Kūdikis naktį dažnai prabunda? Patarimai kūdikio miegui gerinti

Kūdikis naktį dažnai prabunda? Naujagimių ir kūdikėlių miegas turi daug paslapčių. Kai kurias jų atskleisime.

Jie neturi cirkadinio ritmo

Naujagimiai gimsta be cirkadinio ritmo (miego ciklo), o tai reiškia, kad jų kūnas dar nėra išmokytas reguliariai užmigti, kaip tai daro suaugusieji. Cirkadinis ritmas (iš lotynų kalbos verčiant reiškia „visą dieną“) gali būti laikomas vidiniu kūno laikrodžiu. Cirkadinį ritmą kontroliuoja smegenų sritis „suprachiasmatinis branduolys“ arba SCN, kurį veikia dienos šviesa ir tamsa.

Suaugusiųjų miego laiką ir kitus pokyčius organizme lemia cirkadiniai ritmai – fiziologiniai pokyčiai, vykstantys per 24 valandų ciklą. Kai viskas veikia tinkamai, SCN padeda mums jaustis budriems dieną ir mieguistiems naktį.

Naujagimių miegas sudėliotas kiek kitaip – jie užmiega, kai pavargsta. Naujagimių miegas vyksta maždaug 50–60 minučių ciklais, kurių metu naujagimis miega aktyviai arba ramiai, o kai kurios nedidelės pereinamosios būsenos vadinamos neapibrėžtu miegu.

Per pirmuosius keturis mėnesius naujagimiai pradeda stipriau reaguoti į dienos ir nakties ciklą, taip pat į aplinkos apšvietimo pokyčius. Cirkadinio ritmo požymiai pradeda ryškėti maždaug po 2–3 mėnesių, tačiau paprastai visiškai išsivysto tik po pirmųjų metų.

Kur miegoti – šalia mamos ar atskirai

Naujausi duomenys rodo, kad naujagimiams ir kūdikiams naudingiau miegoti atskirame kambaryje nuo savo tėvų.

Kiek turi miegoti naujagimis

Naujagimio miego ciklas reikalauja iki 18 valandų miego per parą, suskirstyto į kelis trumpus laikotarpius. Vidutiniškai naujagimiai miega apie 16–17 valandų per parą. Ne visi naujagimiai vienodi: vieni miega trumpiau o kiti ilgiau, ir tai yra normalu. Maždaug nuo keturių iki šešių mėnesių kūdikiams patobulėja cirkadinis ritmas, tada jie linkę miegoti didesniais laiko blokais.

Naujagimiai miegas – apie 16–17 valandų per parą – tai vidutiniškai trys dienos miegai ir miegas naktį.

Kai kūdikiui bus maždaug 4 mėnesiai, geriausias laikas pradėti miego treniruotes – sukurti miego rutiną (tvarką), kad jis tinkamai užmigtų ir miegotų. Į tokią rutiną paprastai įeina miego signalai, pvz., vakare kambario pritemdymas, šviesos išjungimas, tyli muzika, namų šurmulio prislopinimas (namuose turi atsirasti mažiau garsų).

Naktį keliasi ir keliasi

Normalu, kad naujagimiai prabunda kelis kartus per naktį, nes jų miego ciklas vyksta ne tik naktį. Vidutiniškai naujagimiai prabunda 2–3 kartus per naktį, o kiekvienas pabudimas trunka maždaug 45–90 minučių. Iš pradžių naujagimio miegas organizuojamas, atsižvelgiant į maitinimosi laiką, tačiau laikui bėgant tai užleidžia vietą cirkadiniam ritmui.

Cirkadiniam ritmui vystytis padėsite, jei dieną mažylis gaus saulės ir natūralios šviesos, – lova, vežimėlis neturi būti dangstomi, o kambarys naktį turi išlikti gana tamsus, net kai naujagimis pabunda maitinimui ir pervystymui.

Maždaug nuo 8 savaičių galite pastebėti požymius, kad kūdikis yra pavargęs. Jis gali trinti akis, žiovauti ir (arba) labai išsitempti. Tai signalas – noriu miego.

Laikui bėgant, vaikučio kūnas vis labiau paros laikui nustatyti naudoja santykinį šviesos ir tamsos lygį. 2–3 gyvenimo mėnesį kūdikis pamažu pradeda daugiau miegoti naktį.

Naujagimiai dažnai prabunda naktimis, nes jiems trūksta gebėjimo „savarankiškai nusiraminti“ arba vėl užmigti neverkiant ir taip neinformuojant tėvų.

Cirkadinis ritmas ir žindymas

Naktį gaminamame motinos piene yra hormono melatonino (jo gamyba intensyviausia trečią kūdikio gyvenimo mėnesį), kuris padeda kūdikiams naktį miegoti, todėl žindomiems kūdikiams cirkadinis ritmas gali pradėti formuotis šiek tiek anksčiau nei tiems, kurie naktį gauna motinos pieno kuris buvo nutrauktas dieną ir išpilstytas į buteliukus, arba pieno mišinio.

Saugi miego aplinka

Miego aplinka turi būti saugi, kad sumažėtų staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) tikimybė. Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS, angl. SIDS – sudden infant death syndrome) yra netikėta, iš pažiūros visiškai sveiko kūdikio iki vienerių metų amžiaus mirtis, kurios priežasčių nepavyksta nustatyti pasitelkiant visus įmanomus tyrimų būdus. SKMS dažniausiai ištinka 1–5 mėnesių amžiaus kūdikius. Pirmąjį kūdikio mėnesį staigios kūdikio mirties sindromo rizika yra palyginti nedidelė (2–2,5 karto mažesnė, nei 1–4 kūdikio gyvenimo mėnesius).

SKMS rizikos veiksniai susiję su vaiko aplinka ir miego sąlygomis:

Kūdikis miegui guldomas ant pilvo (migdymas ant šono kai kurių specialistų irgi laikomas nelabai saugiu).

Minkštas čiužinys.

Kūdikio lovoje yra pagalvių ar minkštų žaislų, nepritvirtintų užklotų ar paklodžių, kuriuos vaikas gali užsimesti ant veido ir uždusti.

Kūdikio aplinkoje yra rūkančių, ir jam tenka kvėpuoti tabako dūmais.

Miegas bendroje lovoje su tėvais (nors šio metodo šalininkai teigia priešingai).

Per aukšta oro temperatūra kūdikio miegamajame. Normali temperatūra 20–22°C.

Perkaitimas dėl perteklinio apklostymo ar per šiltų drabužėlių.

Kodėl plazda akių vokai

Naujagimio miegas iš išorės atrodo visai kitaip nei suaugusiųjų. Palyginti su suaugusiųjų miegu, naujagimių miegas gali būti labai neramus. Taip yra todėl, kad kūdikiai didžiąją miego laiko dalį praleidžia „aktyviame miege“ – lengvo miego fazėje, kuriai būdinga:

• plazdantys akių vokai;
• greitas, nereguliarus kvėpavimas;
• dažni trūkčiojimai ir kūno judesiai;
• balso garsai (pvz., niurzgėjimas ir trumpi verksmai).

Judesiai ir triukšmas kartais suklaidina tėvus, kurie mano, kad kiekvienas kniurktelėjimas, trumpas (iki 1 minutės) suverkimas yra ženklas, kad mažylis atsibudo ir tuojau jam reikalinga pagalba. Galima prieiti prie mažylio, jį stebėti, tačiau negriebti, nekelti iš lovytės ir nepradėti pervystymo ar maitinimo. Greiti aktyvūs veiksmai mažyliui nereikalingi, nes jie jį prižadina, o paskui būna sunku vėl užmigdyti.

Ne miegas, o chaosas

Naujagimio miegas gali atrodyti visiškai netvarkingas, ir nieko keisto. Mažų kūdikių miego įpročiai skiriasi nuo suaugusiųjų miego keliais svarbiais aspektais. Pavyzdžiui, naujagimiai miega nevienodu metu ir niekada labai ilgai. Užuot miegoję daugiausia naktį (kaip daro dauguma vyresnių vaikų ir suaugusiųjų), naujagimiai miega iš pažiūros atsitiktiniu laiku per 24 valandas. Jų miego epizodai gali būti labai trumpi (trunka tik kelias minutes) ir retai trunka ilgiau nei 3–4 valandas.

Tėvų klaidos

Naujagimis gimdamas staiga atitrūksta nuo mamos fiziologinių signalų. Jis privalo kurti savo vidinius cirkadinius ritmus, o tai užtrunka gana ilgai ir yra sudėtinga dėl kelių priežasčių:

1. Naujagimius maitinti reikia kas 3–4 valandas, tai pažadina tėvus ir dėl to sutrinka visos šeimos ritmas. Jei suaugusieji sprendžia nakties prabudimus įjungdami šviesą ar keldami triukšmą, jie siunčia neteisingą žinią naujagimio smegenims, o tai gali sulėtinti kūdikio cirkadinio ritmo vystymąsi.
2. Šiuolaikinis gyvenimo būdas gali paskatinti tėvus (nors ir nesąmoningai) didžiąją dienos dalį praleisti uždarose patalpose, t.y. atimti iš kūdikių užuominas apie dieną. Tai yra negerai. Daug dienos šviesos ir daug šurmuliuojančios, dienos socialinės veiklos – tai svarbūs veiksniai, padedantys sureguliuoti vidinį laikrodį.
3. Kai kurie kūdikiai gali gauti neteisingus cheminius signalus. Motinos piene yra daug cirkadinių cheminių ženklų, kurie kinta per 24 valandas. Kai kūdikiai vietoj motinos pieno gauna pieno mišinį, jie praleidžia šiuos ženklus. O jei maitinsime savo kūdikius iš buteliuko motinos pienu, kuris buvo ištrauktas „netinkamu“ paros metu, galime pakenkti cirkadinio ritmo vystymuisi, pvz., ryte netinka kūdikiams duoti naktį nutraukto pieno arba „dienos“ pieno duoti vakare.
4. Vidinis naujagimio laikrodis, valdomas SCN, — dar tik vystosi. Jame yra tik nedidelė dalis neuronų, randamų suaugusio žmogaus SCN, todėl naujagimiams sunkiau prisitaikyti, net ir esant atitinkamiems aplinkos veiksniams. Tyrimai rodo, kad daugelis kūdikių nakties melatonino (miego hormono) nepagamina iki maždaug 9–15 savaičių po gimdymo. Vadovaujantis keliais tyrimais, kūdikiams reikia maždaug 3–5 mėnesių, kad pagamintų reikiamą kiekį melatonino. Melatonino išsiskyrimas yra tik vienas biologinis procesas, turintis įtakos kūdikio cirkadiniam ritmui, o kai kurie cirkadiniai pokyčiai gali prasidėti anksčiau nei po 9 savaičių.

  Geri patarimai miegui gerinti

Jeigu norime, kad mažylis ilgiau ir ramiau miegotų, prasminga sukurti tokią aplinką, kuri labiausiai palaiko brandų cirkadinį ritmą.

1. Kuo ilgiau laikykite naujagimį natūralioje šviesoje. Vieno iš tyrimų, 2017 m. atlikto Japonijoje, išvada: naujagimiai ilgiau miegojo naktimis, jei jų kambaryje šviesa buvo užgesinama iki 21 val. Kito tyrimo išvada: kūdikiai, einantys į lauką, patiria daug didesnį dienos šviesos lygį nei tie, kurie visą dieną laikomi patalpoje, ir dėl to gali išsivystyti stipresnis cirkadinis ritmas.
2. Stenkitės neužtemdyti kambario per dienos miegą. Miegas tamsioje patalpoje gali supainioti vidinį laikrodį, siųsdamas žinią, kad iš tikrųjų jau naktis.
3. Įtraukite kūdikį į savo dienos veiklas. Viename tyrime buvo nuolat matuojami motinos ir kūdikio aktyvumo modeliai keturis mėnesius po gimimo. Naujagimiams, kurie buvo aktyvūs tuo pačiu paros metu kaip ir jų motinos, greičiau išsivystė brandūs cirkadiniai ritmai.
4. Sumažinkite socialinę stimuliaciją naktį. Per daug socialinio stimuliavimo naktį gali nusiųsti žinią, kad laikas pabusti. Kai kūdikis atsibunda pavalgymui naktį, sumažinkite aktyvumą iki minimumo – švelniai iškelkite iš lovelės ir pridėkite prie krūties, o jei savo pieną girdote iš buteliuko arba duodate pieno mišinio, kūdikį iš lovelės iškelkite kuo mažiau jį judindamos. Jūsų tikslas – išlaikyti kūdikį mieguistą ir padėti jam užmigti.
5. Atitinkamu laiku duokite atitinkamu laiku nutraukto savo pieno, jei žindyti negalite. Kitaip tariant, maitindami iš buteliuko ryte, duokite kūdikiui pieno, kuris buvo nutrauktas ryte, o naktį duokite kūdikiui pieno, kuris buvo nutrauktas naktį.