Naujagimio verksmas – vienintelė kalba, kuria jis gali susikalbėti su suaugusiais žmonėmis. Iššifruoti ir suprasti mažulėlio siunčiamus signalus tėvams iš pradžių nėra visiškai lengvas uždavinys.
Šaltis ar perkaitimas
Kai kūdikiui šalta, jo odelė pašiurpsta, tampa melsva (ypač rankytės, kojytės, sritis apie lūpas). Jei mažyliui per karšta, jis tampa sudirgęs, irzlus, galvytė būna drėgna, prakaituota.
Ką daryti? Jei jam šalta – šilčiau užkloti, paguldyti ant pilvo (gulėjimas ant pilvo padeda kūnui išsaugoti šilumą). Jei jam šilta, patikrinti, nurengti, duoti atsigerti.
Verksmas prasideda trumpais ritmiškais protrūkiais, kurie tampa vis intensyvesni, kol galiausiai virsta tikru skausmingu riksmu. Tik pradėjęs valgyti, kūdikis kaipmat nurimsta.
Ką daryti? Reikėtų pasistengti, kad kūdikis neperalktų, laukdamas maitinimo laiko. Taip paprastai neatsitinka, kai kūdikis maitinamas tada, kai jis nori, o ne griežtai nustatytomis valandomis.
Troškulys verksmo priežastimi paprastai tampa, kai kūdikis būna šiltai aprengtas, ir jam per karšta. Verksmas panašus į išalkusio kūdikio, tačiau maitinimas jo nenumalšina.
Ką daryti? Duoti krūtį. Jei įmanoma, sumažinti aplinkos temperatūrą, nurengti šiltus drabužius.
Kūdikis suirzta, verkia nereguliariais protrūkiais. Kūdikio žvilgsnis tampa ,,stiklinis”, vokai paraudę ir paburkę. Kūdikis dar labiau suirzta, jei suaugę jį kalbina ar ima ant rankų.
Ką daryti? Nestimuliuoti kūdikio kalbinimu, barškučiais ir žaidimais, nenešioti ir nemankštinti. Pritildyti triukšmą ar išnešti kūdikį į ramesnę aplinką. Galima švelniai pačiūčiuoti ant rankų, užmigdyti, tyliai dainuojant lopšinę.
Verksmas prasideda staiga garsiu kūdikio riksmu, po kurio seka pauzė, po jos riksmas pasikartoja. Kūdikis rėkdamas plačiai išsižioja, mojuoja rankytėmis ir kojytėmis.
Ką daryti? Patikrinti, ar kūdikiui neveržia drabužėliai, ar ne pernelyg tampriai užsegtos sauskelnės. Pirmaisiais mėnesiais skausmo priežastis dažniausiai būna pilvo diegliai. Skaumą sušvelnins pilvuko masažas pagal lakrodžio rodyklę.
Nuobodulys
Burbuliavimas ir gugavimas palaipsniui pereina į zirzimą ir niurzgėjimą. Verksmas atrodo dirbtinis – jis būna vangus, gergždžiantis.
Ką daryti? Pakalbinti kūdikį, pralinksminti jį nauju žaislu ar žaidimu, dainele. Paimti kūdikį ant rankų, panešioti po kambarį, leisti jam pasidairyti.
Neaiški priežastis
Deja, ne visada pavyksta išaiškinti kūdikio verksmo priežastį. Kartais jis taip įsirėkia, kad pats pamiršta, ko verkė.
Ką daryti?
laikyti kūdikį glėbyje, prisiglaudus galvytę prie peties;
švelniai pasupti;
duoti krūtį;
įsupti į šiltą minkštą skarą;
atitraukti kūdikio dėmesį tam tikru triukšmu (įjungti dulkių siurblį, plaukų džiovintuvą ar žadintuvą);
pasiguldyti sau ant kelių pilvuku žemyn;
panešioti nešynėje;
išeiti su kūdikiu į lauką;
pavežioti kūdikį automobiliu;
nusirengti ir, pasiguldžius nuogą kūdikį ant krūtinės, giliai ir ritmiškai kvėpuoti.
„Mamos žurnalas“
