Jei tėvai nors kartą matė, kaip atrodo ir elgiasi vaikas, ištiktas naktinio siaubo (šis sutrikimas dar gali būti vadinamas nakties teroru arba parasomnija), tikrai nepamirš šio gąsdinančio reginio.
Epizodo pradžioje vaikas dažnai verkia arba šaukia, gali murmėti ar blaškytis.
Vaikas atsisėda lovoje, paprastai atrodo labai susijaudinęs, išsigandęs, supanikavęs, gali atrodyti sumišęs ir apsiblausęs. Dažnai veiduką iškreipia siaubo grimasa. Paprastai vaikas būna atsimerkęs, tačiau į klausimus atsakinėja nerišliai, ir, atrodo, nieko nemato. Vaikas gali mosikuoti rankomis, stumti nuo savęs tėvus ar dar kaip nors keistai elgtis, pavyzdžiui, bėgti prie durų ar lango. Tėvams ar kitiems stebėtojams toks vaiko elgesys atrodo sukrečiamai. Pats vaikas tuo metu nejaučia, ką daro. Naktinius siaubus daug blogiau stebėti nei patirti. Vaikui naktinis siaubas yra mažiau traumuojantis, nei tipiškas košmaras ar blogas sapnas.
Naktiniai siaubai beveik visada atsiranda per 1-2 valandas nuo miego pradžios, gali būti ir pogulio metu. Nors vaikas, patiriantis naktinio siaubo epizodą, gali atrodyti atsibudęs, iš tikrųjų jis miega. Vaikas, patiriantis naktinį siaubą, yra įstrigęs pusiaukelėje tarp miegojimo ir prabudimo.
Tai ne košmarai
Naktiniai siaubai nėra košmarai. Vaikas nesapnuoja priepuolio metu, nors ir gali taip atrodyti. Košmarai dažniausiai yra tiesiog „blogi sapnai“, ir jų metu vaikas beveik niekada nerėkauja, nejuda. Priešingai nei naktinis siaubas, košmarai gali pasireikšti bet kuriuo nakties metu, vaiką lengva pažadinti, po to jis labai gyvai ir detaliai prisimena savo būseną, sapną
Naktiniai siaubai nėra psichologinių problemų ženklas ar traumuojančio įvykio pasekmė.
Kokia naktinių siaubų priežastis?
Naktiniai siaubai yra gerybinis (nežalingas) miego elgesys, bet jie priverčia sunerimti tėvus. Nežinome, kokia tiksli naktinių siaubų priežastis arba kodėl vaikai atrodo išsigandę jų metu. Iš esmės naktiniai siaubai yra tas pat, kaip vaikščiojimas per miegus, tik daugiau dramatiški.
Naktiniai siaubai labiau būdingi priešmokyklinukams ir pradinukams. Dažniausi naktiniai siaubai būna 2-3 metų vaikams.
Naktinį siaubą bent kartą patiria 30-40 proc. vaikų. Vėliau jų mažėja. Dauguma vaikų išauga naktinius siaubus iki paauglystės. Kartais naktiniai siaubai tęsiasi ir brandžiame amžiuje, dažniau 20-30 metų amžiaus, kartojasi sunkiais gyvenimo periodais.
Naktiniai siaubai, kaip ir lunatikavimas, dažnai paveldimi.
Yra keletas dalykų, skatinančių naktinius siaubus:
Miego trūkumas.
Nereguliarus miego grafikas.
Karštis.
Liga.
Kai kurie vaistai.
Miegojimas su pilna pūsle.
Miegojimas kitoje aplinkoje.
Triukšminga miegojimo aplinka.
Stresas.
Kaip reaguoti į vaiko naktinius siaubus?
Pasirūpinkite vaiko saugumu. Svarbiausias dalykas, ką galite padaryti, jei jūsų vaikas patiria naktinius siaubus – pasirūpinti jo saugumu. Įsitikinkite, kad visos išorės durys yra saugios. Jei vaikas miega antrame nuosavo namo aukšte, pastatykite vartelius prie vaiko kambario durų ir laiptų viršuje. Prie vartelių pritvirtinkite varpelį, kad prabustumėte, jei vaikas pradėtų vaikščioti per miegus, pradėtų klaidžioti po namą. Įsitikinkite, kad langai neatsidaro taip plačiai, jog vaikas galėtų per juos iššokti. Jei jūsų vaikas vaikšto ar bėgioja naktinio siaubo metu, patraukite visus daiktus, už kurių jis gali užkliūti ar ant jų užlipti.
Nežadinkite vaiko. Nieko nepasieksite bandydami pažadinti vaiką, tai gali tik dar labiau jį sujaudinti. Jei vaikas miegodamas vaikšto, ramiai nuveskite jį į lovą.
Per daug nesikiškite. Normali tėvų reakcija naktinių siaubų metu – vaiką nuraminti. Pabandykite susilaikyti nuo to. Dauguma vaikų tik dar daugiau susijaudins. Jei yra tikimybė, kad vaikas susižalos, apsaugokite jį, net jei jis kovoja su jumis.
Užtikrinkite pakankamą miegą. Pasistenkite, kad vaikas ilgiau miegotų. Daug didesnė naktinių siaubų tikimybė, kai vaikui trūksta miego.
Nustatykite reguliarų miego grafiką. Naktiniai siaubai gali atsirasti tomis dienomis, kai vaikas eina miegoti skirtingu nei įprasta metu.
Neaptarkite naktinių siaubų kitą dieną. Ryte po įvykio nediskutuokite su vaiku apie epizodą. Įvykio aptarimas gali vaiką sujaudinti.
Papildomas gydymas. Daugeliu atvejų miego siaubų nereikia gydyti. Sunkiais atvejais gydymas gali būti būtinas. Gydymą gali sudaryti vaistai ar elgesio modifikacijos technikos. Jei esate susirūpinę, ir vaikas patiria dažnus ir sunkius naktinius siaubus, pasitarkite su gydytoju.
Konsultavo VU vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja vaikų neurologė Rūta Praninskienė
„Mamos žurnalas“
Sweiki perskaiciau jusu straipsni ir daug kas atitinka, Gal galima butu gauti daugiau informacijos jei isaiskinciau simptomus ?