
19 mėnesių vaiko raida. Devyniolika mėnesių skamba didingai, atrodo, kad tai beveik 2 metų vaikas. Tačiau pasakius kitaip – 1 metai ir 7 mėnesiais – atrodo kukliau. Vis dėlto, tai dar mažas vaikutis.
Kalba – kiekvienam savo. Tokio amžiaus vaikų kalbalabai skirtinga.Vieni jau kalba, nors ir netaisyklingai – skiemenimis, nukąsdami galūnes, bet paako 2 žodžių junginius („mama, ateik“, „mano batas“). Kiti atkakliai tyli ir dar ilgai tylės, kad po to pradėtų kalbėti iš karto vos ne ištisais sakiniais. Tėvams didžiausias uždavinys yra išlaukti ir nepradėti nerimauti dėl vaiko kalbos pirma laiko.
Tik sulaukus dvejų metų ir kelių mėnesių susiformuoja vaiko kalbos priebalsinė sistema ir tik apie trečiuosius metus vaikas paprastai pradeda kalbėti nesudėtingais „telegrafiniais“ sakiniais, sudarydamas juos pats, ne iš atminties. Tačiau kalbėti mokykite – rodykite daiktus, paveikslėlius, juos pavadinkite. 19 mėnesių vaiko pasyvus žodynas (supranta, bet nemoka pasakyti) yra didžiulis.
Kai kuriems jau prasidėjo, o kitiems greitai prasidės klausinėjimo periodas. Vaikas dažnai perklausia pavadinimų daiktų, kuriuos jis mato savo aplinkoje: „Kas čia?“. Dažnai tą patį klausimą jis pateikia daugybę kartų, kad daug kartų išgirdęs atsakymą gerai įsidėmėtų.
Bendroji raida. Judesiai vis labiau koordinuoti, bėgiojimas – saugesnis. Vaikas pradeda atpažinti keturkampes formas, o vėliau – ir trikampes (kaišiodamas formas į žaislo ertmes). Nori vis daugiau veikti vienas, savarankiškai, bando pats rengtis, autis batus. Laiptais lipa pristatomuoju žingsniu ir kabinasi į turėklus. Teisingai pataiso paveikslėlį, jei šis yra apverstas žemyn ar guli ne ta puse.
Perpratęs savo rutiną. 19 mėnesių vaikas gerai perpratęs savo rutiną, supranta, koks veiksmas eis po kokio (atsikėlėme, einame ant puoduko, tada praustis, tada rengtis ir t.t.). Vaikas greitai susiorientuoja, kas pasikeitė aplinkoje: puola tyrinėti naują daiktą ar net dėmę ant kilimo.
Mažylis moka pavaizduoti žaidimuose įvairią veiklą: išgirdęs muziką gali šokti apsikabinęs meškiuką, gavęs puodą ir samtį „virs sriubą“, o jei neseniai sirgo ir dar prisimena, kaip jį slaugėte – matuos temperatūrą žaisliniu termometru.
Savarankiškumo šuolis. Tokio amžiaus vaikai labai nori daryti tai, ką ir suaugusieji – džiauti drabužius, šluoti grindis. Ne veltui vieni populiariausių žaislų – suaugusiųjų namų apyvokos reikmenų atitikmenys (lygintuvai, puodai, net vaikiškos žoliapjovės).
Leiskite jam padėti ruošos darbuose: nurinkti indus nuo stalo, sukišti atrinktus skalbinius į skalbimo mašiną, nueiti ir kažką atnešti iš kito kambario. Sudarykite sąlygas vaikui būti savarankiškam, kiek leidžia jo amžius, ir išgyventi džiaugsmą, kuris apima vaiką, kai jam pirmą kartą pavyksta kažką padaryti pačiam.
Savarankiškumą galite skatinti pasiūlydami aprengti lėlytę ar apauti jai batukus, išvalyti lėlytei dantukus. Leiskite vaikui gerti iš savo puodelio ar valgyti iš savo lėkštutės.
Pirmieji piešiniai. Psichologai vaiko piešinius pradeda vertinti tik nuo 1,5 metų, nes tada dažniausiai nupiešiami pirmieji piešiniai. Tačiau šiuos kūrinėlius piešiniais galima laikyti tik iš dalies.Šio amžiaus vaikas tiesiog žaidžia pieštuku ant popieriaus, džiaugdamasis procesu ir paliekamomis žymėmis.
Pirmasis brūkšnys dažniausiai yra nupiešiamas atsitiktinai. 1,5–2 metų vaikų piešimo procese svarbiausia yra pats piešimo veiksmas. Vaikas nesistengia pavaizduoti ko nors konkretaus, jam svarbesnis suaugusiųjų elgesio mėgdžiojimas. Pieštukas dar neklauso, nėra geros judesių koordinacijos, tačiau pats piešimo veiksmas vaikui teikia didelį pasitenkinimą. Todėl ankstyvasis piešimo raidos etapas yra vadinamas tiesiog keverzonių stadija.
Kaip puoduko reikalai? Šioje srityje nieko naujo –„sauskelniniai“ vaikai kontroliuoti tuštinimąsi ir šlapinimąsi pradeda tik apie 2 metus. Tik būtinai nupirkite puoduką ar vaikišką klozeto dangtį, vis pasiūlykite pasėdėti.Yra vaikų, kurie gerokai anksčiau išmoksta parodyti, kad nori ant puoduko, bet bus ir tokių, kuriems sauskelnių reikės iki 3 metų. Dažniausiai tai neturi nieko bendro su vaiko raida – ant puoduko gali nesiprašyti ir puikiai eilėraščius deklamuojantis vaikas.
Draugystė su kitais vaikais. Dar nesitikėkite, kad nuėję į svečius pas panašaus amžiaus vaikus auginančius draugus, ramiai gersite kavą, nes mažieji žais. Kompanijos vaikui reikia maždaug nuo 3 metų, o iki tol jis – pats sau kompanija. Geriausiu atveju tokio amžiaus vaikas išnaršys kito vaiko žaislų dėžę, bet kol kartu žaistų „namus“, reikės dar ilgai palaukti.
Nemėgsta tvarkos. 19 mėnesių vaikas per itin trumpą laiką gali nuniokoti dideles erdves –apsikuisti taip, kad nebegalės praeiti per žaislu, knygas, pieštukus.Deja, pasakymas „susitvarkyk“ jam negalioja.Jeigu norite, kad vaikas kažką darytų, turite daryti tai ir pats. Tvarkykitės kartu („aš įdedu vieną žaislą į dėžę, tu – kitą“), bet nedarykite visko už vaiką.
Fiziologija. 19 mėnesių vaikui reikia 12–14 valandų miego per parą.Naktį jis miega 10–12 valandų, dieną 1 kartą 1–3 valandas.
19 mėnesių mergaičių vidutinis ūgis – 82,9 cm, o svoris –11,7 kg. 19 mėnesių berniukų vidutinis ūgis – 84,1 cm, svoris – 12,2 kg.
Valgiaraštis plečiasi. Tokio amžiaus vaiko valgiaraštis greitai plečiasi – jau aišku, koks bus vaiko skonis, kas jam patiks (miltiniai patiekalai, sriubos, mėsa, saldumynai ir t.t.). Tėvų pareiga – įvesti vis naujų patiekalų. Atminkite, kad maistą vaikas gali priimti tik po 6–8 paragavimo. Nevalgiems vaikams „paskatinti“ rasite begales patarimų. Vieni paprasčiausių – neleiskite užkandžiauti tarp valgymų ir neleiskite valgymo procesui užsitęsti ilgiau nei 30 min. Rekomenduojama mažinti ir išgeriamo pieno kiekį, jei vaikas jo išgeria daugiau nei 200 ml per parą.
„Mamos žurnalas“