Miegas yra lakmuso popierėlis viskam – fizinei sveikatai, santykiams, emocijoms. Nieko keisto, kai pradėjęs lankyti darželį ar mokyklą vaikas pradeda ilgai neužmigti iš vakaro, sapnuoja košmarus, kalba per miegus, keliasi į tualetą.
Konsultuoja miego specialistė Dovilė Šafranauskė
Adaptacija blogina miegą
Net ir suaugusiems žmonėms darbo pakeitimas, grįžimas į veiklas sukelia įtampą. Tad ką kalbėti apie vaikus. Natūralu, jei adaptacijos darželyje ar mokykloje laikotarpiu vaikas ima dažniau nubusti. Pabunda išsigandęs, suprakaitavęs ar sako, jog susapnavo kažką nemalonaus. Taip gali būti net ir tuomet, jei dienos metu vaikas atrodė gana ramus. Adaptacijos metu vaikai gali naktį ateiti į tėvų lovą, prašyti pabūti kartu. Visa tai rodo, kad vaikai ieško daugiau saugumo.
Tokiu periodu vaikui reikia daugiau mūsų pagalbos nusiraminti. Ankstyvajame amžiuje vaikai dar neturi neurologinių galimybių nusiraminti be suaugusiųjų pagalbos, todėl, užuot nusiraminę, jie emocijas užspaudžia.
Deja, vienaip ar kitaip jos prasiveržia vėliau. Būtinai kalbėkimės su vaikais apie tai, kas vyksta, kokie pokyčiai laukia. Užtikrinkime, kad jie visada galės pas mus sulaukti saugumo ir paguodos. Skirkime daugiau nei įprastai kokybiško laiko, kad vaikai patirtų saugumo jausmą.
Miego pokyčius galime pastebėti, net ir vykstant ne tokiems rimtiems pasikeitimams vaiko aplinkoje. Galbūt pasikeitė auklėtoja, darželyje yra naujokų ar išvyko geras draugas.
Aptarkime, kas gali padėti šiuo dirgliu periodu.
Padėti gali „kieta“ rutina
Adaptacijos periodu itin svarbu turėti aiškius miego laikus bei pastovią miego rutiną. Kuo panašesniu metu vaikai atsiduria lovoje, tuo lengviau jų kūnas prisitaiko ir pasiruošia poilsiui. Kuomet miego laikas stipriai kinta arba vienoks yra darbo dienomis, visai kitoks savaitgaliais. Vaikai gali pervargti, ir tai jiems trukdys pailsėti nakties metu. Dėl nepastovaus miego laiko gali būti sunkiau ir užmigti. Atsiranda daugiau pasipriešinimo vakare. Todėl labai rekomenduotina laikytis kuo pastovesnės rutinos bei vakaro ritualo visą savaitę.
Ekranai ir užmigimas
Mažus vaikus itin lengvai veikia per didelė stimuliacija ekranais, tai gali padaryti labai didelę įtaką neramiam miegui. Pirmiausia filmukų vaizdai ir greitas tempas gali sukelti neramius sapnus, naktines baimes, o ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa trikdo melatonino išsiskyrimą.
Dėl to gali būti sunkiau vakare nurimti ir užmigti. Rekomenduočiau vengti bet kokių ekranų, likus bent 2 valandoms iki miego laiko. Šia rekomendacija turėtų pasinaudoti ir tėvai, norintys geriau pailsėti nakties metu.
Neaiškios miego ribos
Tikriausiai nėra daugiau reikalų turinčio žmogaus pasaulyje nei miegoti einantis darželinukas. Atsigerti, ant puoduko, meškiuko, pas tėtį, ne – pas mamą. Ir visi kiti reikalavimai, padedantys nutolinti miego laiką.
Kuo daugiau reikalavimų vykdysime, tuo jų skaičius didės, ilgindamas migdymo laiką. Todėl verta perspėti vaikus, kad dabar atliktų visus reikalus, nes toliau jau liksime miegamajame. Pasiimtų meškiuką, kurio nori šiandien, ir paskutinį kartą pavalgytų prieš einant į lovą. Na o toliau į reikalavimus reaguojame jautriai ir atjaučiančiai, priimdami vaiko emocijas, tačiau neskubėdami jų pildyti. Pamažu nusistovės aiškios ribos, ir reikalavimų sąrašas ims trumpėti.
Ribų testavimas itin būdingas tokiame amžiuje. Jis visiškai normalus ir sveikas. Tiesiog mes turime nuspręsti, kiek ir kokių ribų norime laikytis keliaujant miegoti.
Prieš miegą paleiskite emocijas
Šeimai susirinkus namo, nuostabu, jei galime tiesiog susiplanuoti laiko žaidimui su vaikais, be telefonų, televizoriaus ar kitų dėmesio vagių.
Ryšio žaidimai, kai skamba daug juoko, labai efektyviai atkuria ir stiprina ryšį. Atrodytų, kas gi bendro su miegu? Tačiau paleidę emocijas, pasijutę saugūs ir palaikantys ryšį su mumis, vaikai miega kur kas ramiau.
Vieni vaikučiai savo emocijas mieliau „išžaidžia“ ar „išpiešia“, kiti, kurie moka kalbėti, gal norės jums pasipasakoti, kaip praėjo diena. Skirkite prieš miegą laiko ramiems pokalbiams – tai kaip susivėlusio siūlo išnarpliojimas ir susukimas į kamuoliuką. Galvytėje liks mažiau netvarkos, ir pagerės miegas.
Kiek truks šis blogo miego etapas
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja
Paprastai adaptaciniai miego sutrikimai praeina, kai vaikas pripranta prie pokyčio ir nurimsta. Manoma, kad normali adaptacija trunka nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių.
Miegą pagerina gerai žinomi dalykai – pasivaikščiojimas gryname ore, maudynės šiltoje vonioje, nugarytės paglostymas, pasaka prieš miegą, vėsus ir grynas oras kambaryje, ne per šiltas apklotas, maža švieselė (jei vaikas bijo tamsos) ar atvirkščiai – gerai užtrauktos tamsios užuolaidos, jei vaikas greitai prabunda nuo šviesos.
Vaikams prieš miegą nepatariama duoti maisto, turinčio aukštą glikeminį indeksą. Tuo pasižymi visi angliavandeniai, kuriuos, kaip tyčia, esame įpratę siūlyti vaikams vakare. Teoriškai tai yra „lengva vakarienė“ – pieniška košė, makaronai, bandelė ar sausainiai. O praktiškai šie angliavandeniai pagamina daug energijos būtent tuo metu, kai vaikas turi miegoti.
Pavalgius, maždaug po 40–50 minučių, cukraus kiekis kraujyje staiga pakyla.
Vakarienę paankstinkite ir duokite ne angliavandenių, o baltyminio maisto, kad ir kaip tai nesuderinama su mūsų įsivaizdavimu apie vaiko vakarienę. Tai gali būti omletas, žuvis ar paukštiena, varškėčiai ar varškės apkepas. Kuo saldesnis maistas prieš miegą, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas miegos neramiai.
Neramaus miego periodu galima kurį laiką duoti raminančių homeopatinių preparatų. Švelnaus poveikio priemonės skirtos būtent tokiems etapams, kai vaikas patiria daug išgyvenimų, tačiau jų negalima vartoti nuolatos – pakanka savaitės ar dviejų kurso. Homeopatiniai vaistai veikia švelniai, neturi šalutinio poveikio.
***
„Pradėjęs lankyti darželį, sūnus, galima sakyti, nemiegojo visą rugsėjį. Iš vakaro vartydavosi ir dūsaudavo, kursuodavo į tualetą, o kai įmigdavo, girdėdavome iš jo kambario šūkčiojimus ir murmėjimus. Eidavome paklausyti, ką jis kalba, dažniausiai girdėdavosi „atiduok“, „čia mano“, „nenoriu“.
Supratome, kad jo galvelėje verda kunkuliuoja emocijų katilas. Nupirkome raminamosios arbatos – parašyta, kad skirta miegui pagerinti. Bet čia ištiko nauja bėda, išgėręs prie miegą labai jaudindavosi, kad norės į tualetą, todėl dar ilgiau neužmigdavo. Laukdamas, kol „jau norės“. Išbandėme magnio papildus – jie nėra greito poveikio, todėl efekto nereikia tikėtis tą pačią dieną.
Perskaitėme, kad prieš miegą tinka bananai, nes turi daug kalio ir magnio, bet, tikriausiai dėl to, kad jie taip pat turi ir daug cukraus, jie sūnui nepadėdavo užmigti.
Prisiminėme močiutės patarimą – pienas su medumi, bet buvo tas pats „arbatos“ sindromas, kai išgėręs bijojo užmigti, nes norės į tualetą. Be to, saldus pienas jam buvo labai neskanus.
Nesusidūrus su vaiko nemigos problema, ji atrodo nieko verta, bet susidūrus pasirodo, kad pagalbos priemonių beveik nėra“.
Mama
Susiję straipsniai
