Miegodamas kūdikis dejuoja, čepsi, murma ir mosuoja rankutėmis

Nuotrauka easyfoto.lt

Miegas ir tamsa. Šie du žodžiai – kaip broliai dvyniai, bet tik mums, suaugusiesiems. Jei reikėtų kelias naktis iš eilės miegoti prie plieskiančių lempų, kažin, ar rytais keltumėmės žvalūs ir pailsėję. Vaikams atrodo visai kitaip. Vis girdime: „Mamyte, palik šviesą“. Regis, net mažiausias šviesos pluoštelis, sklindantis pro pravertas duris, vaikus ramina. Kodėl? 

GERAI MIEGA, VADINASI – GERAI AUGA

Miegas – aktyvus darbas

Miegas – ypatinga organizmo būsena, labai svarbi normaliai kūdikio raidai ir pažintinei veiklai. Miegas – labai aktyvus procesas, kai sutvarkomos visos nervų sistemos funkcijos, ir organizmas paruošiamas aktyviai veiklai – būdravimui. Miegas nėra vienodas, monotoniškas procesas. Jame skiriamos dvi fazės – lėtasis (gilusis) ir aktyvusis miegas. Aktyviojo miego metu pastebimi greiti vaiko akių judesiai, nors vokai užmerkti, trūkčioja veidelis, galūnės, kūdikis niurna, verkšlena, vyresni gali šnekėti. Šios miego fazės savo ruožtu dar turi kelis etapus, pradedant snaudimu, baigiant visišku prabudimu.

Kaip miega vaisius, naujagimis, kūdikis

Vaisius fiziologinės miego struktūros dar neturi. Apie 28-30 savaitę atsiranda miego fazių užuomazgos. Naujagimis miega apie 16 valandų, apie pusę jo miego sudaro aktyvusis miegas. Vėliau pamažu aktyviojo miego laikas trumpėja, suaugusiojo jis sudaro apie 1/5 miego laiko. Be to, naujagimių miegas gali prasidėti iš karto aktyviuoju miegu (paprastai miegas prasideda lėtojo, gilaus miego faze), todėl naujagimių miegas labai jautrus, vaikutis prabunda nuo menkiausio aplinkos dirgiklio. Miego ir būdravimo fazės keičiasi maždaug kas 4 valandas. Naktinis miegas pradeda ilgėti nuo 1-6 mėnesių, naktį kūdikis miega 9-12 val., dieną vis ilgėja būdravimo periodai. Po pusmečio aktyvaus miego trukmė yra apie 1/3  ir artėja prie suaugusiojo.

Kodėl nėščiosios nori miego

Nervinei veiklai atkurti reikalingiausias gilusis miegas, kuris vyrauja pirmoje nakties pusėje. Tuomet kaupiama, atstatoma energija. Lėtojo miego metu išsiskiria augimo hormonas, taigi tiesa, kad vaikai auga miegodami. Jei augimo poreikis didelis, ilgėja lėtojo miego ir viso miego trukmė – štai kodėl nėščiosios nori miego. Aktyvaus miego metu atkuriami, sutvarkomi nervų sistemos ryšiai, vystosi pažinimo funkcijos.

Kiekvieno miego laikas yra nulemtas genetiškai, jo poreikis labai skirtingas. Budrumo-miego būsenos priklauso nuo nervų sistemos reguliacijos.

Organizme susidaro keli reguliuojami paros ritmai, priklausantys nuo paros laiko, šviesos-tamsos, kūno temperatūros, hormonų ir kitų aktyvių medžiagų išsiskyrimo. Naktį tamsoje išsiskiria miegą reguliuojanti (sukelianti) medžiaga. Sergant visomis ligomis sutrinka organizmo ritmai, taigi – ir miego ritmas, silpnėja nervų reguliacija, imunitetas.

Miegas ir… pienas

Vaikų ir paauglių sichiatrė Aurima Dilienė

Miegui turi įtakos pripratimas prie aplinkos. Nuolatinis nedidelis triukšmas beveik netrukdo miegoti.

Prabudimo slenkstis nevienodas, pvz. mamą gali pažadinti tik vaiko verksmas. Svarbu ir aplinkos temperatūra.

Šaltis labiau trikdo miegą nei šiluma (tinkamiausia temperatūra miegui – 20-22 laipsniai.). Metų laikai, dienos ilgumas, oro kaita, mėnulio fazės irgi veikia miegą. Skaitymas, rami muzika gali migdyti, o TV turi atvirkščią – dirginamąjį poveikį. Sportuojant daugiau išskiriama augimo hormono, bet sportas vakare gali trikdyti miegą (kaip ir siautimas, dūkimas, aktyvūs žaidimai). Mieguistumą sukelia tam tikros medžiagos, esančios maiste, jų ypač daug piene. Valgant daug angliavandenių turintį maistą, miegama geriau.

Miegas tamsoje ir šviesoje

Keičiantis šviesai, pakinta ir miego-budrumo ciklas. Šviesa labiau susijusi su organizmo biologiniais ciklais ir yra savitas dirgiklis. Geriau miegama, kai sutampa paros ir organizmo biologiniai ritmai. Šviesos intensyvumas, trukmė, spektras ir paros laikas veikia žmogų ir sukelia būdingą fazių kaitą. Yra akimirkų, kuriomis paros cikle žmogus labai jautrus šviesai, o yra ir tokių, kai žmogus atsparus šviesos poveikiui.

Vidurdienį nėra paros (cirkadinio) ritmo atsako į šviesos poveikį. Todėl dieną ir suaugusieji, ir vaikai nesunkiai užmiega pietų miego šviesoje. Miegą sukelia išskiriamas smegenyse hormonas melatoninas, jei jo trūksta, gali prasidėti nemiga. Šviesa slopina melatonino išskyrimą, tamsa – skatina.

Po gimimo atsakas į išorinius veiksnius, daugiausia į šviesą, atsiranda pamažu per pirmas savaites ir mėnesius.

Ritmų derinimas vyksta, kol sutvirtėja vaiko nakties miegas. Kasdienis miego-budrumo ritmas, jo normali raida rodo gerai sutvarkytą organizmo biologinę sistemą.

Vakare reikia prieblandos

Paros cirkadinis miego ritmas reaguoja ir kinta nuo išorės dirgiklių. Tai priklauso nuo dirgiklio poveikio laiko: vakarinė stimuliacija šviesa slopina miego fazę, naktinė stimuliacija ankstina fazių pokyčius, o dienos metu į šviesos stimuliaciją cirkadinė sistema nereaguoja (taigi dieną tamsa nereikalinga). Vakare miegas prasideda, kai šviesa yra silpna ir mažėja kūno temperatūra. Prie laiko kaitos padeda prisitaikyti tamsa, tyla, migdymo ritualai. Išmanant miego ypatumus, manau, lengviau suprasti, kaip migdyti vaikutį, kaip vertinti ir „nesugadinti“ jo miego.

Tamsos baimė

Paaugus vaikams (nuo 1,5-3 metų) būdingos baimės, tai yra normalios raidos etapas. Viena iš jų – tamsos baimė. Tuomet miegoti padeda švieselė kambary ar praviros durys, pro kurias sklinda šviesa. Kūdikiams degama švieselė reikalinga mamai, kad kaskart keliantis prie kūdikio būtų paprasčiau, tačiau miegui tai nepadeda.

Įsiklausiusios į savo vaiko miegą, mamos galbūt ramiau reaguos, supras, kad tai nėra sutrikimas, o tiesiog normalus JOS vaikelio miegas. Tuomet mažiau kils pagunda judinti ir budinti mažylį vos jam suniurzgus, duoti krūtį sočiam kūdikiui ir taip „sugadinti“ normalų miegą, kad vėliau jau kitaip jis ir nebemiega.

KAD NAKTIS NEVIRSTŲ DIENA

Blogas vaiko miegas – tėvų problema

„Nors mano sūnui jau dveji metukai, dar nė vienos nakties jis neišmiegojo neprabudęs“, „…mūsų sūnus vidurnakty atsistoja savo lovelėje ir nori su mumis žaisti“, „mūsų dukra užmiega tik tuomet, kai kambaryje dega naktinė lemputė“. Šie skundai akivaizdžiai rodo, jog daugelyje šeimų miego tema yra problematiška. Statistikos duomenimis, maždaug nuo 1/4 iki 1/2 vaikų, nelygu, kokio jie amžiaus, nors ir retkarčiais, bet vis dėlto sutrinka miegas, o tai šeimoje kelia įtampą. Beveik visuomet dėl to labiau negu vaikai kenčia mamos ir tėčiai. Negana to, mažieji žmogučiai dažniausiai būna visiškai patenkinti, kad tėveliai naktimis apie juos šokinėja.

Taigi, mielieji tėveliai, garbingai prisipažinkite, ar visuomet sugebate suprasti vaiko poreikius ir tinkamai į juos reaguoti, ypač kai vaikas kiekvieną naktį neduoda jums išsimiegoti? Kiek tėvų iš pykčio ir nevilties netenka kantrybės? Kad taip neatsitiktų, verta sužinoti, kaip miega vaikas, kokia jo miego eiga, ir gal tada galėsite sukurti tinkamas sąlygas miegui.

Mitas apie kūdikių miegą

Pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis naktys būna trumputės ir su pertraukomis, nes mažylis išalksta, dar neskiria dienos nuo nakties, nejaučia tikslaus miego ir pabudimo ritmo, neskiria dienos nuo nakties. Tačiau jau po 3-4 savaičių dažniausiai reikalai susitvarko, o po 3 mėnesių dauguma kūdikių išmiega nepabusdami beveiki visą naktį.

Kiekvienas žinome posakį „miega kaip kūdikis“. Taip sakoma dažnai, bet juk toli gražu tai nėra teisybė. Iš pradžių naujagimis miega beveik visą parą trumpam nubusdamas kas 1,5-3 valandas. Nubudęs retkarčiais jis trumpam nusnūsta, tad tėvams dažnai sunku būna atskirti, kad vaikas miega. Mažyliai gali miegoti atsimerkę. Tuo metu jų akys būna it stiklinės, patamsėjusios, primerktos. Akies obuoliai judrūs, trumpam gali pasimatyti baltymas.

Tikrovės nuojauta

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis moters miegas prisitaiko prie jos vaisiaus miego. Tuo metu dauguma moterų naktimis po kelis kartus prabunda, dažnai po valandą, prasivarto lovoje ir nebegali užmigti. Taip atsitinka dėl to, kad paskutiniais nėštumo mėnesiais sutampa vaisiaus ir motinos miego ir būdravimo fazės. Taip būna iki gimdymo. Paskui moters organizmas tuoj pat grįžta prie ankstesnio dienos ir nakties ciklo, o kūdikis išlaiko tą ritmą, kuriuo gyveno dar negimęs. Tik palengva mažieji žmogučiai prisitaiko prie laiko kaitos. Tam padeda išoriniai dirgikliai – tamsa, nakties tyla, skirtinga apranga.

Vaikų ir suaugusiųjų miego skirtumai

Ilgai apie miegą mažai kas žinota. Gydytojai suko galvas, kodėl kūdikiai taip ilgai miega. Maždaug prieš 40 metų amerikiečių mokslininkai nustatė, jog miegas nėra ištisinis snaudulys, jį sudaro kelios skirtingos fazės. Nuo pat kūdikystės mūsų smegenų veiklą sąlygoja elektriniai impulsai. EEG (elektroencefalograma) galima juos tiksliai išmatuoti. Palyginus miegančio vaiko ir miegančio suaugusiojo smegenų impulsus, paaiškėjo esminiai skirtumai. Yra dvi žmogaus miego fazės: aktyvusis miegas, t.y. miegas su sapnais, moksliškai pavadintas REM miegu (angl. rapid eye movement), ir ramus gilusis miegas. Šios dvi fazės per naktį kaitaliojasi keletą kartų. Būtent vaikų sapnų ir gilaus miego fazės kaitaliojasi daug dažniau, naujagimių miego ciklas visada prasideda nuo sapno fazės, o gilaus miego fazei būdinga tai, kad jos metu organizmas gamina augimo hormoną.

Specialistai, tyrinėjantys miegą, mano, kad aktyvusis miegas padeda formuotis smegenims, jo metu apdorojami ir surikiuojami dienos įspūdžiai.

Tiek blogai, tiek gerai miegantys vaikai dažniausiai tokiais jau gimsta. Atkreipkite dėmesį, su kokiomis problemomis tenka susidurti Jūsų šeimos nariams – juk obuolys nuo obels netoli tenurieda.

Kaip padėti savo kūdikiui pajusti ritmą

Kuo šeimos gyvenimas yra ritmiškesnis (kai jos nariai visada tuo pačiu metu valgo, žaidžia, eina pasivaikščioti bei maudytis), tuo paprasčiau ir kūdikiui įprasti prie ritmo. Vaikai, jaučiantys miego ir būdravimo ritmą, yra atidesni, labiau domisi aplinka, mažiau verkia, yra labiau patenkinti.

Paruoškite vaikui jaukią vietelę miegui, tuomet jis savo lovelėje gerai jausis. Kūdikiui patinka ribota erdvė, nes tokia ji buvo motinos įsčiose.

Daugeliui kūdikių patinka maudytis vakarais prieš einant gulti. Jiems smagu, jie mėgaujasi šiluma, paskui greitai, be problemų užmiega.

Galite pamėginti net kūdikius prieš naktį kiekvieną kartą pervilkti pižama. Tai gera idėja, nes vien drabužio pakeitimas mažam žmogui yra ženklas, kad keičiasi paros laikas.

Šviesa labai svarbi formuojantis dienos ir nakties pojūčiui. Todėl specialistai pataria kasdien mažiausiai pusvalandį pasivaikščioti su vaiku lauke. Taip gaunama ir gryno oro, ir šviesos.

Labai svarbi yra šiluma, nes nėra nieko blogiau, kai vaikas sušalęs prabunda naktį. Mažiausia temperatūra kambaryje turėtų būti 20 laipsnių.

Pavargę ir miego norintys kūdikiai gali užmigti prie triukšmo ir ryškios šviesos. Vis dėl to nereikėtų tokiais išoriniais dirgikliais pabrėžti skirtumo tarp nakties ir dienos. Tai reiškia, kad jokiu būdu nereikia vaikščioti ant pirštų galų, kai vaikutis miega. Priešingai, prislopinti garsai, tyli muzika bei pokalbių nuotrupos nesąmoningai persiduoda kūdikiui, jaučiančiam, jog jis nėra vienas.

Kada nerimauti?

Jei miegodamas kūdikis dejuoja, čepsi, murma ar mosuoja rankutėmis, tėvams nereikėtų išsigąsti – tai visai normalu. Neskubėkite imti jo ant rankų, nes galite prižadinti, geriau palaukite. Paprastai mažylis jau po kelių minučių toliau ramiai miega.

Jeigu vaikas ne tik neramiai miega, tačiau dar ir:

kvėpuoja su ilgesnėmis pauzėmis;

knarkia;

prakaituoja, nors jam ne per karšta;

be garso gaudo orą,

reikėtų kuo skubiau parodyti jį gydytojui.

Konsultavo psichiatrė Aurima Dilienė

„Mamos žurnalas“

Susiję