Logopedė Simona Raibužytė, Logopedinės pagalbos centras
Nuo pat pirmų dienų bendraudami su savo mažyliu ne tik sukursite artimus ryšius, bet ir padėsite jam sėkmingai augti ir tobulėti.
Pataria logopedė Simona Raibužytė, Logopedinės pagalbos centras.
Kalbinkite kūdikį jo tariamais garsais. Kiekvieną garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Toks bendravimas skatina kūdikį mėgdžioti.
Siekite akių kontakto su mažyliu, demonstruokite, skatinkite mėgdžioti jūsų lūpų judesius.
Leiskite liesti, imti, laikyti daiktus, juos tyrinėti.
Vaikščiodami, valgydami, žaisdami kalbėkite apie tuos daiktus, su kuriais vaikas veikia: Eisim į lauką. Imk batą. Mama auna batus. Rišu tavo batus. Stenkitės kalbėti aiškiai, trumpais, paprastais sakiniais. Vaikščiodami lauke, atkreipkite dėmesį į daiktus ar įvykius: šuniukas bėgioja, gėlė žydi, vaikai spardo kamuolį. Kartu sudėkite žaislus, valykite dulkes, laistykite gėles ir pan. Įvardykite atliekamus veiksmus.
Parodykite vaikui, kad supratote jo mintį, ir palydėkite tai taisyklinga kalba, pakeisdami ir išplėsdami vaiko vieno žodžio sakinį. (Vaiko pasakymas: Bata. – Tėvų pakartojimas: Taip, čia yra tavo batai. Vaiko pasakymas: Lialia. –Tėvų pakartojimas: Štai tavo lėlytė.)
Rodykite knygeles, kuriose vaizduojami vaikams žinomi gyvūnai, paukščiai ir kiti objektai, deklamuokite trumpus ketureilius, sekite neilgas pasakas pagal iliustracijas, inscenizuokite pasakas su žaislais.
Žaiskite su vaiko pirštukais, rankytėm, kojytėm, dainuokite daineles: Katu katu katutes, Viru viru košę, Šarkelė varnelė, Į turgelį josiu.
Pažaiskite liežuviu ir lūpomis įvairius žaidimus: aplaižykite liežuviu lūpas, suspauskite jas, „prunkškite kaip arkliukai“.
Vaikams patinka žiūrėti savo ir kitų šeimos narių nuotraukas. Vartydami nuotraukų albumus aiškinkite, ką vaikas veikė.
Paprašykite, kad parodytų save ir kitus šeimos narius, juos įvardytų.
Žaiskite su lėlėmis, mašinomis ar kitais mėgstamais vaiko žaislais. Paslėpkite žaislus ir paprašykite, kad vaikas ieškotų, o radus – įvardykite: radai lėlę; ten mašina; tavo kamuolys.
Padėkite žaislus skirtingose vietose, vaikui radus, įvardykite rasto žaislo vietą: ant stalo, po stalu, prie stalo, už stalo.
Paprašykite vaiko per penkias minutes rasti visus mėlynus (arba kitos spalvos) kambaryje esančius daiktus.
Skaičiuokite su vaiku įvairius daiktus, kūno dalis: dvi rankos, dvi kojos, du batai. Aiškiai tarkite: vienas, du, viena, dvi…
Atidarykite spintą ir išvardykite kelis skirtingų drabužių pavadinimus. Paprašykite vaiko paimti vardijamus rūbus.
Atidarykite stalo stalčių ir išvardykite, ką ten radote. Aptarkite daiktų spalvą, dydį.
Leiskite vaikui įsiminti ant stalo padėtus 5 žaislus. Jam užsimerkus paimkite vieną, tada prašykite, kad įvardytų paimtą žaislą.
Į dėžutę įdėkite kokį nors daiktą ar žaislą ir leiskite vaikui atspėti, kas joje yra. Po to spėkite jūs.
Skambinkite, barškinkite, grokite su dviem žaislais (daiktais, muzikos instrumentais). Paprašykite vaiko, kad jis parodytų, kurie du daiktai (žaislai) skambėjo.
Paslėpkite kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turės rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą. Jei žaislas arti, – plokite greitai, jei toliau – lėtai.
Žaiskite aidą. Atkartokite vienas kito pasakytus žodžius ir sakinius.
Mėtykite kamuolį su vaiku, jį pagavęs vaikas turi pasakyti žodį iš pasirinktos raidės.
Pravartu vengti šių klaidų
Jūratės Čiakienės nuotr.
Netinkamai elgiasi tie tėveliai, kurie per mažai bendrauja su vaiku, neįvardija matomo daikto (pvz., kėdė, katė, vanduo), atliekamo veiksmo (pvz., geria, miega).
Nepasakoja vaikui, kas vyksta, pavyzdžiui, kai jis valgo, maudosi, ruošiasi miegoti.
Nevartoja kuo paprastesnių, trumpesnių žodžių ir nekalba paprastais sakiniais.
Persistengia ir be reikalo vartoja „vaikišką kalbą“.
Toks elgesys netinkamas, svarbu nepamiršti, kad gimtosios kalbos vaikas išmoksta mėgdžiodamas, todėl tėvai turėtų vengti „vaikiškos kalbos“, šveplavimų, iškraipymų, netaisyklingos kalbos. Bet koks tėvų pasakymas vaiko sąmonėje gali įsitvirtinti taip, kaip jie ištarė (su visomis klaidomis). Tarkime, nereikėtų vadinti katės „miau-miau“, nes daugumai vaikų „katė“ lengvai „įkandamas“ žodis. Geriau iškart paaiškinti, ką katė „sako“: Katė sako miau.
Laimos Druknerytės nuotr.
Smulkiosios motorikos įtaka kalbos vystymuisi
Smulkiajai motorikai reikėtų skirti daug dėmesio – svarbu lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Aktyvinant pirštų pagalvėles, skatinamas kalbos vystymasis, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą.
Tad lavinant smulkiąją motoriką, gerėja ir kalbos raida, liežuvio judesiai atliekami greičiau ir tiksliau.
Lavinkite mažylių pirštelius paprasčiausiais pratimais – masažuokite delniukus, glostykite, patrinkite, plokite katutes.
Paimkite vaiko rankutę ir švelniai ja glostykite nėrinius, mezginius, pintus daiktus, kačiuko nugarą, savo ar vaikučio plaukus.
Su vyresniais vaikais pieškite, spalvinkite, karpykite, lipdykite iš plastilino, minkykite tešlą, varstykite virvutes į skylutes, dėliokite dėliones, konstruokite iš lego konstruktorių, dėliokite sagutes ar kitus daiktus į dėžutę ar taupyklę, verkite karoliukus ant virvutės, rūšiuokite pupeles, makaronus (dėkite į atskiras dėžutes), užsekite sagas, užtraukite užtrauktukus, riškite batraiščius. Išmokykite vaiką atlikti įvairius pratimus su pirštais: nykščiu paliesti kiekvieną tos pačios rankos pirštą (pirštai sveikinasi), sunerti plaštakas ir sukti nykščius ratu, barbenti pirštais į stalą (grojama pianinu), gniaužti rankas į kumštį ir atleisti.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
