16 mėnesių vaiko raida

16 mėnesių vaikas

16 mėnesių vaikas

Nors tėvams atrodo, kad permainų beveik nėra, bet jų oi kiek daug įvyksta 16 mėnesių vaiko galvelėje.

Mokosi žaisti siužetinius žaidimus. Siužetinis žaidimas – taiženklas, kad veikia vaiko vaizduotė, o ši, kaip ir humoro jausmas, yra vienas svarbiausių intelekto požymių. Žinoma, 1 metų ir 4 mėnesių kūdikis dar nežais „namų“ ar „poliklinikos“, bet jis gali tuščiu šaukšteliu maitinti lėlę ar meškiuką. Vaikui dar reikia parodyti, užvesti ant kelio, bet žaidimo taisykles jis jau greitai supranta. Randasi poreikis lėlę stumti lėlės vežimėlyje, guldyti lėlės lovytėje (arba bent jau batų dėžėje), užkloti.

Smalsumas valdo. Nors jau mažėja beprasmiškos griovimo veiklos, kai smagu tiesiog išversti viską iš stalčių ant grindų ir nueiti, tokio amžiaus vaikai yra neįtikėtinai smalsūs. Lauke jie tikrai ras kanalizacijos šulinių, atvirų šiukšliadėžių, klebens svetimų automobilių rankenas, lįs per tvorą, nes už jos vilios numestas popieriukas. Tad tėvai turi išlikti budrūs ir nepaleisti vaiko toliau nei per porą žingsnių.

Savo emocijų įkaitas. Šio amžiaus vaikas vis dar sūpuojasi emocijų sūpynėse „žemė–dangus“. Visada turėkite nosinių, nes apsiverkti („paleisti dūdas“) mažylis gali 20 kartų per dieną ir vien dėl to, kad mama kažko nedavė, neleido, nepakluso. Laimei, kad ašaras čia pat keičia begalinis džiaugsmas, kad ir praskridus varnai ar prabėgus katei. Tėvams šiuo etapu labai reikia savitvardos, nes vaikas kiekvieną dieną vis iš naujo matuoja ribas. Vakar mama neleido naršyti šaldytuve, bet gal šiandien leis?

Pabandom!

Nauja pakopa emocijų skalėje – įniršio priepuoliai. Jie neilgi, bet gali būti sukrečiantys, kai mažylis krenta ant žemės, daužo galvą į grindis ar baldus, cypia. Ramybės, tiktai ramybės – tai eilinė raidos pakopa.

Knygelių laikas. Tikrai ne visi, bet dauguma tokio amžiaus vaikų domisi knygutėmis, žurnalais, laikraščiais, reklaminiais bukletais – viskuo, ką galima vartyti, magiškai versti puslapį po puslapio.

Puikus laikas pripirkti vaikiškų knygų storais lapais ir kartu jas vartyti, pasakoti, kas nupiešta.

Nesitikėkite, kad 16 mėnesių vaikas išklausys pasakos apie Raudonkepuraitę nuo pradžios iki pabaigos.

Kol kas pakaks kvaksėti, mūkti ir kriuksėti – supažindinti su gyvūnijos pasauliu, uostyti pieštas gėlytes ar vardinti veikėjų veiksmus (eina, valgo, maudosi, verkia).

Netrukus pastebėsite, kad iš viso kalno knygelių vaikas labiausiai pamėgs vieną ar dvi, kurias norės „skaityti“ daug kartų per dieną. Negalvokite, kad tai raidos sustingimas, kad ta pati knygelė neišmokys nieko naujo. Iš tikrųjų tą pačią knygą vaikas kasdien mato vis kitaip – vis protingesnėmis akimis, pamato naujų detalių, jam kyla vis naujų asociacijų.

Pirmoji socializacija žaidimų aikštelėse. 16 mėnesių vaikams bendraamžių kompanijos dar nereikia. Jie gali žaisti kiekvienas sau ir tarsi nematyti vieni kitų. Vis dėlto pirmieji socializacijos daigeliai jau kalasi. Jei stebėsite vaikus žaidimų aikštelėse, matysite, kaip vieni nuo kitų užsikečia pavyzdžiu (jis čiuožia, ir man reikia, jis supasi, eisiu ir aš).

Kojos ir rankos gali vis daugiau. Beje, žaidimų aikštelėse vaikas jau nebe pasyvus stebėtojas – jis nori ir lipti, ir suptis, ir čiuožti, ir rausti smėlį. Smagiausia, kad daug kas pasiseka. Kai kurie jau užlipa patys ant neaukštos čiuožyklos kopėtėlėmis ir sėkmingai nučiuožia žemyn. Nepaisant to, laikykite rankas išskėtę kaip apsaugas, nes mažylis dar dažnai užsižiopso, neapskaičiuoja jėgų.

Tokio amžiaus vaikas jau mokosi lipti laiptais po vieną pakopą (padeda koją, tada pristato kitą), gali gana spėriai pabėgėti, moka paeiti atbulas.

Nenori naujo maisto. Šiuo raidos etapu vaikas daugiau linkęs valgyti išbandytą maistą nei eksperimentuoti. Dažniausiai valgiai favoritai būna blynai, makaronai, sriubos. Nereikia graužtis, kad vaikas „vėl nieko nevalgė, badauja“. Juk tokio amžiaus vaikui reikia vos 1000 kcal per dieną (o net mažas varškės sūrelis turi 100 kcal). Svarbiausia, kad po truputį gautų produktų iš visų 4 pagrindinių maisto grupių: vaisių ir daržovių; grūdinių maisto produktų, pavyzdžiui, makaronų; pieno produktų, pavyzdžiui, jogurto, varškės; baltymų, pavyzdžiui, pupelių, mėsos, žuvies ar kiaušinių. Kai ko reikėtų duoti mažiau, pavyzdžiui, 16 mėnesių vaikui nebereikia 500 ml mišinio per parą. Išgėręs daug pieno, jis suvalgys mažiau kito maisto, gali išsivystyti geležies stokos mažakraujystė. Hematologai siūlo tokio amžiaus vaikams pienuko duoti tik vakarienei, o pusryčiams jau siūlyti „žmonių“ maisto – košių, kiaušinienės, blynelių. Per parą tokio amžiaus vaikui turėtų užtekti 350 ml.

Naktys šiek tek ramesnės. Vaikutis kaip ir anksčiau miega 13–14 val. per parą, iš kurių apie 1–3 valandas dieną. Yra ir tokių vyturėlių, kurie prabunda anksti ir vis dar eina ankstyvojo pietų miego, tad per dieną pietų miega du kartus. Naktį vaikas miega jau šiek tiek ramiau, bet iki pirmosios nakties, kai tėvams neteks nė karto prabusti, dar reikės palaukti.

Atrodo, kad nesikeičia? Iš išorės tokio amžiaus vaikai beveik nesikeičia, nes per mėnesį pasunkėja vos 200 g ir ūgteli apie 1 cm. 16 mėnesių mergaičių vidutinis ūgis – 79,9 cm, svoris – 11,2 kg, berniukų vidutinis ūgis – 81,1 cm, svoris – 11,6 kg. Sparčiai keičiasi vaikučio bruožai, nes auga ir tvirtėja plaukai, kai kuriuos mažylius jau tenka apkirpti. Mergytėms jau galima įrišti gumytes, susegti segtukus, o tai suteikia veidukui brandos. O svarbiausia – vis protingesnės, daugiau išmanančios akutės. Todėl tėvai sako, kad vaikas akivaizdžiai auga ir keičiasi.

Jis nieko nekalba... Dažniausiai tokio amžiaus vaikų tėvai jaudinasi dėl kalbos. Atrodo, kad vaikas visai nekalba, arba jo kalba labai jau skurdi. Šiame amžiuje itin išryškėja praraja tarp vaiko aktyvios ir pasyvios kalbos. Vaikas supranta daugybę žodžių, bet pasako vos kelis. Galite patikrinti, kiek vaikas moka žodžių – prašykite atnešti arba parodyti daiktus, vis sunkinkite užduotis (kamuoliuką nunešk sesutei), prašykite atlikti kelis veiksmus (atnešk batukus ir paduok man). Daug kalbėkite, komentuokite, ką darote, tarkime, kai rengiate vaiką į lauką, vardinkite, ką dabar maunate, aunate, taip plėsite vaiko žodyną. Nors jis tikrai nepasakys žodžio „pirštinės“, bet jį įsidėmės, o pasakys vėliau. Vaiko žodynėlis vis dėlto plečiasi, tik nenustebkite, jei tuo pačiu žodžiu jis vadina keletą daiktų ar veiksmų. Apapa gali reikšti ir nugriuvimą, ir miegą, ir prašymą paimti ant rankų.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


6 + = keturiolika

Kitos temos: