„Nėštumas buvo sunkus, kelis mėnesius gulėjau ligoninėje.
Pagimdžiau mergaitę. Man ji atrodė graži ir sveika. Tačiau naujagimių gydytojai kažkodėl nenorėjo mūsų išleisti namo.
Dukrai kasdien skirdavo visokių tyrimų, kvietė konsultuoti akių gydytoją, neurologą, darė galvos echoskopiją. Kai paklausiau, kas yra mano vaikui, atsakė: „Nieko baisaus, taip būna tūkstančiams. Tai dėl sunkaus nėštumo“. Kartą slapta perskaičiau dukros ligos kortelę, radau daug nesuprantamų terminų, iš kurių basiausias buvo „perinatalinė encefalopatija“.
Prisiminiau pusbrolį, kuris nuo erkių užsikrėtė encefalitu ir vos liko gyvas. Pradėjau verkti.
Išlydėdami namo gydytojai skyrė dukrai lašiukų ir liepė masažuoti. Ar mano mergaitė normali? Kas jos laukia ateityje?“
Liuda, Šiauliai
Apie perinatalinę encefalopatiją paklausia retai kuri mama, užtat plaukte plaukia klausimai apie drebančius kūdikių palūpius, suspaustus kumščius, padidėjusį raumenų tonusą, atloštą dėl galvospūdžio galvą, neramų miegą. Visi šie simptomai gali būti dėl perinatalinės encefalopatijos. Todėl išsamiau pakalbėkime apie ligą baisoku pavadinimu.
Kas per liga. Šimtai priežasčių ir daug nežinomybės
Perinatalinė encefalopatija – tai įvairūs nervų sistemos sutrikimai, atsirandantys per nėštumą ir gimdymą ir matomi po gimimo. Jų priežastys gali būti labai įvairios ar net neaiškios, nenustatomos. Į šią diagnozę neįeina tiksliai nustatomos gimdymo traumos bei po gimimo kilusios ligos (infekcijos ir t.t).
Todėl šis terminas – sąlyginis, panašiai kaip „ūmi virusinė infekcija“.
Pagrindines priežastis, sukeliančias nervų sistemos sutrikimus naujagimystėje, jau ne kartą aptarėme, kai kalbėjome apie raumenų tonusą, galvos smegenų vandenę, kūdikių dirglumą. Vaikutis su nervų sistemos sutrikimais gali gimti dėl:
per nėštumą ar gimdymą patirto deguonies trūkumo,
infekcijų,
medžiagų apykaitos sutrikimų, endokrininių ir hormoninių sutrikimų,
autoimuninio konflikto (dėl kurio vystosi gelta),
streso, visokių traumų,
nėščios moters apsinuodijimo (alkoholiu, cigaretėmis, narkotikais, vaistais),
gręsiančio persileidimo,
placentos, virkštelės patologijų.
Kad ir kiek daug priežasčių čia išvardinta, gana dažnai taip ir lieka neaišku, kodėl naujagimis turi neurologinių problemų.
Ką turi daryti būsima mama. Svarbiausi pirmieji 3 mėnesiai
Užsimezgusiam vaisiui labai svarbios jau pirmos dienos, savaitės (o juk mama pirmąsias savaitės dažniausiai net nežino, kad laukiasi). Per pirmas 10-12 savaičių formuojasi visi vaisiaus organai. Jei pirmais mėnesiais būsima mama patirs stresų, sirgs, apsinuodys, gers vaistus, vaikelio vystymasis gali sutrikti. Pirmus 3 nėštumo mėnesius vaisiaus organizme nebūna uždegimo reakcijų, todėl vystymosi defektus gali sukelti virusai, mikrobai. Vėliau jau vaikučio smegenyse gali vykti uždegiminių procesų, sukeliančių pažeidimus. Jei vaisiui trūksta deguonies, pažeidžiamos besivystančios smegenys. Kai toks naujagimis gimsta, dėl nesubrendusio kvėpavimo centro gali vėl trūkti deguonies, smegenyse gali atsirasti smulkių kraujosruvų. Jei deguonies trūksta ilgiau, žuvusių ląstelių vietoje atsiranda cistelės (tai dažnai aprašoma echoskopijos tyrime).
Kiek trunka liga. Dirglus arba vangus naujagimis
Kaip pasireiškia perinatalinė encefalopatija? Tai priklauso nuo kūdikio amžiaus, smegenų pažeidimo sunkumo, kuri smegenų dalis pažeista.
Pirmomis dienomis ar savaitėmis gali būti padidėjęs dirglumas: naujagimis neramus, raumenų tonusas kintantis, refleksai ir judesiai pagyvėję, čiulpimo refleksas gali būti susilpnėjęs. Lengvas sutrikimas paprastai praeina per pirmą mėnesį, ir kūdikis vystosi gerai.
Kai pažeidimai sunkesni, naujagimis būna labai ramus, vangus, mažai juda, žemas jo raumenų tonusas, tuo pat metu padidėja jautrumas bet kokiems dirgikliams – lietimui, padėties keitimui, garsui, temperatūrai. Vėliau toks vangus kūdikis gali tapti neramus, gali vystytis padidėjęs galvospūdis ar vandenė, raumenų tonusas didėja. Neurologiniai sutrikimai gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau. Sunkus smegenų pažeidimas pasireiškia komos būsena, sunki būklė gali tęstis 1-2 mėnesius, vėliau vaikutis sveiksta, bet galimi liekamieji reiškiniai.
Pamažu kūdikis iš ligos ,,išauga”, bet dar ilgokai gali būti visokių bėdų: kūdikis gali augti nervingas, neramus, blogai miegoti bei valgyti, jautriai reaguoti į aplinkos pokyčius. Kartais vaikutis atpylinėja, jam pučia pilvuką, linkęs viduriuoti ar jam užkietėja viduriai, pastebima marmuruota oda, nedideli kūno temperatūros pokyčiai, prakaitavimas, kinta raumenų tonusas, sutrinka judesiai, kalbos bei kitos vystymosi sritys. Jei pažeidimas buvo sunkesnis, gali būti smegenų vandenės požymių, traukulių, ryškesnių judėjimo sutrikimų (paralyžių), gali pradėti vystytis mikrocefalija. Po sunkios geltos gali atsirasti nevalingų judesių, klausos sutrikimų.
Perinatalinės encefalopatijos diagnozės terminas paprastai vartojamas iki 1-2 metų, vėliau arba vaikas sveikas, arba įvardinamas esamas sutrikimas.
Ką patarti, jei kortelėje atsirado įrašas „perinatalinė encefalopatija“?
Pirmiausia – nesutrikti, išklausti gydytojo kuo daugiau informacijos apie diagnozę, įtariamo sutrikimo sunkumą ir galimybes padėti kūdikiui. Kartais reikalingas gydymas vaistais, tačiau jis turi būti pagrįstas ir apgalvotas. Dažnai prireikia gydomosios mankštos, masažų. Galbūt būtini kokie priežiūros ypatumai, dažniau lankytis pas pediatrą ar specialistus (neurologą, ortopedą, okulistą). Dauguma tokių vaikučių iki metų susitvarko ir auga sveiki, tačiau tuo nenoriu pasakyti, kad vaikai pasveiksta savaime, be gydytojų ir tėvų pagalbos. Ši diagnozė – tai ženklas, kad kūdikį reikia atidžiai stebėti.
Vaikų neurologė Aušra Vosylienė
„Mamos žurnalas“
