Dula Ingula Rinkevičienė su šeima
Kartais sakoma, kad viskas, net ir pienas, prasideda galvoje. Jei esi nusiteikusi žindyti, jei labai nori tai daryti, jei tavęs neišgąsdina atsiradusios kliūtys, tikrai žindysi.
Gimdyvės padėjėja Ingula Rinkevičienė padeda moterims ne tik gimdymo metu, bet ir gimus vaikeliui. Daug klausimų mamoms kyla pirmomis savaitėmis, kol mama ir vaikutis dar tik mokosi natūralaus maitinimo pagrindų. Kartais vien mamos noro žindyti neužtenka, reikia ir praktinių žinių.
Ingula mielai pateikia kelis svarbius patarimus.
Oda prie odos – dvi valandas
Vaikeliui gimus, rekomenduojama jį iškart paguldyti mamai ant krūtinės. Ne tik paguyti, bet ir leisti pabūti ten dvi valandas – tol, kol mama guli gimdykloje.
Nuogas vaikelis užklojamas šilta antklodėle. Kad imtų veikti mamos „žindymo mechanizmas“, labai svarbus pats kontaktas – oda prie odos. Gimdyvės padėjėja pataria leisti vaikeliui pačiam susirasti ir apžioti krūtį, geriausia, kad tai padarytų iš viršaus. Tai kūdikiui nėra itin patogu, todėl jam reikia daugiau pastangų, kad apžiotų spenelį. Tačiau taip jis gerai ir taisyklingai paima krūtį. Tai kūdikiui tarsi pirmasis gyvenimo tikslas – maisto paieška. Pirmą valandą galima palaukti, kol vaikelis pats suras krūtį.
Jei neranda, tada galima pagelbėti. Ne visiems pasiseka per valandėlę, kitiems reikia pusantros valandos, tačiau ribotas laikas gimdykloje daugiau laukti neleidžia. Vaikelis būtinai turi gauti kelis priešpienio lašus, kad nepradėtų kristi cukraus kiekis jo organizme. Pirmąją parą vaiko skrandukas yra vyšnios dydžio, jam ir nereikia daug maisto. (Skrandukas auga pamažu; pirmąjį mėnesį jis jau būna kiaušinio dydžio). Puiku, jei vaikutis pirmuosius kartus ir iš vienos ir iš kitos krūties intensyviai žindo bent po 20 minučių.
Šiandien gydytojų jau nebestebina, kai mamos paprašo kūdikį palaikyti ant krūtinės. Tik, žinoma, ne visada tai įmanoma padaryti tuoj pat, pavyzdžiui, cezario pjūvio atveju, jeigu vaikui būtina medicininė pagalba, jį turi atidžiau apžiūrėti neonatologai.
Beje, cezario operacija gali būti „įprasta“ ir „švelni“. „Švelni“ – kai mamai dar operacijos metu ant krūtinės paguldomas kūdikis. Užsienyje jau naudojamos specialios širmos su langeliu, pro kurį mamai paduodamas tik gimęs vaikelis, o gydytojai toliau vykdo operaciją mamai. „Tikėkimės, kad greitai ši naujovė atkeliaus ir į Lietuvą“, – sako dula. Kol kas didžiausia naujovė – po cezario operacijos ištepti vaikelį mamytės bakterijomis, kurių jis negavo išvysdamas dienos šviesą per cezario pjūvį. Tokiu būdu vaikelis gauna reikiamų bakterijų ir yra stipresnis.
Lietuvoje taikoma ir tėčio krūtinės taktika, kai gimęs vaikutis pooperacinėje palatoje guldomas ant tėčio nuogos krūtinės. Tai irgi nebloga išeitis, nes vaikas jaučia kūno šilumą, širdies plakimą, gauna savos šeimos bakterijų. Gimdyvės padėjėja rekomenduoja net ir natūraliai gimdant į gimdyklą pasiimti savo rankšluostį ar vystyklą užkloti tik gimusiam vaikeliui, kad jis gautų savo namų, o ne ligoninės bakteriologinį foną.
Pirmoji para
Jūratės Čiakienės nuotr.
Dar gimdymo namuose prasideda problemos dėl krūtų. Viena dažniausių bėdų – nugraužti speneliai dėl neteisingo žindymo.
Jei vaikutis pagauna krūtį ir mamai skauda, vadinasi, kažkas daroma neteisingai. Galbūt vaikelis apžiojo ne visą, o dalį spenelio? Tada dantenomis jis trina spenelį, žindimo procese nėra visiško sandarumo. Mama turėtų ištraukti krūtį ir ją paduoti iš naujo. Būna, kad mamos kenčia, nes „žino“, kad „turi paskaudėti“. Iš tiesų kūdikiui žindant stipraus skausmo neturėtų būti.
Ingula Rinkevičienė siūlo išbandyti visokias žindymo pozas ir rasti tinkamą.
Žindyti galima ne tik vaiką paėmus ant rankų ar atsigulus šalia. Mama gali krūtį paduoti gulinčiam vaikui iš viršaus, pasiguldžiusi vaikutį po pažastimi ar atsigulusi ant nugaros ir pasiguldžiusi vaikutį ant krūtinės. Keisti žindymo pozas patartina ir tuo atveju, jei mama pastebi krūtyje atsiradusį gumbelį (tai yra pieno sąstovio požymis). Atradus tinkamą pozą, vaikutis gali puikiausiai ištraukti tą pieno sąstovį.
Ilgas spenelio buvimas drėgnoje terpėje (t.y. kūdikio burnoje) daro spenelius pažeidžiamus. Kiekviena mama randa savo žindymo ritmą, bet vaikeliui miegant, laikyti burnoje spenelio nereikėtų. Speneliui reikia pabūti sausam, moteris turėtų truputį pabūti atviromis krūtimis, skirti joms vadinamąsias oro vonias. „Visada mamoms sakau: maistas yra maistas, o miegas yra miegas. Tuo metu, kai vaikelis miega, nebūtina laikyti jį prie krūties“, – sako Ingula Rinkevičienė. Antrą trečią savaitę jau atsiranda tam tikras maitinimosi ritmas, bet pirmomis paromis vaikutis būna daugiau „įsisegęs“ į krūtį.
Nugraužtus spenelius gimdyvės padėjėja pataria gydyti įprastomis priemonėmis – specialiu tepaliuku ar kompresais iš vaistinės, paprastu alijošiumi. Atlaužus alijošiaus šakelę, žaizdą reikėtų patepti jo tirštomis sultimis (tai daryti reikėtų po maitinimo, kad veikliosios medžiagos kurį laiką pabūtų ant odos). Iki kito maitinimo alijošius jau būna įsigėręs. Kitas geras ir laiko patikrintas būdas – tiesiog savo pienu sudrėkinti pažeistą vietą. Jei speneliai negyja kelias savaites, mama būtinai turi kreiptis į žindymo specialistą. Jei žindymo technika netaisyklinga, nepadės jokie tepalai ir jokios liaudiškos priemonės – speneliai toliau bus traumuojami. Kartais vienas spenelis būna nugraužtas daugiau, tada galima praleisti vieną maitinimą, maitinti iš sveikesnės krūties, sužalotajam leisti užgyti.
Jeigu situacija labai sudėtinga, vaikutį galima maitinti nutrauktu pienu, naudojat specialų aparatą, – tuomet vamzdeliu, pritvirtintu prie spenelio, teka pienas, o vaikutis žinda pats, taip stimuliuodamas krūtį. Šis aparatas rekomenduojamas ir tais atvejais, kai vaikas dėl kokių nors priežasčių neištraukia pieno iš krūties. Pavyzdžiui, kai neišnešiotas vaikas neturi jėgų žįsti pats.
Trečioji para. Pasirodo pienas
Apie trečią ketvirtą parą priešpienis virsta pienu, ima veikti tikrasis „pienuko fabrikėlis“. Mamos krūtys labai padidėja, pasidaro kietos, sunkios ir skausmingos. Paprastas liaudiškas ir tikrai veiksmingas būdas yra į liemenėlę įsidėti kopūstų lapų. Jie sumažina karštį. Vaikeliui tuo metu gali būti sunku pradėti žįsti, nes jo galvytė mažesnė už krūtį. Kai kurioms moterims patartina truputį pieno nutraukti, tuomet vaikui bus lengviau pradėti žįsti.
Kūdikis turėtų valgyti kas dvi valandas dienos metu – tai padės pienukui cirkuliuoti. Įsčiose vaikas maistą gaudavo be jokių pastangų, o gimęs jau turi gerokai padirbėti, kad nesijaustų alkanas.
Tinginiukus, kurie linkę pamiegoti, mamos turėtų žadinti ir skatinti žįsti. Vaikas tikrai neturėtų miegoti 6 valandas, nes sumažės cukraus kiekis kraujyje. Per kelias paras krūtys prisitaiko prie naujos padėties ir nebebūna lyg akmeninės.
Seniau moterims rekomenduodavo trečią ketvirtą parą po gimdymo gerti mažiau skysčių, kad krūtys nebūtų tokios kietos, bet dabar laikomasi kitokio požiūrio.
Gerti reikėtų tiek, kiek norisi. O vėliau, visą žindymo laikotarpį, ne mažiau kaip du litrus skysčių per parą.
Ką mama valgo ir geria
Galbūt ne visos mamos žino, kad maitinanti krūtimi mama turi gauti vadinamųjų spalvotų skysčių – žolelių arbatų, skiestų sulčių, sriubos, skystų troškinių. Jei mama gers vien vandenį, vaikutis dažnai šlapinsis, bet negaus užtektinai reikalingų medžiagų augti. Paprastas vanduo reikalingas mamos organizmui, vaikučiui reikia maisto.
Yra daug mitų apie laktaciją skatinantį maistą ir gėrimus ar patarimų, ką turėtų valgyti maitinanti mama. Valgyti reikėtų tai, ką ji valgė ir iki žindymo. Jeigu nėštumo metu valgydavo ankštinių, česnakų, svogūnų, tą patį gali valgyti ir pagimdžiusi, kūdikis prie tų produktų jau bus pripratęs. Mamos maistas turi būti įvairus. Žinoma, tai nereiškia, kad reikėtų suvalgyti visą puodą raugintų kopūstų ar kilogramą žalių obuolių. Reikia visko, tik po truputį. Net ir pipirų, jei mama mėgsta aštriau – pipiriukai stimuliuoja imuninę sistemą.
„Aš pati maitindama gėriau net vaikiško mišinuko, kai pastebėjau, kad pieno pradeda mažėti. Sakoma, kad laktaciją skatina arbatos su pienu, kmynų arbata.
Tačiau pastaroji kietina vidurius – tiek mamai, tiek vaikeliui, o tai po gimdymo labai nepalanku. Manau, galima gerti įvairių žolelių arbatų, vis pakaitaliojant jų rūšis, kad didelis vienos rūšies žolelių kiekis nesukeltų alergijos“, – sako Ingula.
Tikriausiai svarbiau ne tai, kokius patiekalus maitinančios mamos valgo, o ar jos valgo reguliariai, ar kasdien turi galimybę valgyti šilto, šviežiai pagaminto maisto. Kartais mamos būna taip įsisukusios į kūdikio priežiūros maratoną, kad nebeturi kada pasigaminti ir ramiai pavalgyti pietų. Reikėtų nebijoti paprašyti pagalbos artimųjų – tiesiog paskambinti mamai, anytai, draugei ar kaimynei, paprašyti užsukti ir padėti ruošoje. Galų gale didesniame mieste yra galimybė užsisakyti šilto maisto į namus.
Kūdikių mamos jaučia didesnį saldumynų poreikį – ir dėl to, kad yra pavargusios, o saldumynai suteikia greitos energijos, ir dėl to, kad pieno gamybai reikia cukraus. Atgauti jėgas padės saldžios arbatos stiklinė, džiovintų vaisių saujelė (ypač pirktų ekologinėse krautuvėlėse) arba net gabalėlis šokolado, jei mamai labai labai jo norisi. Kartais baigusios žindyti moterys priauga svorio, nes lieka įprotis valgyti saldumynus, o pieno gamybai kalorijos jau nebesunaudojamos.
Reikėtų nepamiršti, kad vaikučiai auga šuoliais, pirmą ir trečią mėnesį augdami užsakinėja daugiau pieno, todėl gali imti dažniau žysti, o mamai tada gali atrodyti, kad vaikutis nepasisotina, bet taip nėra. Jis tiesiog užsakinėja daugiau maisto, kad pakaktų jo tolesniam augimui.
Kaip išvengti mastito
„Tiek žiemą, tiek vasarą pagimdžiusioms mamoms rekomenduoju nuolat mūvėti vilnones kojines. Kojas ir krūtis reikia saugoti, ypač nuo skersvėjų. Šaltesnis oras krūtims taip nepakenks kaip skersvėjis – tai labai dažna mastito priežastis“, – sako gimdyvės padėjėja. Tok tai nereiškia, kad kūdikį auginanti mama turėtų vengti lauko. Grynas oras praskaidrins nuotaiką ir jai, ir vaikeliui. Kartais nenuraminamai verkiantį mažylį gali „išgydyti“ tiesiog aplinkos pakeitimas ir grynas oras.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
