23 mėnesių vaiko raida. Sveikiname, iki antrųjų metų liko vos mėnuo. Tada prasidės tretieji ir ketvirtieji, kuriuos tėvai ir specialistai vadina aukso amžiumi auginant vaiką.
Kodėl? Nes vaikas jau pats nueis į tualetą, įsipils pieno, užsisegs sagas ir batų lipukus, pasakys, ko nori, išmiegos visą naktį ir samprotaus taip įdomiai, kad teks pradėti rašyti sąsiuvinį „Kalba vaikas“.
O kol kas pasidžiaukime paskutiniu brandžiosios kūdikystės mėnesiu.
Kalba. Šį etapą galima prilyginti kompiuterinio žaidimo perėjimui į kitą lygį. Vis daugiau bus tų vaikų, kurie jau perėjo – rezga dviejų ar net trijų žodžių sakinius, pradeda derinti linksnius ir laikus, plečia žodyną. Tačiau dar neperėjusių – minios. Gal vaiko kalba pereis į kitą lygį būtent šią naktį – ryte atsikelsite, ir jis prakalbės? Svarbiausia nesijaudinti. Nuraminimui prisiminkite, kad logopedai su vaikais (jei kalba visai nesivysto) dirba tik nuo 3 metų, ir tik nuo 4 metų dirba su vaikais, kurie netaisyklingai taria garsus ar turi kitų kalbos sutrikimų.
Viskas, ką galite padaryti dėl vaiko kalbos – netylėti, o su vaiku aiškiai, suprantamai kalbėti. Kalbai vystytis padeda ir įvairūs žaidimai, dainelės, filmukai, eilėraščiai, skaičiuotės, o labiausiai – tiesiog komentavimas, kas čia ir kas vyksta.
Veikla. Atsiranda vis geresnis akies-rankos ryšys, todėl vaikas jau gali kontroliuoti, ką piešia, lipdo, dėlioja. Tokio amžiaus vaikui patinka vis smukesni žaisliukai, nes smagu rūšiuoti, dėlioti, grupuoti.
Būkite budrūs – vaikas gali smulkmes kišti į burną. Žaisti su smulkiais dalykėliais leiskite (nes juos čiupinėjant geriausiai lavėja smulkioji motorika, o kartu ir kalba), bet būkite šalia.
23 mėnesių vaikas jau daug ką gali nuveikti kieme: žaisti su smėliu, stumti lėlių vežimėlius, lipti ant čiuožyklos ir pats nučiuožti, važinėti kojomis spiriamu triratuku.
Daugumai labai patinka suptis. Gerai, jei erdvėje, kur vaikas žaidžia, būtų įrenginių pusiausvyrai lavinti (buomas, takelis iš kelmų), įrenginių laipiojimui aukštyn–žemyn. Leiskite vaikui bėgti: 2 metų vaikas nepargriuvęs jau gali gana greitai nubėgti 5 metrus. Tačiau kol kas vaikas bėgdamas remiasi visa pėda į žemę, todėl jam vis dar nelengva. Nebijokite, kad vaikas nukris – tik taip formuojasi savisauga, jis geriau pažįsta savo kūną ir jo galimybes.
Tvarkinga rutina. Šio amžiaus vaikas labai pastabus visomis prasmėmis. Jis gali pamatyti mažiausią vabalėlį ant sienos, ne vietoje padėtą daiktą, naujus tėčio akinius. Jis gali pajusti, kad pasikeitė rutina, o tai vaikui nepatinka. 23 mėnesių šeimos narys gali priminti griežtą tvarkos prižiūrėtoją. Vakare reikia praustis, rengtis pižamą, gerti pienuką, valytis dantukus, pasiimti meškiuką, eiti į lovą, laukti pasakėlės.
Ir pabandykite nors vieną punktą išbraukti, vaikas tuoj primins. Kadangi dauguma buitinių rutinos dalykų vaikui vis dar labai patinka (iš tikrųjų jam labai patinka būti visaverčiu šeimos nariu, elgtis kaip visi), tad dabar geriausias laikas ugdyti meilę tvarkai ir higienai. Įtraukite į vakarinius ritualus iškilmingą žaisliukų tvarkymą su kaladėlių ir piramidžių migdymu, tada migdykite drabužėlius ir batukus, tvarkingai viską sudėdami į vietas. Garantuotai vaikui patiks, ir kitą kartą jau pats ragins tvarkytis.
Siužetiniai žaidimai. Kai kurie tokio amžiaus vaikai jau gali jus nustebinti siužetiniais žaidimais, kai maitina ir migdo lėles ir meškiukus, juos bara ir guodžia, „veda“ į lauką, maudo, sutvarko reikalus telefonu. Tėvai ne visada lieka patenkinti šiuo atradimu, nes vaiko lūpomis išgirsta visas savo intonacijas. Vaikas žaisdamas, kaip kalbanti papūga, mėgdžioja viską, ką būna girdėjęs. Tėvai gali pasirūpinti, kad 23 mėnesių vaikas turėtų įvairių daiktų (skrybėlių, gydytojo chalatą, prijuosčių, šalikų, karolių), kurie palengvintų jam vaidmeninius žaidimus. Tačiau nebūtina supirkti „gydytojo“, kirpyklos“ ar kitokių rinkinių – mažylis puikiausiai medžio pagaliuke gali „pamatyti“ termometrą, o tai kur kas geriau lavina jo vaizduotę nei žaidimas su iki galo išbaigtais žaislais.
Trejų metų krizė. Kai tik vaikas pirmą kartą suvokia esąs „aš“ (tai įvyksta maždaug nuo 2,5 iki 3 metų), prasideda naujas laikotarpis, psichologų vadinama trečiųjų metų krize, spyriojimosi periodu.
Daugybė tėvų sako, kad ši krizė prasideda gerokai anksčiau, – tad augindami savo 23 mėnesių vaikutį galite tikėtis šios krizės užuomazgų. Pirmasis kovos su krize etapas – nustatyti vaikui aiškias ribas ir taisykles. Nors ta krizė ateis tik po metų, šį punktą išpildykite jau dabar. Nori šokolado? Gaunamas tik vienas gabaliukas per dieną ir po pietų. Nori į lauką? Einama tik apsirengus tais drabužėliais, kuriuos išrinks mama. Ir t.t. Sakoma, kad vaikas jaustųsi saugus, jis turi būtinai į kažką atsiremti. Negimę kūdikiai įsiremia į mamos pilvo sienelę ir jausdami ją jaučiasi saugūs, kūdikis jaučiasi saugus lopšyje, o paaugusiam vaikui saugumo jausmą kelia aiškus ribų suvokimas.
Fiziologija. 23 mėnesių mergaičių vidutinis ūgis 86,6 cm, o svoris – 12,4 kg.
23 mėnesių berniukų vidutinis ūgis 88 cm, svoris – 12,9 kg.
Sakoma, kad būtent dabar vaikas pasiekia pusę savo būsimo ūgio. Tėvai pastebi, kad vaikas tarytum tįsta – svorio nepriauga, bet ilgėja jo galūnės, laibėja kūnas. Iš tiesų dabar ilgieji kaulai tvirtėja ir bręsta, tiesėja, pamažu dingsta kūdikystės kreivakojystė. Šiuo metu ūgteli pėda, tad patikrinkite, ar nespaudžia batukai.
Dalis šio amžiaus vaikų išgyvena nevalgumo periodą. Kadangi šiuo periodu nėra augimo šuolių, vaikas per mėnesį priauga labai nedaug, o dažnas visai nepriauga, tad medikai šį nevalgumą toleruoja, tik ragina stebėti vaiką dėl mažakraujystės.
Šiuo metu daugumai vaikų vyksta „lūžis dėl puoduko“. Nors raidos specialistai sako abstrakčiai – kad vaikas šlapinimąsi pradeda kontroliuoti antraisiais metais, vis dėlto sauskelnes seginti karta tai daro beveik sulaukę trečiųjų. Vaikui reikia padėti, o tai galite padaryti tik leisdami dieną būti be sauskelnių, sušlapusias kelnytes pakeisdami ne iškart, o po 5 ar 10 minučių, ir, žinoma, nupirkdami puoduką.
„Mamos žurnalas“
„Mamos žurnalas“
