Per pirmąją parą po gimimo pasišlapina tik du trečdaliai išnešiotų naujagimių, o apie 10 proc. naujagimių pasišlapina tik antrą parą
Naujagimystėje yra keletas keistų būsenų, apie kurias tėvai turėtų žinoti iš anksto.
MEKONIJUS
Kodėl naujagimiai tuštinasi juodai?
Pirmąsias 2-3 paras naujagimis tuštinasi mekonijumi (tirštomis, tąsiomis, tamsiai žaliomis išmatomis), vėliau 2-4 paras 6-7 kartus per parą – pereinamosiomis išmatomis (nehomogeniškomis, skystokomis, jose yra gleivių, žalsvų ir baltų gumulėlių). Tai vadinama tranzityviuoju žarnyno kataru. Po 2-4 parų išmatos pasidaro panašios į geltoną homogeninę košę.
Kiek kartų per parą naujagimis turi tuštintis?
Naujagimis gali tuštintis tiek kartų per parą, kiek kartų valgo – tai bus normalu. Kadangi naujagimiai pirmosiomis dienomis valgo labai dažnai, tai taip pat dažnai ir gali tuštintis.
Kas darosi naujagimio pilvelyje pirmąsias savaites, jei jo išmatos tokios juodos? Ar jam neskauda?
Pirmosiomis dienomis po gimimo naujagimio pilvelyje esantį mekonijų keičia išmatos, susidariusios iš mamos pienuko, todėl pasikeičia išmatų spalva. Naujagimiui šis procesas yra neskausmingas.
Jei naujagimis vos gimęs jau tuštinasi mekonijumi, vadinasi, jo pilve ir motinos įsčiose buvo to mekonijaus. Ar vaisius tuštinasi mekonijumi į vaisiaus vandenis?
Mekonijaus vaikučio žarnyne atsiranda jau nėštumo metu. Normaliai vaikutis, būdamas mamos pilvelyje, nei nėštumo pradžioje, nei pabaigoje į vaisiaus vandenis nesituština, todėl jam gimstant, vandenys būna skaidrūs. Jei vaikeliui įsčiose pradeda trūkti deguonies, suspazmuoja kraujagyslės, esančios žarnyne, dėl to atsiranda žarnyno peristaltika, ir vaikelis pradeda tuštintis į vaisiaus vandenis.
Ir pernešiotas vaikelis gali gimti tiek iš skaidrių, tiek iš žalių vaisiaus vandenų. Iki 34 nėštumo savaitės vaikai iš žalių vaisiaus vandenų gimsta retai.
Ar pernešioti bei neišnešioti naujagimiai taip pat ilgai tuštinasi mekonijumi, kaip ir gimę laiku?
Tai priklauso ne nuo išnešiotumo, o nuo to, kaip greitai naujagimio žarnynas užsipildo mamos pienu, tada ir pasikeičia išmatų spalva.
Ar visada keisti sauskelnes, kai naujagimis išstena mekonijaus?
Naujagimio odelė visada turi būti švari, todėl kaskart jam pasituštinus, sauskelnes būtina pakeisti.
Kada mama turėtų sunerimti (jei mekonijumi tuštinasi per ilgai, per trumpai ect)?
Normaliai sveikas naujagimis tuštintis turėtų ne dažniau nei jis valgo ir ne rečiau nei 1-2 kartus per savaitę. Jei naujagimio tuštinimosi negalima būtent šitaip apibūdinti, mama turėtų kreiptis į gydytoją.
GELTA
Kodėl kai kurie naujagimiai pagelsta? Kodėl ne visi?
Visiems naujagimiams pirmąją gyvenimo savaitę kraujyje padaugėja bilirubino. Tai yra medžiaga, kuri išsiskiria suirus eritrocitams.
Naujagimio kūne šios medžiagos padaugėja dėl kelių priežasčių:
- * Naujagimio raudonieji kraujo kūneliai – eritrocitai gyvena 70 dienų, o suaugusių žmonių – 120 dienų, todėl naujagimio eritrocitai greičiau suyra ir daugiau pasigamina bilirubino.
- Pirmą gyvenimo savaitę naujagimio kraujo baltymai silpniau prisijungia bilirubiną, o neišnešioti naujagimiai šių baltymų turi mažiau.
- Mažiau aktyvūs naujagimio kepenų fermentai.
- Daugiau bilirubino rezorbuojasi iš žarnyno į kraują.
Naujagimių gelta būna 60-70 proc. visų naujagimių, nes akimi gelta matoma tik tada, kai bilirubinas kraujo serume viršija 85 mmol/l. Kitiems naujagimiams šios ribos bilirubinas neviršija, todėl gelta nėra matoma.
Kas laikoma fiziologine gelta, o kas jau – patologija?
Patologine visada laikoma gelta, prasidėjusi pirmąją naujagimio gyvenimo parą arba ta gelta, kuri viršija bilirubino normos ribas apskaičiuotas pagal naujagimio gyvenimo valandas.
Kodėl geltai užsitęsus naujagimius guldo po „mėlyna šviesa“ – kas tai?
„Mėlyna šviesa“ – tai gydymas fototerapijos lempomis. Jų skleidžiama mėlyna (gali būti žalia) šviesa yra tam tikro ilgio bangos (430-490 nanometrų), kurioms veikiant keičiasi bilirubino struktūra – jis paverčiamas tirpiu vandenyje, todėl gali pasišalinti iš organizmo su šlapimu ir išmatomis.
Ar būna atvejų, kad naujagimis pageltonuoja jau grįžęs namo iš gimdymo namų? Ką tada daryti?
Jei naujagimis gimdymo skyriuje nebuvo geltonas, o pagelto grįžęs į namus, mama būtinai turėtų kreiptis į gydytoją, kad nustatytų geltos priežastį ir laiku pradėtų gydyti.
Ar normalu, jei naujagimis visą pirmą mėnesį gelsvas?
Daugeliui naujagimių fiziologinė naujagimių gelta praeina per dvi savaites, tačiau gali būti išimčių.
Lėčiau gelta praeina neišnešiotiems naujagimiams. Jei mamai dėl geltos neramu, geriausia būtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Koks tas geltonumo laipsnis normalus, koks ne? Juk gal naujagimis geltonesnis, nes jo tėvai geltonesnės odos?
Jei naujagimiui būna gelta, pirmiausiai pagelsta jo veidas, vėliau – krūtinė, tada nugara ir galūnės.
Geltonos būna akių skleros ir gleivinės. Geltą įvertinti sunkiau vaikams, kurių tėvai yra tamsesnio gymio arba turi Azijos šalių gyventojų kraujo. Tada tenka į pagalbą pasitelkti laboratorinius tyrimus. Jie objektyviai nustato bilirubino kiekį kraujo serume. Yra sudarytos tam tikros lentelės, pagal kurias gydytojas įvertina bilirubino kiekį kraujo serume pagal vaiko amžių.
HORMONINĖ KRIZĖ
Kodėl kai kuriems naujagimiams paburksta krūtelės?
Tai tam tikra tranzityvioji naujagimystės laikotarpio būklė, kuri atsiranda dėl motinos hormonų, patekusių per placentą, taip pat per pieną žindant naujagimį. Pirmos savaitės pabaigoje abiejų lyčių naujagimiams gali padidėti, paburkti krūtelės, skirtis į pieną panašaus skysčio. Tai vadinamoji mastopatija. Paprastai abi krūtelės padidėja simetriškai, jos neparausta, yra neskausmingos. Ši būklė praeina savaime. Tačiau jei paraudo, paburko, tapo skausminga viena krūtelė, mama su naujagimiu turi kreiptis į gydytoją. Tai gali būti pavojinga naujagimiui liga – mastitas.
Mergaitėms pirmos savaitės pabaigoje iš lytinio plyšio gali kraujuoti. Tas kraujavimas – irgi pereinamoji naujagimių būklė. Ji savaime praeina per 1-3 dienas. Balkšvos išskyros iš lytinio plyšio irgi yra normalu, tai praeina savaime
KITI DALYKAI, KURIUOS TURĖTŲ ŽINOTI MAMA
Tranzityvioji inkstų funkcija
Per pirmąją parą po gimimo pasišlapina tik du trečdaliai išnešiotų naujagimių, o apie 10 proc. naujagimių pasišlapina tik antrą parą. Jei naujagimis nesišlapina ilgiau, mama turėtų apie tai pasakyti gydytojui. Ant naujagimio vystyklų pirmą savaitę gali likti oranžinės spalvos dėmės.
Tai vadinamieji šlapimo rūgšties infarktai. Antrą savaitę ši būklė praeina.
Milia
Tai ant naujagimio nosytės, smakriuko, skruostų atsirandantys balti spuogeliai. Jie atsiranda dėl aktyvios riebalinių liaukų sekrecijos, o per 2-3 savaites praeina savaime. Mamos dėl to neturėtų sunerimti, negalima jų spaudyti ar kitaip „gydyti“.
Tranzityvieji odos pakitimai
1-2 parą beveik visi naujagimiai tampa raudoni. Tai išnyksta antrą savaitę. Daugelio naujagimių oda gali pleiskanoti, o 2-5 gyvenimo parą odelę gali išberti raudonomis dėmelėmis su baltu vidurėliu. Tai vadinamoji toksinė naujagimių eritema. Ji savaime išnyksta maždaug per savaitę.
Konsultavo naujagimių gydytoja Rasa Tamelienė
„Mamos žurnalas“
