Naujagimių miegas visuomet sulaukia daug dėmesio, todėl iš šių metų konferencijoje apie jį kalba kūdikių ir vaikų miego konsultantė Dovilė Šafranauskė, o ją kalbina nuomonės formuotoja Jurgita Ramanauskienė (@mazipirsciukai).
Jurgita: Kodėl kūdikių miegas atrodo toks painus ir kelia daug klausimų naujiems tėvams?
Dovilė: Tikriausiai todėl, kad mes mažai žinome apie kūdikių miegą, kuris yra labai skirtingas nuo mums įprasto suaugusiųjų miego.
Pradėkime nuo to, kad į šį pasaulį kūdikiai atkeliauja neturėdami aiškaus dienos ir nakties ritmo – jie gali miegoti, valgyti ir būdrauti panašiais intervalais visas 24 valandas. Tik tada, kai jų organizmas ima gaminti hormoną melatoniną, galime pastebėti labiau ryškėjančius dienos ir nakties periodus.
Taip pat pirmaisiais mėnesiais kūdikių miego ciklas sudarytas tik iš 2 panašios trukmės fazių: gilaus ir negilaus miego. Negilaus miego fazėje kūdikiai miega tikrai aktyviai – gali suverkti, atsimerkti, judėti, daryti įvairias veido mimikas. Kartais pamatę tokias išraiškas, tėvai sunerimsta, jog kūdikiui kažką skauda, tačiau tai yra absoliučiai biologiškai natūralus naujagimio miegas.
Pervargimas yra dar vienas dalykas, apie kurį turi žinoti tėvai. Naujagimiai būdrauja tikrai trumpai, apie 40-60 min ir jiems reikia poilsio.
Būdraujant ilgiau, rizikuojame, kad kūdikis pervargs, išsiskirs hormonas kortizolis, dėl kurio užmigti darosi tik sudėtingiau.
Taigi, kuo daugiau žinome apie kūdikių miegą, tuo geriau galime padėti mažyliui gerai pailsėti.
Jurgita: Vienas sudėtingiausių klausimų šeimoms – kūdikio miego vieta. Kur geriausia kūdikiui miegoti: lovelėje ar su mama?
Dovilė: Iš tiesų vienareikšmiško atsakymo nėra. Man atrodo, kad labai daug priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir poreikių. Kai kuriems mažyliams tiesiog daug saugiau miegoti, jaučiant fizinį kontaktą su mama, o lovelėje jiems pernelyg nesaugu ir vieniša. Jei tokį kūdikį primygtinai bandysime guldyti į lovelę, tikėtina, kad sulauksime daug daugiau nubudimų, dažniau turėsime keltis ir pačios, ko pasekoje visi gausime mažiau poilsio. Žinoma, yra mažylių, kuriems miegas lovelėje patinka ir jie ten ramiausiai miega.
Todėl aš dažniausiai patariu rinktis tokį miegojimo būdą, kuris leistų kuo geriau pailsėti visai šeimai. Kai kuriems tai bus miegas lovelėje, o kitiems – vienoje lovoje su mama. Bet kuriuo atveju, labai skatinu tėvus išsamiai pasidomėti saugaus miego principais bei Staigios kūdikių mirties sindromo prevencijos priemonėmis ir žiūrėti į tai labai rimtai, nepasikliaujant aplinkinių replikomis apie tai, kad „aš taip migdžiau ir nieko nenutiko“. Pastaraisiais metais Lietuvoje turime ne vieną Staigios kūdikių mirties sindromo atvejį, todėl privalome daryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad kūdikiai miegotų saugiai.
Jurgita: Dienotvarkė – kada ir kokios jos reikia naujagimiui?
Dovilė: Naujagimių miegas dar yra labai nepastovus, todėl griežtos dienotvarkės dažnai sukelia tėveliams daugiau streso, nei realios naudos. Savo konsultacijose ir seminaruose mokau tėvus laikytis dienos ritmo, kur pagrindinis dėmesys skiriamas būdravimo laikui ir individualiems kūdikio nuovargio ženklams. Žinome, kad kūdikis būdrauja 40-60 min, žinome, kad link vakaro būdravimo laikai ilgėja, todėl, besibaigiant būdravimo laikui, stebime naujagimio nuovargio ženklus ir, juos pastebėję, keliaujame ilsėtis.
Toks ritmas saugo mažylius nuo pervargimo ir padeda lengviau susigaudyti tėvams, kada laikas miegoti.
Jurgita: Na, o jei mažylis nemiega, kas galėtų jam padėti?
Dovilė: Pirmaisiais mėnesiais miegui labiausiai padeda priemonės, kurios primena mažyliui buvimą gimdoje. Dažniausiai tai – vystymas, baltas triukšmas, artumas bei lengvas judesys.
Vystymas itin naudingas kūdikiams, kurie miego metu nevalingai juda ir taip save pažadina. Suvystyti kūdikiai greičiau nurimsta ir gali miegoti ramiau. Svarbu priminti, kad suvystytas kūdikis negali būti migdomas lovoje šalia mamos dėl perkaitimo tikimybės. Suvysčius guldykite į lovelę ar lopšiuką.
Baltas triukšmas taip pat primena laiką gimdoje, kur kūdikiai nuolatos girdėjo mamos organų darbą. Mes net nesusimąstome, kad gimdoje anaiptol nėra tylu. Vėlgi, svarbu laikytis saugumo principų ir užtikrinti, kad baltojo triukšmo garsas neviršytų 50 dB. Dėl šios priežasties kaip baltojo triukšmo nerekomenduojama naudoti buities prietaisų – gartraukio, siurblio, plaukų džiovintuvo. Jų skleidžiamas garsas paprasčiausiai yra per garsus.
Artumo poreikis, matyt, lengviausiai suprantamas. Artumas kūdikiams prilygsta saugumui, todėl taip dažnai kūdikiai nurimsta paimti ant rankų, priglausti prie krūtinės ir lengvai sūpuojami. Juk tai primena pažįstamus pojūčius, kuriuos jie jautė iki gimimo. Čia didele pagalba gali tapti naujagimiams skirtos nešioklės, kurios atlaisvina mamos rankas.
Jurgita: O kokios dar gali būti nemiego priežastys? Ar gali dažnai busti dėl sveikatos sutrikimų?
Dovilė: Jei kūdikis miega sunkiai, dienos metu matome daug irzlumo, neramumo, visuomet turėtume pirmiausia stebėti kūdikio sveikatą. Nes neramus miegas itin dažnai yra tik simptomas to, kas vyksta su mažylio sveikata. Alergijos, maisto netoleravimas gali sukelti dujų kaupimąsi žarnyne, neramumą, dažnus pabudimus dienos ir nakties metu. Refliuksas taip pat kelia daug nepatogumo, mažyliai dažnai nenori gulėti horizontaliai, gali būti sunku žįsti, o taip pat ir ramiai miegoti. Raumenų įtampos taip pat gali būti neramaus miego priežastimi.
Kai mažyliai jaučiasi nekaip, jie tiesiog negali atsipalaiduoti ir giliai įmigti. Tačiau tai nėra miego situacijos. Apie bet kokius įtarimus dėl mažylio sveikatos būklės būtinai rekomenduoju konsultuotis su mažylį prižiūrinčiu gydytoju arba kitais sveikatos specialistais.
Jurgita: Pakalbėkime apie savarankišką miegą. Kada jau laikas pradėti savarankiško miego treniruotes?
Dovilė: Atsakant į šį klausimą, labai svarbu peržiūrėti sąvokas. Jei kalbame apie savarankiško miego mokymo metodus, kuomet kūdikis bet kokiems laiko tarpams paliekamas verkti vienas arba kurie ragina į verksmą nereaguoti, tokių mokymų apskritai nerekomenduoju.
Pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi saugus prieraišumas, todėl mūsų artumas, kūdikio poreikių atliepimas ir reakcija į verksmą yra ypatingai svarbūs.
Vieniems kūdikiams reikia daugiau pagalbos, kad užmigtų, kitiems – mažiau ar netgi visai ji yra nebūtina. Stebėdami savo kūdikį, pamatysime, kokie užmigimo būdai jam yra tinkami. Kai kurie tėvai pastebi, kad kūdikis gali užmigti su mažiau aktyviais migdymo būdais, tačiau tokiu atveju migdymas trunka ilgiau, nei naudojant intensyvius pagalbos būdus. Tai pastebėjus, visuomet rekomenduoju verčiau rinktis ilgesnį migdymą su mažiau pagalbos, nei trumpesnį su daugiau. Tokiu būdu labai anksti galima paskatinti kūdikį užmigti vis labiau savomis jėgomis.
Na, o maždaug nuo šeštojo mėnesio, kai jau išgyvename 3-čiojo mėnesio raidos šuolius, 4-ojo mėnesio miego regresiją, galime švelniais metodais, palaipsniui mažindami pagalbos kiekį, keliauti link savarankiškesnio miego.
Susiję straipsniai
