Paskaitykite, ką galime padaryti, kad vaiko miegas būtų tikrai saldus, kad jo nekamuotų naktinės baimės ir košmarai.
Kaip pakviesti Dėdę miegą
Kaip galima padėti blogai miegantiems vaikams? Jei yra įtarimų, kad galimos sveikatos problemos, reikia jas išsiaiškinti ir stengtis pašalinti. Jei tai sveikas kūdikis ar vyresnis vaikas, reikia bandyti sureguliuoti miego-būdravimo režimą, sudaryti tinkamą miegui aplinką ir ruošimosi miegui bei miego ritualą. Be to, reikalinga tėvų kantrybė ir abipusis sutarimas, kaip migdyti vaiką, kartais ir tvirtas nusistatymas keisti ydingą miegą. Mažylio nereikia judinti ar „padėti“ jam vos suknirkus ar pasivertus, jis turi mokėti miegoti pats.
Neramesniems tenka ieškoti būdų, kaip palengvinti užmigimą: labiau apriboti erdvę lovytėje, kartais suvynioti į antklodėlę ar miegmaišį, surasti tinkamą apšvietimą ir oro temperatūrą. Jei jau kūdikis įprato užmigti tik supamas, ant rankų, pagirdytas ar pačiulpęs krūtį naktį, atsisakyti šio ritualo sunku, bet įmanoma. Neseniai lankėsi viena mama, kurią nuo pirmų mėnesių vargino neramus dukrytės miegas.
Mergaitei bandėme įvairias žoleles, homeopatinius vaistus, bet jie neturėjo jokio poveikio. O dabar mama džiaugdamasi pranešė, kad stebuklingai suveikė žinduko atsisakymas.
Vyresniam vaikui ruošimasis miegoti turi tapti įprastu ritualu: prausimasis, tualetas, pižama, mėgstamas minkštas žaisliukas, pasaka ar lopšinė ir atsisveikinimas iki ryto. Dešimties reikalų, kai laikas miegoti, nereikėtų toleruoti. Abu tėvai turėtų kartu aptarti vaiko ėjimo miegoti tvarką ir jos laikytis. Jei vieną kartą pasakysite ne, o kitą kartą – taip, tvarkos nelaukite, situaciją valdys vaikai.
Susidariusį netinkamą miego ritualą reikėtų keisti. Dažniausiai tai siūloma daryti staigiai, duodant vaikui išverkti. Galite tiesiog išeiti iš kambario, kur migdomas vaikas, ir užeiti tik tam tikrais laiko tarpais arba būti tame pačiame kambaryje, bet vis tolti nuo lovelės. Kiekviena šeima gali rasti savų būdų.
Dažnai prabundančius vaikus galima mėginti gydyti žadinimu – vaiką pažadinti 15-60 min. anksčiau nei jo įprastas prabudimas ir leisti vėl pačiam užmigti. Dažnai tokiais laikotarpiais tenka sudaryti kokį nors raminančių priemonių foną – skirti homeopatinių, žolinių preparatų.
Miego priešai
Baisūs sapnai. Juos paprastai sapnuoja jautrūs, lakios fantazijos, dažnai ir dieną turintys baimių vaikai nuo 3 metų. Baisūs sapnai, košmarai atsėlina daugiau antroje nakties pusėje. Vaikas pabunda verkdamas, šnekinamas pažįsta tėvus, nori kad jie guostų, ramintų, didesnis vaikas rytą prisimena sapno turinį. Tuomet tinka vaiką raminti, o su didesniais ir pasišnekėti apie sapną. Klausinėti, aiškintis geriau ne naktį, o dieną.
Vaikas turi jausti, kad jį ir jo baimes suprantate. Būkite atsargūs išsigandusį vaiką imdami į savo lovą – jūsų gudruoliai tuoj pat tuo pradės naudotis kaip būdu miegoti su jumis.
Buvo tirtas sąryšis tarp naktinių košmarų ir miego trukmės. Įrodyta, kad tie vaikai, kuriuos kankina naktiniai košmarai ar vaikščiojimai, miega daug trumpiau, nei turėtų pagal amžių. Naktinių košmarų sumažėjo, kai buvo pabandyta prailginti tų vaikų miego laiką. Tėvai turėjo iš miegamojo išnešti televizorių, sudaryti sąlygas vaikui pamiegoti dieną. Kai vaikų paros miego trukmė pailgėjo, iškart sumažėjo naktinių košmarų ir vaikščiojimų.
Naktinės baimės. Jos pasireškia kitaip ir labiau kamuoja jaunesnius vaikus. Praėjus 1-3 val. po užmigimo vaikas pradeda šaukti, blaškytis, atrodo išsigandęs, nepažįsta tėvų ir nenori būti raminamas, fizinis kontaktas dažnai tik dar labiau erzina. Paprastai po tokio epizodo vaikas vėl staiga užmiega, rytą nieko neprisimena. Tokiais atvejais reikia nesistengti žadinti, imti ant rankų, raminti. Galima tik būti šalia, kad vaikui užtikrintumėte saugumą. Kitą dieną nereikėtų klausinėti kas nutiko naktį, nes tokie klausimai gali išgąsdinti vaiką, jis galvos kad kažkas su juo negerai.
Vaikščiojimas naktį. Panašiai elgtis reikėtų ir su nakvišomis – naktį vaikštančiais vaikai. Vaikščiojimas daugiau būdingas mokyklinio amžiaus vaikams, dažnai būna su naktiniu kalbėjimu, dantų griežimu, šlapinimusi į lovą. Manoma, kad visi šie reiškiniai susiję su ne iki galo susiformavusiomis vaiko smegenimis, turi reikšmės paveldimumas.
Visais šiais miego sutrikimo atvejais, jei jie dažni ir trikdo, reikėtų pasitarti su specialistais.
Trūkčiojimai miegant. Daugelis vaikų nuo pat naujagimystės miego metu trūkčioja, vyresni vaikai prieš užmiegant kartais atlieka kažkokius vienodus pasikartojančius judesius. Miegančio vaiko trūkčiojimai – normalus reiškinys, susijęs su miego fazėmis. Judesius vaikai dažniausiai atlieka migdydamiesi, snausdami. Jei šie epizodai neaiškūs, trikdo vaiko miegą, dažni, vertėtų pasitarti su gydytoju, nes retsykiais panašiai pasireiškia ligos.
Konsultavo vaikų neurologė Aušra Vosylienė
„Mamos žurnalas“
