Prastu kūdikių ir vaikų miegu turbūt galėtų pasiskųsti dauguma tėvų. Tačiau vieniems miegoti neleidžia retkarčiais prabundantys mažyliai, o kitus iš lovos tiesiog pašokti verčia staigus vaiko verksmas ar klyksmas. Apie tai, kas lemia vaikų nemigą ir ką galime padaryti dėl tėvus itin neraminančių naktinių siaubų (vertimas iš angliško termino „night terrors“) tinklaraščio „Mažas Didelis Gyvenimas“ autorė Miglė Rimeikė kalbino Mylu.lt miego konsultantę Dovilę Šafranauskę bei vaikų neurologę, Lietuvos vaikų neurologijos asociacijos pirmininkę Mildą Dambrauskienę.
Medicininės priežastys
„Dirbdama vaikų neurologijos srityje, kasdien sutinku bent keletą šeimų, kurios atvyksta pasikonsultuoti dėl vaikų, ir ypač kūdikių, miego problemų. I pradžių vyksta abiejų pusių – tėvų ir kūdikių – gyvenimo adaptacija, tad neramios naktys būna varginančios. Ilgainiui tėvai pripranta, adaptuojasi, ir mums, gydytojams tik tenka pasakyti, kad tai visiškai normalu, natūralu ir su laiku praeis. Dažnai pačioms šeimoms reikia įdėti pastangų, stebėti dienotvarkę, pakoreguoti dienos ritmą, nes neramų miegą lemia ne medicininės priežastys, ir vaistų receptas jų neišspręs,“ – patirtimi dalinasi neurologė.
Situacijos, kuomet reikalinga medicininė gydytojo konsultacija ir pagalba:
Kai kūdikis, užuot miegojęs, verkia, jaučia skausmą. Nebūtinai skausmas bus dėl pilvo problemų ar augančių dantukų. Tai gali būti fizinis diskomfortas dėl odos problemų – sausumo, alergijų, bėrimų, niežulio. Dėl nosies problemų – adenoidų, alerginės slogos. Ko kūdikis kitaip nei verksmu neparodys.
Geležies stoka. Jeigu nėščioji sirgo anemija, kūdikis irgi gali turėti geležies stokos simptomų.
Specifiniai, epilepsiniai reiškiniai miego metu. Tokiu atveju daromi išsamesni miego tyrimai, skiriamas gydymas medikamentais.
Raidos sutrikimai. Vaikai, kuriems augant ryškėja raidos sutrikimai, kūdikystėje neramiai miega. Kai kūdikis miega per daug, neatsibunda valgyti arba kai atsisako valgyti, valgo tik primigęs ar valgydamas atpylinėja, – tuomet stebime bendrą raidą, reakcijas, vertiname, ar vaikas neturi raumenų tonuso pakitimų.
Kas yra naktiniai siaubai?
„Tai tipiški ir labai specifiniai prabudimai, kuriuos lydi klyksmas, siaubas akyse, platūs vyzdžiai, prakaitavimas. Vaikas gali muštis, neatpažinti ir negirdėti jūsų, nepasiduoti raminimui. Tai dažnai vyksta pirmoje nakties pusėje, praėjus 2–3 valandoms nuo užmigimo. Tėvai dažnai pastebi tikslų laiką, kuomet tai prasideda. Trukmė gali būti nuo kelių minučių ir net iki valandos.
Tokių naktų vaikas pats neprisimena, jis gilia miega, nors ir atrodo prabudęs. Daugiau bejėgystės tai suteikia tėvams stengiantis išbūti šalia, kai atrodo, kad niekuo negali padėti. Pirmieji naktiniai siaubai gali pasireikšti apie antruosius vaiko metus, didžiausias pikas ties 3–5 metais. Dažniausiais atvejais tai būna darželinio amžiaus vaikai, o tęstis šie siaubai gali ir iki paauglystės. Karantino metu ir bendrai greitėjant mūsų gyvenimo tempui pastebime, kad tokias neramias naktis patiria vis mažesni vaikai. Daugelis vaikų jas gali būti patyrę bent kartą gyvenime.
Lunatikavimas priskiriamas tai pačiai miego sutrikimų grupei, tik tai labiau ramus veikimas. Abiem atvejais nereikia vaiko žadinti, nes to padaryti jums tiesiog nepavyks. Leiskite, kad miegas netrikdomai pereitų visas fazes, o jums tereikia pabūti šalia ir pasirūpinti vaiko saugumu. Lygiai taip pat nerekomenduojama vaiko specialiai žadinti, kad nuvestumėte į tualetą, bandant atpratinti nuo miegojimo su sauskelnėmis. Tai visiškai nereikalingas miego ritmo sutrikdymas.
Skirtingai nuo košmarų sapnavimo, lunatikavimas vyksta paryčiais, greito miego fazėje. Vaikas tai atsimena, gali papasakoti. Budinamas pabunda ir nori būti nuraminamas, šviesos uždegimas ir „baubų“ išvaikymas iš kambario jam suveikia.
Neretai naktiniai siaubai siejami su raidos šuoliais, kai smegenys intensyviai keičiasi. Yra teorijų, sakančių, kad tai vyksta dėl atsirandančios šlapimo pūslės kontrolės, kuomet 2–3 metų vaikams formuojame tualeto įpročius. Pilna vaiko šlapimo pūslė siunčia signalą smegenims, jog reikia prabusti, bet visiškai vaikas neprabunda. Tuomet sakoma, kad jau prasidėjus naktiniam siaubui reikėtų vesti vaiką išsituštinti arba negerti prieš naktį – taip galima sumažinti pasikartojimo dažnį.
Vieno atsakymo, kodėl taip vyksta nėra, nes žiūrint į statistiką, tai gali vykti vienam vaikui iš visos darželio klasės ar vienam suaugusiajam iš didelės įmonės. Tad vien tik su vaikyste ir raidos etapais nesiejama. Matyt, tai genetiškai lemtas smegenų ypatumas, ne liga, o žmogaus tapatybės dalis. Jeigu giminėje yra žmonių, turinčių šį miego sutrikimų, tai gali būti paveldima,“ – pasakoja Milda.
„Mūsų dukros atveju, – asmenine patirtimi dalinasi Milda Rimeikė, – būna du variantai. Taikusis – daug skaudaus verkimo, prašosi išeiti iš miegamojo. Tokiu atveju atsisėdu kitame kambaryje ant kilimo, imu ją į glėbį ir linguodama dainuoju lopšines. Ir piktasis – rėkia, stumia, priešinasi bet kokiam kontaktui. Tuomet atsisėdu šalia jos ant kilimo, kol ji vartosi, pyksta ir tiesiog saugau, kad neužsigautų, kol vėl užmiega. Kartais tai trunka 15 minučių, o kartais ir visą valandą. Pirmieji kartai buvo tikrai neraminantys, o dabar jau žinome jai tinkamą nuraminimo veiksmų seką.
Svarbiausia, kad šiose situacijose tėvai stengtųsi išbūti ramiai, naudotų sau ir vaikui tinkamus nusiraminimo metodus. Suprastų, kad vaikui tai nėra pavojinga ir, kad tai praeis. Taip pat reikėtų įspėti aplinkinius žmones, kurie nėra su tuo susidūrę, kad visų nepažadinti ir neišgąsdinti.“
Pagalba ramesniam miegui
„Vaikų augimas kupinas naujovių ir pasikeitimų. Tad miego sutrikimų gali atsirasti dėl nuovargio, pokyčių, adaptacijos darželyje, atostogų su nauja miego vieta, gimusių sesių ar brolių, sunkių artimųjų ligų, šeimoje juntamos įtampos, nerimo. Vaikai jautriai reaguoja į aplinką ir iš mūsų perima daugybę emocijų. Tai priminimas ir mums, suaugusiesiems, atkreipti dėmesį ir pradėti kontroliuoti savo emocijas.
Tokiais atvejais siūloma leisti vaikui daugiau pailsėti, ilginti miego laiką, bandyti eiti anksčiau miegoti. Tikrai padeda ir dienoraščio, dienos įvykių, užrašymas. Tuomet tėvai tampa dėmesingesni ir pradeda savaime valdyti rizikos veiksnius. Kaip prevencinė priemonė naudojamas ir tikslinis vaiko žadinimas –15–20 minučių prieš prasidedant naktiniam siaubui, jei tik jis kartojasi dažnai ir pradžios laikas visuomet yra panašus. Taip suardoma miego fazių seka, kad vaikas nepasiektų piko stadijos. Įtakos, žinoma, turi ir per ilgas ekranų naudojimas, vaizdų perkrova, nesveikas maistas, saldumynai, kofeinas. Būtent dėl to vaikiška kakava prieš miegą tikrai nėra tinkamiausias pasirinkimas. Kai kuriuos jautresnius ar raidos sutrikimų turinčius vaikus veikia ir mėnulio pilnaties fazė. Pastebint tokius pasikartojimus, šeimai reikėtų šiuo periodu kiek sulėtinti gyvenimo tempą. Nepamirškite ir paties vaiko temperamento, jeigu jis labai judrus ir aktyvus dieną, naktį jo smegenys toliau dirba,“ – teigia vaikų neurologė.
„Kai pradėjau žymėtis įvykius dienos, po kurios turėdavome sunkią naktį, greitai pastebėjau priežastis, dėl kurių tai vyko būtent mūsų dukrai. Viena iš jų buvo mano pačios stresas, tad jeigu turėdavau įtemptą dieną, dukrą migdydavo vyras. Ją neigiamai veikia sunkus vakarienės maistas, kai dienos metu turime per daug įvairių įspūdžių arba jie vyksta per arti miego laiko. Tokiais atvejais dvigubai prailginame laiką prieš miegą ir apie valandą praleidžiame vandenyje, t. y. duše ar vonioje. O pramogą renkamės tik vieną per dieną, pirmoje dienos pusėje. Toks laiko sulėtinimas praktiškai panaikino mūsų neramaus miego problemą,“ – dalinasi Miglė.
„Tai puikus individualaus šeimos sprendimo pavyzdys, ir tokių gali būti daugybė. Tėvai kartais ieško stebuklingos, viską išsprendžiančios piliulės, bet jos nėra. Tikrai nerekomenduoju vaikams duoti jokių miego gerinimo sirupų. Jie nesprendžia problemos, o tik nutolina sprendimą, kad vis tiek būtina peržiūrėti vaiko dienotvarkę, miego režimą ir kitus aspektus. Yra ir kitų nemedikamentinių priemonių, tokių kaip kvėpavimo pratimai, vaikų joga. Nebent šeima ruošiasi kažkokiam labiau stresą keliančiam įvykiui, kaip, tarkime operacija, tokiu atveju asmeniškai pagal kiekvieno vaiko situaciją gali būti skiriama papildų. Bet tik kaip laikina pagalbinė priemonė, šalia visų kitų šeimoje daromų veiksmų,“ – pataria neurologė.
„Konsultuodama šeimas, pastebiu, jog patys tėvai per jautriai reaguoja, ir kad ne kiekvienas verksmas prieš miegą, miego metu ar ką tik prabudus yra problema, kurią reikia spręsti. Kūdikio verksmas yra labai natūrali komunikacijos priemonė. Yra daugybė paprastų priežasčių, dėl ko jie gali verkti, – galbūt pritrūko pietų miego, gal išsibudino ne toje miego fazėje, gal karšta ar šalta. Lygiai taip pat, kaip ir mes, vaikai yra skirtingo temperamento, vieni gal yra ryto mėgėjai, kiti vakaro, o gal tiesiog tą dieną „išlipo ne ta koja iš lovos“. Tad nerimastingiems tėvams linkime daugiau atsipalaidavimo ir priėmimo,“ – pokalbį užbaigia miego konsultantė Dovilė Šafranauskė.
