo
Prabudusi iš narkozės mama žindyti naujagimį jau gali drąsiai, nors kraujyje dar ir būtų nemažai žaizdų skausmą malšinančių vaistų. Taip net geriau, nes skausmai tikriausiai gerokai trikdytų jos pirmojo susitikimo su savo jau gimusiu vaikeliu džiaugsmą. Be to, ir žindant skausmas stabdytų pieno iš krūties tekėjimą. Dėl kūdikio galimybės apsinuodyti mamos vaistais nerimauti nereikia – jos beveik nėra.
Pailgintai nejautrai vartojami tokie nuskausminamieji vaistai, kurių į motinos pieną patenka labai mažai, o ir tie, susijungę su pieno baltymais, pasidaro nebeveiksmingi.
Cezario pjūvis priskiriamas prie didžiųjų chirurginių operacijų. Plačių ir gilių daugelio pilvo sienos sluoksnių ir gimdos žaizdų gijimas užtrunka daug dienų. Todėl ir nuskausminamuosius vaistus mamai teks vartoti dar ir sugrįžus su vaikeliu namo. Rekomenduojama išgerti ar suleisti mažiausią reikalingą, kad nejaustų skausmo, vaisto dozę. Tikrai neverta bandyti būti kankine ir vaistų atsisakyti visiškai. Kaip minėjau, tie vaistai, kuriuos gydytojai skirs žinodami, jog mama žindo, nepakenks kūdikiui, o jos pačios gyvenimas be didelių skausmų tikrai bus šviesesnis. Be to, kasdien pienui krūtyse gausėjant, lygiagrečiai silpsta gyjančių žaizdų skausmai, ir nuskausminamųjų reikia vis mažiau.
Žindymo sėkmei
Kaip ir natūraliai pagimdžius, taip ir po cezario operacijos, svarbiausias motinos pieno gamybą skatinantis veiksnys yra dažnas žindymas. Glauskite kūdikį prie krūties, kada tik jis to panori. Naujagimį rekomenduojama maitinti bent kas 2 valandas per dieną, naktį tarpai tarp žindymų turi būti ne didesni nei 4 valandos. Taip susidaro maždaug 10-12 žindymų per parą.
Įsitikinkite, jog kūdikis gerai priglunda prie krūties. Plačiai išsižiojęs, jis burna turi apimti ne vien tik spenelį, bet ir didumą tamsesniojo laukelio – areolės. Tuomet ir mažasis gerai pavalgys, ir mama išvengs spenelių traumų. Nekiškite naujagimiui į burną čiulptuko, nes tai gali trikdyti gebėjimą gerai žįsti, ir neduokite gerti jokių kitų skysčių – jie slopins apetitą.
Jeigu atsitiktų taip, jog dėl sveikatos problemų naujagimis laikinai negalėtų būti kartu su mama, per tą laiką pieną iš krūtų reikėtų ištraukinėti dirbtinai. Geriausiai tam tiktų elektrinis pientraukis. Gimdymo namuose jų būna. Reguliarus pieno ištraukimas stimuliuotų krūtyse pieno gamybą, apsaugotų nuo krūtų uždegimo ir naujagimį aprūpintų pačiu vertingiausiu maistu.
Grįžus namo
Cezario pjūvis buvo didelė operacija. Kol išgys ir sustiprės, mamai poilsio reikės dar daugiau negu po įprasto gimdymo. Namie susikurkite „žindymo stotį“. Kūdikį guldykite lopšyje greta mamos lovos arba, dar geriau, toje pačioje lovoje. Turėkite šalia vystyklų, ąsotį su sultimis ar vandeniu, užkandžio. Ir daug pagalvių! Jomis mama galės apsikamšyti, kad gulint ar sėdint nebūtų spaudimo ar nepatogaus tempimo, kad kūdikis neįspirtų į pilvą…
Po operacijos mama nepajėgs viską padaryti pati. Net vien tik atlikti savo pačios ir vaikelio priežiūros reikalus jai gali būti sunki užduotis. Reikės beveik nuolatinės pagalbos. Tegu tėvelis gauna bent kelias išeiginesdienas, o dar geriau – savaites, atostogų. Jeigu tai būtų neįmanoma, gal padėti galėtų giminaitė ar geriausioji draugė. Arba bent samdyta moteris. Kažkas, kas pasirūpinti skalbimu, virimu, indais, dulkėmis…
Bus gerai!
Mama dėl cezario operacijos gali patirti daug įvairių emocijų. Ypač jeigu ši operacija buvo neplanuota.
Neretai mamos nusivilia dėl to, jog nepavyko pagimdyti pačioms, nors tik apie tai svajojo. Jos gali netgi bijoti, jog tai kažkokia netikusi lemtis, todėl gali nepavykti ir žindyti. Tokie nerimavimai paprastai būna visiškai nepagrįsti, nes nėra priežasčių, jos žindymas bus nesėkmingas. Natūraliai pagimdyti gali sutrukdyti tikrai neįveikiamos kliūtys, kaip jau anksčiau minėta placentos pirmeiga. Žindymui paprastai anatominių kliūčių nebūna. Nepaisant gimdymo aplinkybių, mamos nusiteikimas, išankstinis pasiryžimas žindyti ir yra esminiai dalykai, nuo kurių labiausiai priklauso žindymo sėkmė ir trukmė.
Be abejo, po cezario pjūvio mamai gali reikėti daugiau ištvermės ir kantrybės. Tačiau rezultatas – suteikti vaikui tai, kas jam tuo metu labiausiai reikalinga – vertas, kad būtų pasistengta. Nustumkite šalin liūdesį ir pažiūrėkite į šį įvykį optimistiniu žvilgsniu. Svarbu nepaskęsti savigraužoje dėl to, kas atsitiko, ir neprislėgti savęs kalte ir nusivylimu. Verčiau džiaugtis kiekviena dabarties ir galimybės būti kartu su savo jau gimusiu vaiku minute.
O ryžtas vaikelį žindyti ir, pažadu, garantuota sėkmė, būtų ir atpildas už nesėkmę gimdyti natūraliai. Tai geriausiai pasirinktas kelias į ateities laimę. Net ir padarius klaidą anksčiau, „laisvai“ renkantis gimdymo būdą, šis naujasis teisingas pasirinkimas rezultatą mažų mažiausiai išlygintų „1:1“ ir jau niekas (ir pati mama sau) nebūtų teisus be galo smerkdamas už praeities klaidą dabar jau teisingu keliu einantį žmogų.
Vaikų gydytojas, knygos „Kūdikio žindymas – nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius Kazimieras Vitkauskas
„Mamos žurnalas“
SIRDINGAS DEKUI,KAS PARASE SI STRAIPSNI,BE GALO SUSTIPRINA DVASINE RAMYBE! LINKIME JUMS VISAKERIOPOS SEKMES!
Nuostabus straipsnis, butent tai, ka reikejo isgirsti, suzinojus, kad cezario pjuvis neisvengiamas.