Ne veltui nuo seniausių laikų mamos supa kūdikius lopšiuose. Supimas turi prasmę – jis ne tik primena kūdikiui pojūčius, išgyventus motinos įsčiose, bet ir tobulina jo vestibuliarinį aparatą, skatina aktyviai dirbti abu smegenų pusrutulius, ugdo koordinaciją, pusiausvyrą. Sakoma, kad vaikai, kurių vestibuliarinis aparatas netobulas, paskui visą gyvenimą gali kentėti nuo pykinimo automobilyje.
Iki metų mažiukas išauga iš natūralaus supimo amžiaus, tačiau poreikis suptis lieka. Pastebite, kaip džiugiai jis bėga prie sūpynių žaidimų aikštelėje. O jei sutiktumėte supti visą dieną – ta diena būtų pati smagiausia vaikučio gyvenime. Kai supimasis jau tampa aktyvus (vaikas supasi pats), jo nauda dar padidėja – stiprinamas organizmas, gerėja kraujotaka, tobulėja kvėpavimo organai.
Poreikį suptis patenkinsite nupirkę kambarines sūpynes. Štai keli patarimai, jei nusprendėte jas pirkti:
Įrodyta, kad vaikui naudingiau suptis horizontaliai (nuo šono kito šono link, taip, kaip senovėje ir būdavo supami lopšiai), o ne pirmyn-atgal. Todėl kambarines sūpynes reikėtų įtaisyti taip, kad vaikas galėtų suptis įvairiomis kryptimis.
Manoma, kad tinkamiausias supimosi ritmas – 20 pasisupimų per minutę, o amplitudė – 20-60 cm.
Greitesnis ir veržlesnis supimas gali vaiką „užsupti“. Vaikų vestibuliarinis aparatas tobulėja net iki 15 metų, tad didelis supimosi krūvis prilygsta tam, kuriuos patiria kosmonautai. „Užsuptą“ vaiką gali pradėti pykinti, imti suktis galva.
Nepatariama stipriai supti ką tik pavalgiusio vaiko.
Jei supsis dar vaikščioti neišmokęs vaikutis, sūpynės turi būti su apsaugomis iš visų pusių, patogia sėdyne.
Neleiskite suptis pilnomis sauskelnėmis – supantis užpakaliuko odelė energingai trinasi į sauskelnių vidinį paviršių.
„Mamos žurnalas“
