20 mėnesių vaiko raida. 20 mėnesių – ir vėl apvali sukaktis, kurią dauguma mažylių pasitinka tikru raidos šuoliu – atsidariusiomis „kalbos durelėmis“ ir tikru dialogu su suaugusiaisiais.
Fiziniai laimėjimai. 20 mėnesių vaikutis jau gana vikriai bėga. Kojyčių judesiai ir pusiausvyros koordinacija išlavėjusi tiek, kad vaikas jau gali spirti kamuolį, o rankytė leidžia kamuolį išmesti aukščiau galvos. Moka pats lipti laiptais į viršų pristatomuoju žingsniu ir įsikibęs į turėklus, tiesa, žemyn nulipti dar nesiseka. Bando atsiplėšti nuo žemės, kai kuriems jau pavyksta, tiesa, šuoliukas dar labai mažytis, vos pastebimas. Gali 3–6 kaladėles ar formeles sukrauti vieną ant kitos.Bando padėti jį rengiant.
Piešia ant sienų ir kitaip bando ribas. Tai mažiausia blogybė, ką vaikas gali padaryti eksperimentuodamas. Jis siekia peilių ir žirklių, virbalų ir buteliukų su kosmetika – bet ne kaip šarka (kas blizga, to noriu, pavartysiu ir numesiu), bet trokšdamas ištyrinėti daiktų paskirtį. Kitas tokių eksperimentų tikslas – išbandyti ribas, kas galima, o kas ne, kitaip tariant – stebėti, kaip reaguos tėvai.
Jeigu reaguosite itin emocingai, galite būti tikri, kad labai gretai vaikas bandys ir dar kartą. Tik dabar piešdamas ant sienos jis į jus žvilgčios, tarsi tampydamas katiną už ūsų. Psichologai tokiomis situacijomis pataria „pavojingus daiktus atimti, padarinius panaikinti ir šaltakraujiškai pasakyti, kad toks vaiko veiksmas nepatiko“. Tačiau tikrovėje 20 mėnesių vaiko tėvai ir rėkauja, ir griebiasi už galvų. Susivaldyti labai sunku, nes geresnių manipuliatorių, kaip toko amžiaus vaikai, nėra.
Šokis – didžiulis raidos šuolis. Dar vienas 20 mėnesių vaiko raidos laimėjimas – gebėjimas šokti.
Taip, jis ir anksčiau išgirdęs muziką lingavo, gal kraipė užpakaliuką ar tūpčiojo, tačiau dabar šokis jau tapo tikru mažyčiu spektakliu, su dramos elementais, kai vaikas staigiau apsisuka, pasitelkia rankų plastiką. Tėvai nesusilaiko ir tokius pasirodymus filmuoja, tokių vaizdelių daugybė youtube. Beje, tokio amžiaus vaikai jau turi savo mėgstamas melodijas, jas atsimena, išgirdę audringai reaguoja, o jei melodijos su žodžiais – atkartoja, bando niūniuoti, dainuoti.
Daugėja agresijos. 20 mėnesių vaikas be baimės kimba į plaukus, gnaibo, brėžia ar kanda „priešui“, o tai gali būti net mama ar geroji močiutė, jeigu ko nors neleido ar pabarė. Tokiais veiksmais vaikas gali norėti atkreipti į save dėmesį arba tiesiog eksperimentuoti. Bet kokiu atveju patariama nereaguoti itin jautriai, šis nevaldomos agresijos etapas trumpas. Jeigu jis užsitęstų, darželinukai nuolatos būtų apkandžioti ir su mėlynėmis, o juk taip nėra.
Tyrinėja genitalijas. Vienas iš šio amžiaus vaikų „atradimų“ – lytinių organų tyrinėjimas, nes vaikui tai – ne kažkokia uždrausta ar gėdinga kūno dalis, o toks pats „daiktas“ kaip ausis ar nosis. Tačiau jei vaiko rankos nuolatos sukištos į sauskelnes, ir noras liesti lyties organus didesnis už norą žaisti, bendrauti, teks atpratinti. Kaip? Dažniausiai patariama tiesiog nukreipti dėmesį.
Šuolis kalbos srityje. Dauguma 20 mėnesių vaikų patiria kalbos šuolį, kai tarsi per savaitę ar dvi įvyksta esminiai pokyčiai: 30 žodžių žodynas staiga išsiplečia iki 100, vienskiemeniai žodžiai tampa keliaskiemeniais, vieno žodžio šaukinukai – žodelių junginiais.
Jei kartu žiūrėsite nuotraukas, vaikas jau atpažins pagrindinius giminaičius ir šeimos narius. Dažnas 20 mėnesių mažylis jau moka pasakyti savo vardą, parodyti, kiek jam metų, o patys gudriausi išlemena ir pavardę.
Kas čia? Kalbėjimas su vaiku tampa tikru malonumu, nes mažylis mielai pakartoja žodžius (neteisingai ištardamas juokina tėvus), o svarbiausia – jau moka paklausti – „kas čia?“ Nebereikės kalbėti monologu ir pasakoti, ką matote, pavyzdžiui, pasivaikščiodami. Prieš Jums ištariant „pažiūrėk, katytė“, vaikas veikiausiai jau bus paklausęs – „kas čia?“. Dažnai tą patį klausimą vaikas pateikia daugybę kartų, kad, daug kartų išgirdęs atsakymą, gerai įsidėmėtų sąvoką. Dažniausiai tai kasdienės aplinkos žodžiai: žaislų, maisto, namų apyvokos daiktų pavadinimai. Vėliau prisidės ir abstrakčios sąvokos.
Meilumas. 20 mėnesių vaikutis jau moka išreikšti meilę ir prisirišimą – pribėgęs glaustosi, bučiuoja.
Pavydi, kai dėmesys skiriamas kitiems, ypač vaikams. Išreiškia įvairias emocijas: baimę, pyktį, simpatiją, kaltę, sutrikimą, nerimą, džiaugsmą. Nori vadovauti ir nurodinėti kitiems. Gestais bendrauja su bendraamžiais, žiūri į kitus žaidžiančius vaikus, bet pats kol kas dar nebendrauja ir nežaidžia su jais. Gali trumpam likti šeimos pažįstamų namuose.
Fiziologija. 20 mėnesių mergaičių vidutinis ūgis – 83,8 cm, o svoris – 11,9 kg. 20 mėnesių berniukų vidutinis ūgis – 85 cm, svoris – 12,4 kg.
20 mėnesių vaikui jau prasikalė arba kalasi 4 iltiniai dantys.
Iki naujo skiepo dar labai daug laiko (artimiausias skiepas, jei į kalendorių nebus įtraukti nauji, laukia tik 6–7 metų). Jei vaikas sveikas, į polikliniką nėra ko dažnai vaikščioti, tačiau kartą per 3 mėnesius pasirodyti verta. Paskutinį kartą buvote, kai vaikutį skiepijo 18 mėnesių. Vadinasi, laikas vėl registruotis, nes tik gydytojas gali pasakyti dėl vitamino D normos, dėl mitybos (gal trūksta geležies), harmoningo svorio ir ūgio augimo.
„Mamos žurnalas“
