Svarbiausieji kalbos vystymosi metai yra pirmieji 4 vaiko gyvenimo metai. Laikas tarp 9 ir 36 gyvenimo mėnesių yra apibrėžiamas kaip „jautrioji kalbos vystymosi fazė“. Šiuo laikotarpiu gaunama ir išsaugoma informacija yra itin svarbi tolesnei kalbos raidai. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vystosi kalba nuo gimimo iki 2 metų.
Konsultuoja logopedė-metodininkė Daiva Dočkienė.
KALBOS VYSTYMOSI EIGA
Pirmieji gyvenimo metai: pirmasis pusmetis
Kalbėjimas
Pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais riksmas ir verksmas kūdikiui yra vienintelė galimybė pareikšti pasauliui apie save ir savo poreikius. Jis rėkia, kai yra alkanas, blogai jaučiasi, kai jam ką nors skauda ar tiesiog pasigenda rūpinimosi. Jau pirmosiomis savaitėmis iš kūdikio balso moduliacijų galima atskirti, ar jis patenkintas, ar ko nors nori, ar jį kas nors varžo. Jau pirmojo mėnesio pabaigoje kūdikis keičia savo verkimo pobūdį, priklausomai nuo poreikių. Rėkiančio kūdikio balsas yra kietas ir suspaustas, kai kūdikis patenkintas, jo balsas tampa minkštas ir melodingas.
Nuo 6 gyvenimo savaitės kūdikis žaisdamas tarsi treniruoja savo kalbos organus (liežuvį, lūpas, gomurį, žandikaulius), jų judrumą. Džiaugsmingą veiklą lydi viso kūno judesių pagyvėjimas. Lalavimas ir žaidimai su savo seilėmis kūdikiams yra linksma veikla. Gulėdami ant nugaros, jie „leidžia“ ilgus monologus lengvai gomurinių garsų junginių, panašių į treles. Augdamas sveikas mažylis reaguoja į bendravimą su juo: nustoja verkęs, sulaiko žvilgsnį ties suaugusiuoju. Kūdikis bendraudamas pradeda šypsotis, pasuka galvą garso link, burbuliuoja ir burkuoja, kalbinamas pagyvėja, o suaktyvėjusius judesius lydi pirmieji garsai.
Jau nuo 2 gyvenimo mėnesio garsai ir jų tonacijos įvairėja, o ketvirtąjį mėnesį kūdikiai paspygauja, atsakydami į emocingą suaugusiojo kalbinimą, staigiai kaitalioja balso aukštį, pasigirsta pratisas juokas.
Vaikas reaguoja į garso kryptį, atpažįsta pažįstamus garsus ir atsako į juos, burbuliuoja atsakydamas jį kalbinančiam asmeniui, pradeda skirti intonacijas.
Nuo penktojo mėnesio skiemenų grandinės darosi vis įvairesnės, ritmingesnės. Kai kurie šiuo laikotarpiu skleidžiami garsai gali skambėti kaip gana svetimi ir nepanašūs į motinos kalbos garsus, mat įvairių tautybių vaikai čiauška vienodai. Pasigirsta balsiai, o taip pat priebalsiai m, n. Lalavimo periodas labai svarbus etapas vaiko kalbos vystymosi kelyje.
Kalbos supratimas
Vaikas kaupia patirtį, susidurdamas su aplinkos daiktais ir kontaktuodamas su artimais žmonėmis (akių kontaktas, juokas, kalbinimas). Visa tai labai svarbu kalbos supratimui vystytis.
Bendroji raida
Trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis pradeda domėtis ir žaisti savo pirštais bei rankomis, akimis seka objektą ir pasuka galvą į garso šaltinio pusę.
4-5 mėnesį kūdikis abiem rankomis žaidžia su daiktu, kurį gali pasiekti virš savęs. Jis beveik viską kiša į burną tam, kad ištirtų daikto savybes.
Pirmieji gyvenimo metai: antrasis pusmetis
Kalbėjimas
Didžiausias pasikeitimas, lyginant su pirmuoju pusmečiu, yra tas, kad kūdikis susidomi savo skleidžiamais garsais. Mažylis tarsi suklūsta ir bando kartoti jam malonius garsus ir skiemenis. Nauja šioje fazėje yra tai, kad kūdikis klausosi su juo bendraujančių žmonių kalbos ir bando mėgdžioti garsus ir skiemenis. Būtent dėl šios priežasties garsai panašėja į motinos kalbos garsus.
Jei šiuo laikotarpiu kūdikis staiga prityla arba net visai nutyla, nereaguoja į triukšmą, nesuka galvos garso šaltinio link, tai gali būti klausos sutrikimo požymis. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir ištirti, ar vaikutis normaliai girdi.
6-7 mėnesiais vaiko čiauškėjime išryškėja ritminių elementų, pasikartojimų. Dėl tobulėjančios klausos kontrolės kūdikis pradeda kaitalioti savo balso stiprumą, aukštį, atsiranda pauzės, dėmesys. Šiuo laikotarpiu vaikai labai domisi dainavimu ir muzika.
Baigdamas 8 mėnesį, kūdikis jau geba šnibždėti.
9-10 mėnesiais skiemenys pradedami dvigubinti, iš pradžių tokie dviskiemeniai žodeliai dar neturi jokios prasmės, net jei tai skamba kaip „mama“, „tete“, „baba“ ir pan. Šalia klausymo pirmuose kalbiniuose bandymuose aktyviai dalyvauja rega ir lytėjimas (vizualinis ir taktilinis suvokimai). Vaikutis stebi kalbėtojo mimiką, žiūri į burną, bando kišti savo pirštukus į kalbančiojo burną, tyrinėja.
10 mėnesių kūdikis jau gali pamėgdžioti paprastus garsus, kuriuos sukelia kiti, pats vartoja mažiausiai 1-2 balbatavimo žodelius (lialia, baba), suprantamus konkrečiose situacijose. Pradeda imituoti šuniuko, laikrodžio, karvės garsus, konkrečiose situacijose daugėja „balbatavimo“ žodelių.
1 metų normaliai besivystantis vaikas aktyviai vartoja bent 3-4 paprastus žodelius ir, nors pats dar negeba aiškiai artikuliuoti, žodeliai įgauna aiškią prasmę. Dažnai daiktas vadinamas jam priskirtu veiksmu (pavyzdžiui, kamuolys – „bumbum“, šuniukas – „auau“ ir t. t.).
Šiuo laikotarpiu vaikas aktyviai kramto ir taip treniruoja kalbėjimui reikalingus organus: lūpas, liežuvį, žandikaulius. Todėl labai svarbu dabar vaikučiui duoti pakankamai kieto maisto (džiūvėsėlių, morkų, obuolių gabaliukų).
Kalbos supratimas
Kalbos supratimo vystymasis prasideda apie devintąjį gyvenimo mėnesį. Tam reikia, kad vaikas žaidimų metu galėtų pažinti kuo daugiau daiktų, juos ištyrinėti visais savo pojūčiais, užfiksuoti bei išsaugoti atmintyje kuo daugiau vaizdinių apie objektų savybes ir funkcijas.
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaikas gali sutelkti dėmesį tik į vieną dalyką, tad, jei jis žaidžia kamuoliu ir tuo pat metu yra kalbinamas, mažylis perkelia dėmesį nuo daikto prie žmogaus. Pastebėjęs kitą daiktą, vaikas lengvai perkelia dėmesį nuo žmogaus prie daikto. Tik tuomet, kai galės stebėti abu dalykus vienu metu, t.y. ir kamuolį, ir žmogų, sakantį žodį „kamuolys“, vaikas susies žodį su daiktu ir po kelių tokių kartų išsaugos šį žodį atmintyje.
Tokiu būdu vaikas gana greitai sukaupia žodžių atsargą ir supranta vis daugiau žodžių nei pats vartoja (kaupiamas pasyvusis žodynas). Tačiau žodis dar neturi apibendrinančios prasmės ir reiškia tik vieną daiktą ar veiksmą. Pavyzdžiui, vaikas pavadindamas savo žaisliuką „katė“, nežino, kad ir kaimynų katinėlis, ir paveikslėlyje nupieštas gyvūnas yra vadinamas tuo pačiu žodžiu.
Bendroji raida
7-8 mėnesių vaikutis jau mobilesnis, jis geba vartytis nuo nugaros ant pilvo ir atgal. Žaisdamas su daiktais, jis gali juos perimti iš vienos rankos į kitą arba vienu metu laikyti du daiktus.
8-9 mėnesių kūdikis sėdi be atramos ir gali atsispirti, jei prarado pusiausvyrą. Jis jau tikslingai griebia norimus daiktus.
Pradėjęs ropoti 10-11 mėnesių mažylis tampa mobilus, tad jo tyrinėjimų ratas labai išsiplečia. Vaikas pamažu mokosi įvertinti atstumą. Tuo pat metu vaikas pradeda siekti aukščiau padėtų daiktų, o mažus daiktus ima pinceto griebimu (nykščiu ir smiliumi).
Antrieji gyvenimo metai: pirmasis pusmetis
Kalbėjimas
Antraisiais gyvenimo metais vaikas aktyviai gausina savo žodyną. Nors žodžiai artikuliuojami netaisyklingai ir trumpinami, tačiau artimiausi vaikui žmonės supranta jų prasmę.
Charakteringas šios fazės bruožas yra „vieno žodžio sakinys“. Žodis vaikui atstoja visą sakinį. Savo reikšmę toks vieno žodžio sakinys įgauna, skirtingai moduliuojant balsą, tono skambesį ir palydint jį gestais ar mimika. Panaudojus visas išraiškos priemones, žodis gali tapti klausiamuoju ar tiesioginiu sakiniu.
Pavyzdžiui:
| Vaiko pasakymas | Reikšmė |
| Lialia? | = Kur mano lėlytė?
= Štai mano lėlytė. |
Labai svarbu vaikui parodyti, kad supratome jo mintį, ir palydėti tai taisyklinga kalba, pakeičiant ir išplečiant vaiko vieno žodžio sakinį.
Šiuo laikotarpiu vaikas dažniausiai naudoja vieną sąvoką keliems panašiems daiktams ar reiškiniams įvardyti. Taip garsažodis „brum“ ar „pypy“ gali būti naudojamas visoms transporto priemonėms įvardyti, nesvarbu, ar tai būtų traktorius, traukinys ar kranas. Vėliau, kalbai vystantis, vaikas vis labiau diferencijuoja sąvokas. Dažnai tose srityse, kurios vaiką domina (pavyzdžiui, transportas, gyvūnai ir t. t.), jis turi ypač platų ir diferencijuotą žodyną.
Pusantrų metų vaikas valdo maždaug 25-30 žodžių.
Kalbos supratimas
Šalia atskirų žodžių vaikas supranta ir trumpas frazes (pavyzdžiui, „Duok man šaukštą“) bei klausimus (pavyzdžiui, „Kur tavo meškiukas?“). Žaidimų metų vaikas reaguoja į savo vardą.
Bendroji raida
12-15 mėnesių vaikas pradeda vienas žengti pirmuosius žingsnius. Žaidimuose vaikas pradeda atpažinti apvalias formas (pavyzdžiui, apvalių formelių bokšteliai).
Antrieji gyvenimo metai: antrasis pusmetis
Kalbėjimas
Plečiantis vaiko pasauliui ir kaupiantis patyrimui, turtėja ir kalba. Vaikas pradeda kalbėti 2-3 žodžių sakinukais, pavyzdžiui, „turiu batą“ arba „čia batai“. Vaikui vystantis, tobulėja ir jo kalbiniai gebėjimai, ilgėja sakiniai, gerėja tartis, vaikas vis dažniau savo žaidimą palydi kalba ir pradeda kalba formuluoti savo norus.
Šiuo laikotarpiu prasideda ir pirmasis klausinėjimo periodas. Vaikas dažnai perklausia pavadinimų daiktų, kuriuos jis mato savo aplinkoje: „Kas čia?“. Dažnai tą patį klausimą jis pateikia daugybę kartų, kad, daug kartų išgirdęs atsakymą, gerai įsidėmėtų sąvoką. Dažniausiai tai kasdienės aplinkos daiktų pavadinimai: žaislų, maisto, namų apyvokos daiktų. Vėliau prisidės ir abstrakčios sąvokos.
Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje vaiko žodyną sudaro apie 250 žodžių.
Kalbos supratimas
Pasyvus vaiko žodynas kur kas gausesnis nei aktyvus. Vaikas supranta klausimus ir posakius, kurie nesusiję su esama situacija ar tuo metu vykstančiu veiksmu, ir atitinkamai atsako kalba, mimika ir gestais (pavyzdžiui, veiksmu reaguoja į nurodymą „Atsinešk savo švarkelį…“, kai visi sėdi prie stalo ir valgo).
Bendroji raida
Judesiai darosi vis labiau koordinuoti, o bėgiojimas – saugesnis. Vaikas pradeda atpažinti keturkampes formas, o vėliau – ir trikampes (pavyzdžiui, formų kaišiojimai, pirmosios dėlionės).
18 mėnesių vaikas nori vis daugiau veikti vienas, savarankiškai, todėl jis jau bando pats valgyti šaukštu bei gerti iš puodelio.
18-24 mėnesių amžiaus vaikas bando padėti jį rengiant.
Laiptais lipa pristatomuoju žingsniu ir kabinasi į turėklus.
Teisingai pataiso paveikslėlį, jei šis yra apverstas žemyn ar guli ne ta puse.
Susiję straipsniai
