Parsiveždami iš gimdymo namų šiltą ir spurdantį naują namų gyventoją, tėvai iš anksto būna pasiruošę – rėks, neleis miegoti naktimis, teks pakaitomis nešioti, sūpuoti, nebus minutės užsidaryti duše ar tualete. Toks košmariškas scenarijus būna šimtą kartų girdėtas, jam tėvai iš anksto ruošiasi. Todėl būna keista ir neįprasta, kai kūdikėlis nereiškia jokių pretenzijų, o tik miega, valgo ir flegmatiškai dairosi. Tokiais mažyliais tėvai labai džiaugiasi ir vadina angelais.
Gydytojai neurologai mano kitaip. Jie kūdikius skirsto į dirglius, normalaus būdo ir vangius. Būtent apie tokius šiandien ir pakalbėsime.
Kiekvienam – skirtingas greitis
Kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus, kūdikis turi savo temperamentą, gyvenimo greitį. Todėl visiškai natūralu, kad vienas mažiukas mažai miega, pabudęs lovytėje dairosi ir krebžda, nori greičiau patekti ant rankų ir pradėti įspūdžių pilną dieną. Toks trokšta, kad viskas vyktų greitai ir dar greičiau. Jei užsimano valgyti, paleidžia gerklę – duok nedelsdama! Jei prikrovė į sausklenes, nesikuklins – rėks. O jei nepatiko ant akių užtiškęs vanduo, kimškitės ausis.
Kitas kūdikis į šias gyvenimo situacijas pasižiūrės ramiau. Atsibudęs mėgausis saulės zuikučio žaismu, pirštuku tyrinėdamas krapštys lovytės virbą.
Kai išalks, tik piktokai muistysis, o sušlapęs oriai kentės. Neurologai apie tokius lėto būdo kūdikius nesako nieko blogo. Jie sunerimsta, kai tėvai užsimena, jog kūdikis vangus.
Žodis „vangus“ gerokai skiriasi nuo žodžių „lėtas“, „ramus“, „santūrus“. Lėto būdo kūdikį nesunku prajuokinti, jis guviai reaguoja į mamą, nori būti nešiojamas ir glaudžiamas. Mankštinamas ir maudomas krykščia ir spurda, jo akutės gyvos, mimikos byloja, kad galvelėje kunkuliuoja šimtai minčių ir emocijų. Vangus kūdikis į aplinką reaguoja it apsiblausęs, jo reakcijos tarytum sulėtintame kine. Štai apie tokius neurologai kalba sunerimę.
Sfinkso ramybė gali būti pavojinga
„Ramūs, daug miegantys vaikeliai tėvams atrodo idealūs. Kelių mėnesių kūdikio mama džiaugiasi: „Kaip paguldžiau ar pasodinau, taip radau. Gali vienas būti nors kelias valandas“. Jei tai sveikas, gerai besijaučiantis vaikelis, tikrai šaunu, kad nerėkia, kad moka susirasti veiklos tokioje mažoje erdvėje (kiek siekia rankutės). Tačiau kartais ši ramybė slepia pavojų ir gali būti centrinės nervų sistemos pažeidimo bei raidos sutrikimo požymis“, – perspėja vaikų neurologė. Pirmas valandas ar paras po gimimo tokiems naujagimiams dažnai būna bendros centrinės nervų sistemos slopinimo požymių.
Kaip atskirti ramų nuo vangaus
Apie ramius sveikus kūdikius jau kalbėjome. Jie gerai valgo, giliai miega, mažai verkia, bet mėgsta kompaniją, yra guvaus žvilgsnio ir mimikų, aktyviai domisi aplinka, tik viską daro lėčiau, ramiau, nei bendraamžiai.
O vangų naujagimį ir kūdikį atpažinsite iš šių požymių:
labai daug miega;
dažnai būna sutrikęs valgymas – silpnai žinda, greit pavargsta, žįsdamas springsta;
gali būti trumpų kvėpavimo sustojimų;
mažai aktyviai juda;
žemas raumenų tonusas;
dažnai nebūna įgimtų (fiziologinių) naujagimio refleksų;
mažai domisi aplinka, žmogaus veidu, žaislais;
neseka daikto, nesistengia jo griebti, nerodo šio noro savo emocijomis ir judesiais;
ilgai nėra socialinės šypsenos (kai kūdikis šypsena atsako į šnekinimą), ilgai neguguoja;
balsas paprastai silpnesnis, tylus;
kūdikis gali būti be priežasties sudirgęs, neramus, krūpčiojantis, nemėgsta keisti padėtį.
Augdami vangūs kūdikiai gali atsilikti savo psichomotorine raida, gali būti psichinių funkcijų ir kalbos raidos sutrikimų.
Kodėl vangus?
Kūdikių vangumo priežastys – jau ne kartą minėti nesklandumai nėštumo ir gimdymo metu. Tai gali būti nėščios mamos ligos, ypač infekcinės (toksoplazmozė, citomegalija it kt.), cukrinis diabetas, tireotoksikozė (struma).
Vangumo priežastis gali būti ryški naujagimių gelta, deguonies trūkumas, gimdymo trauma ir t.t. O gal – įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai ar genetiniai sindromai.
„Taigi jei kūdikis pernelyg ramus, mažai aktyviai juda, yra maitinimo problemų (vangiai čiulpia, springsta), laiku nepradeda sekti akimis daikto, žmogaus veido, nesišypso kalbinamas, vertėtų pasitarti su gydytoju, ar nėra kokių sutrikimų“, – sako neurologė. Pasak gydytojos, tėvai turi pamiršti senovišką požiūrį, kad ištisai miegantis ir nė garso neišleidžiantis kūdikis – tai Dievo dovana. Sveikas kūdikis tiesiog privalo verkimu rodyti emocijas, nori būti nešiojamas, veržiasi iš lovytės ir trokšta pajusti tikrą gyvenimo siautulį.
Konsultavo vaikų neurologė Aušra Vosylienė
„Mamos žurnalas“
