Miegodamas kūdikis dejuoja, čepsi, murma ir mosuoja rankutėmis

Nuotrauka easyfoto.lt

Miegas ir tamsa. Šie du žodžiai – kaip broliai dvyniai, bet tik mums, suaugusiesiems. Jei reikėtų kelias naktis iš eilės miegoti prie plieskiančių lempų, kažin, ar rytais keltumėmės žvalūs ir pailsėję. Vaikams atrodo visai kitaip. Vis girdime: „Mamyte, palik šviesą“. Regis, net mažiausias šviesos pluoštelis, sklindantis pro pravertas duris, vaikus ramina. Kodėl? 

GERAI MIEGA, VADINASI – GERAI AUGA

Miegas – aktyvus darbas

Miegas – ypatinga organizmo būsena, labai svarbi normaliai kūdikio raidai ir pažintinei veiklai. Miegas – labai aktyvus procesas, kai sutvarkomos visos nervų sistemos funkcijos, ir organizmas paruošiamas aktyviai veiklai – būdravimui. Miegas nėra vienodas, monotoniškas procesas. Jame skiriamos dvi fazės – lėtasis (gilusis) ir aktyvusis miegas. Aktyviojo miego metu pastebimi greiti vaiko akių judesiai, nors vokai užmerkti, trūkčioja veidelis, galūnės, kūdikis niurna, verkšlena, vyresni gali šnekėti. Šios miego fazės savo ruožtu dar turi kelis etapus, pradedant snaudimu, baigiant visišku prabudimu.

Kaip miega vaisius, naujagimis, kūdikis

Vaisius fiziologinės miego struktūros dar neturi. Apie 28-30 savaitę atsiranda miego fazių užuomazgos. Naujagimis miega apie 16 valandų, apie pusę jo miego sudaro aktyvusis miegas. Vėliau pamažu aktyviojo miego laikas trumpėja, suaugusiojo jis sudaro apie 1/5 miego laiko. Be to, naujagimių miegas gali prasidėti iš karto aktyviuoju miegu (paprastai miegas prasideda lėtojo, gilaus miego faze), todėl naujagimių miegas labai jautrus, vaikutis prabunda nuo menkiausio aplinkos dirgiklio. Miego ir būdravimo fazės keičiasi maždaug kas 4 valandas. Naktinis miegas pradeda ilgėti nuo 1-6 mėnesių, naktį kūdikis miega 9-12 val., dieną vis ilgėja būdravimo periodai. Po pusmečio aktyvaus miego trukmė yra apie 1/3  ir artėja prie suaugusiojo.

Kodėl nėščiosios nori miego

Nervinei veiklai atkurti reikalingiausias gilusis miegas, kuris vyrauja pirmoje nakties pusėje. Tuomet kaupiama, atstatoma energija. Lėtojo miego metu išsiskiria augimo hormonas, taigi tiesa, kad vaikai auga miegodami. Jei augimo poreikis didelis, ilgėja lėtojo miego ir viso miego trukmė – štai kodėl nėščiosios nori miego. Aktyvaus miego metu atkuriami, sutvarkomi nervų sistemos ryšiai, vystosi pažinimo funkcijos.

Kiekvieno miego laikas yra nulemtas genetiškai, jo poreikis labai skirtingas. Budrumo-miego būsenos priklauso nuo nervų sistemos reguliacijos.

Organizme susidaro keli reguliuojami paros ritmai, priklausantys nuo paros laiko, šviesos-tamsos, kūno temperatūros, hormonų ir kitų aktyvių medžiagų išsiskyrimo. Naktį tamsoje išsiskiria miegą reguliuojanti (sukelianti) medžiaga. Sergant visomis ligomis sutrinka organizmo ritmai, taigi – ir miego ritmas, silpnėja nervų reguliacija, imunitetas.

Miegas ir… pienas

Vaikų ir paauglių sichiatrė Aurima Dilienė

Miegui turi įtakos pripratimas prie aplinkos. Nuolatinis nedidelis triukšmas beveik netrukdo miegoti.

Prabudimo slenkstis nevienodas, pvz. mamą gali pažadinti tik vaiko verksmas. Svarbu ir aplinkos temperatūra.

Šaltis labiau trikdo miegą nei šiluma (tinkamiausia temperatūra miegui – 20-22 laipsniai.). Metų laikai, dienos ilgumas, oro kaita, mėnulio fazės irgi veikia miegą. Skaitymas, rami muzika gali migdyti, o TV turi atvirkščią – dirginamąjį poveikį. Sportuojant daugiau išskiriama augimo hormono, bet sportas vakare gali trikdyti miegą (kaip ir siautimas, dūkimas, aktyvūs žaidimai).

Mieguistumą sukelia tam tikros medžiagos, esančios maiste, jų ypač daug piene. Valgant daug angliavandenių turintį maistą, miegama geriau.

Miegas tamsoje ir šviesoje

Keičiantis šviesai, pakinta ir miego-budrumo ciklas. Šviesa labiau susijusi su organizmo biologiniais ciklais ir yra savitas dirgiklis. Geriau miegama, kai sutampa paros ir organizmo biologiniai ritmai. Šviesos intensyvumas, trukmė, spektras ir paros laikas veikia žmogų ir sukelia būdingą fazių kaitą. Yra akimirkų, kuriomis paros cikle žmogus labai jautrus šviesai, o yra ir tokių, kai žmogus atsparus šviesos poveikiui.

Vidurdienį nėra paros (cirkadinio) ritmo atsako į šviesos poveikį. Todėl dieną ir suaugusieji, ir vaikai nesunkiai užmiega pietų miego šviesoje. Miegą sukelia išskiriamas smegenyse hormonas melatoninas, jei jo trūksta, gali prasidėti nemiga. Šviesa slopina melatonino išskyrimą, tamsa – skatina.

Po gimimo atsakas į išorinius veiksnius, daugiausia į šviesą, atsiranda pamažu per pirmas savaites ir mėnesius.

Ritmų derinimas vyksta, kol sutvirtėja vaiko nakties miegas. Kasdienis miego-budrumo ritmas, jo normali raida rodo gerai sutvarkytą organizmo biologinę sistemą.

Vakare reikia prieblandos

Paros cirkadinis miego ritmas reaguoja ir kinta nuo išorės dirgiklių. Tai priklauso nuo dirgiklio poveikio laiko: vakarinė stimuliacija šviesa slopina miego fazę, naktinė stimuliacija ankstina fazių pokyčius, o dienos metu į šviesos stimuliaciją cirkadinė sistema nereaguoja (taigi dieną tamsa nereikalinga). Vakare miegas prasideda, kai šviesa yra silpna ir mažėja kūno temperatūra. Prie laiko kaitos padeda prisitaikyti tamsa, tyla, migdymo ritualai. Išmanant miego ypatumus, manau, lengviau suprasti, kaip migdyti vaikutį, kaip vertinti ir „nesugadinti“ jo miego.

Tamsos baimė

Paaugus vaikams (nuo 1,5-3 metų) būdingos baimės, tai yra normalios raidos etapas. Viena iš jų – tamsos baimė. Tuomet miegoti padeda švieselė kambary ar praviros durys, pro kurias sklinda šviesa. Kūdikiams degama švieselė reikalinga mamai, kad kaskart keliantis prie kūdikio būtų paprasčiau, tačiau miegui tai nepadeda.

Įsiklausiusios į savo vaiko miegą, mamos galbūt ramiau reaguos, supras, kad tai nėra sutrikimas, o tiesiog normalus JOS vaikelio miegas. Tuomet mažiau kils pagunda judinti ir budinti mažylį vos jam suniurzgus, duoti krūtį sočiam kūdikiui ir taip „sugadinti“ normalų miegą, kad vėliau jau kitaip jis ir nebemiega.

„Mamos žurnalas“

Susiję