Adaptacija prie darželio prasideda dabar

Darželis – svarbus žingsnis vaiko (ir tėvų!) gyvenime. Tai augimo, savarankiškumo ir naujų pirmųjų kartų metas. Daugeliui vaikų, o ir jų tėvų, šis laikotarpis kupinas nežinomybės, nerimo ir įvairiausių jausmų. Kviečiu pasitikti šį naująjį etapą su empatija bei suvokimu apie tai, ko mūsų vaikams reikia tiek emociškai, tiek fiziškai šiuo itin svarbiu pokyčių metu.

Instagramo paskyros @rami_mamystė autorė Dovilė Petraitė, sertifikuota dr. Lauros Markham tėvystės konsultantė ir edukatorė

Suaugusiesiems darželis gali atrodyti kaip smagi vieta žaisti ir mokytis, tačiau mažam vaikui – tai pasaulis, kupinas naujovių, – jame nauji žmonės, nauji kvapai, nauja aplinka, nauji nepažinti žaislai, naujos taisyklės ir labai gąsdinantis atsiskyrimas nuo namų bei pagrindinio saugumo šaltinio – mamos. Todėl visi šie nauji dalykai gali sukelti ir dažniausiai sukelia vaikui labai stiprias emocijas, nes šie pokyčiai vaiko pasaulyje yra be galo dideli, jie stipriai veikia vaiko nervų sistemą ir daro įtaką jo nuotaikoms.

Naujovės vaiko akimis

Panagrinėkime atidžiau, ką iš tiesų minėtos naujovės reiškia mažam vaikui, pradedančiam lankyti darželį, ir kodėl jam gali būti sunku, net kai aplinka suaugusiesiems atrodo saugi ir svetinga.

1. Nauji nepažįstami žmonės

Suaugusieji mokytojus ir kitus darželio vaikus mato kaip galimus draugus ar rūpestingus globėjus. Tačiau vaiko akimis viskas atrodo kitaip. Mažam vaikui kiekvienas nepažįstamas suaugusysis ar bendraamžis yra svetimas, o svetimas dažnai prilyginamas nesaugiam.

Vaikų prigimtis – pirmiausia orientuotis ir prisirišti prie pažįstamų žmonių, artimųjų. Jausdamasis saugus, jis smalsiai tyrinėja aplinką, drąsiai užmezga ryšius su kitais. Kol auklėtoja netampa vaiko saugiu prieraišumo objektu, vaikas gali jaustis tarsi be pagrindo po kojomis. Gana dažnas tėvų lūkestis, kad vaikas greitai atsiskirs nuo pagrindinio globėjo – mamos – ir iš karto užmegs ryšį su nauju žmogumi, gana dažnai lieka nepatenkintas.

2. Naujos taisyklės

Darželio grupėje galioja nerašytos taisyklės: pakelk ranką, sėdėk ratelyje, stovėk ramiai eilėje, dalinkis, palauk, nešūkauk, kalbėk tyliai, laikykis dienotvarkės.

Mažiems vaikams šios taisyklės nėra savaime suprantamos. Tai nauji dalykai, socialiniai susitarimai, kuriuos reikia suvokti, išmokti, praktikuoti, – ir tai trunka tam tikrą laiką. Juk mažylių prieškaktinė smegenų žievė dar bręsta, jie vis dar mokosi savireguliacijos ir impulsų kontrolės. Tad kai vaikas „nusižengia taisyklėms“, dažniausiai tai nutinka ne todėl, kad jis būtų neklusnus ar blogas, o todėl, kad jis dar nesupranta, ko iš jo tikimasi, arba negali to įgyvendinti – dar ne dabar. Daugelis vaikų jaučiasi nesuprasti ar net gėdijasi, kai sulaukia pastabų už „neteisingą“ elgesį, dar prieš spėdami išmokti, kas yra „teisinga“.

3. Nauja rutina

Darželyje dienos rutina kitokia nei namuose: skiriasi valgymo ir miego laikas, kitokios veiklos ir aktyvumai, kitokia aplinka, garsai, dirgikliai, kurie dažnai labai skiriasi nuo namų aplinkos. Kai kuriems vaikams tokia aplinka tinka, kitiems – ypač jautresniems ar sunkiau prisitaikantiems vaikams – nuolatinis triukšmas, nenuspėjamumas ar stiprūs įspūdžiai gali sukelti diskomfortą. Svarbu atminti, kad visa tai veikia vaiko nervų sistemą, o jis pats dar negeba susireguliuoti.

4. Didžiausias iššūkis – atsiskyrimas nuo mamos

Didžiausia naujovė, kurią išgyvena vaikas, yra atsiskyrimas nuo mamos ir namų. Vaikui, ypač iki šešerių metų, mama ar kitas artimas šeimos narys yra saugumo uostas, pagrindinis prieraišumo objektas. Atsiskyrimas nuo mamos – tai ne tik fizinis atsiskyrimas, tai ir emocinio ryšio praradimas. Net jei vaikas neverkia nuvestas į darželį, jis vis tiek gali patirti stresą, nerimą ar padidėjusį mamytės artumo poreikį dienos metu.

Atsiskyrimas įvairiai veikia vaikus – kai kurie vaikai, pradėję lankyti darželį, gali regresuoti – pradėti čiauškėti kaip kūdikiai, sunkiau užmigti, dažniau prisiglausti, net „prilipti“ prie mamos. Tai ženklai, kad jų prisirišimo sistema stengiasi atkurti artumo ir saugumo jausmą. Net ir trumpus kasdienius atsiskyrimus, pavyzdžiui, rytinius atsisveikinimus, vaikas gali išgyventi kaip mini netektį, ypač kol dar nėra stipraus ir saugaus ryšio su auklėtoja ir dar vaikas neįsitikina, kad mama visada sugrįžta.

Tai, kad vaikas, pradėjęs lankyti darželį, patiria sunkumų, yra normalu. Vaikas mums tyčia nekelia sunkumų – jis pats išgyvena sunkumus. Kai į vaiko patiriamus sunkumus atsakome su empatija, atjauta ir smalsumu, o ne mėgindami vaiką „taisyti“ ar bausti, – vaikas jaučiasi saugesnis ir ramesnis.

Kodėl atsiskyrimas toks sunkus?

Prisirišimas yra vaiko sveiko vystymosi pagrindas. Vaikai tyrinėja, smalsauja, žaidžia ir mokosi susireguliuoti savo emocijas tik tada, kai jaučiasi saugūs ir būdami su jų poreikius atliepiančiu suaugusiuoju. Kai vaikas turi atsiskirti nuo savo pagrindinio prisirišimo objekto (mamos), net ir trumpesnei darželio dienai, vaiko nervų sistema „pradeda skambinti pavojaus varpais“ – tai pasireiškia nenoru paleisti mamos atsisveikinant, elgsenos regresu, padažnėjusiais pykčio proveržiais ar priešiškumu (ypač po darželio), isterijomis, užsisklendimu ar emociniu atšalimu. Tai nėra manipuliavimas tėvais, tai ženklai, kad vaikas jaučiasi nesaugus ir jam reikia tėvų pagalbos bei palaikymo.

Ką gali padaryti tėvai?

Pateiksiu keletą praktinių pavyzdžių, kaip padėti vaikui jaustis saugiai net ir tada, kai nesate šalia:

1. Kasdien puoselėkite ryšį, o prieš atsiskyrimą pripildykite vaiko „vidinę taurę“. Emocinis ryšys yra bendradarbiavimo pagrindas. Skirkite kasdien bent 20 minučių, o geriau ir daugiau, individualiam, nedalomam laikui su vaiku – žaiskite kartu arba darykite tai, ką vaikas nori. Skirkite 100 % savęs, t. y. telefoną padėkite į šalį, išjunkite televizorių ir leiskite vaikui būti žaidimų lyderiu. Ryte prieš išeidami į darželį skirkite šiek tiek laiko pabūti kartu – pasimyluokite su vaiku ar paskaitykite vaiko pasirinktą knygelę.
2. Sukurkite istoriją, pažaiskite atsisveikinimą ir atsiskyrimą.

Sukurkite vaidinimą ar pasaką arba pažaiskite „į darželį“, suvaidinkite nuvedimo, atsisveikinimo ir pasiėmimo iš darželio situacijas, kad vaikas „pasimatuotų“ jį. Žaidimai yra puikus būdas vaikui dorotis su stresu, susidurti su savo baimėmis, jas išgyventi bei išgyvendinti. Žaidimai padeda vaikui apdoroti stresą kur kas geriau nei žodžiai.

Žaidimų idėjos:

Vaidmenų žaidimas – tegu vaikas būna auklėtoja, o jūs – vaikas. Po kiek laiko apsikeiskite vaidmenimis. Galima šį žaidimą žaisti ir su pliušiniais žaislais.

Žaiskite nuvedimo į darželį ir atsisveikinimo sceną – ir čia keiskitės vaidmenimis.

Tokiu būdu daugybę kartų „pabuvojęs darželyje“, vaikas jausis labiau jam pasiruošęs.

3. Kurkite nuspėjamumą ir atsisveikinimo ritualą. Vaikas jaučiasi saugiau, kai žino, kas jo laukia. Vizualūs tvarkaraščiai, rytiniai ritualai ir nuoseklūs atsisveikinimai mažina nerimą. Rytinio ritualo, kurį daugybę kartų garsiai įvardiname vaikui, pavyzdys: „Pusryčiaujame, valome dantukus, šokame į batukus, rengiamės striukę ir einame į darželį.“

Nuspėjami, pilni meilės ir švelnumo ritualai padeda vaikams jaustis emociškai saugiems, net kai nesate šalia. Pavyzdžiui, slaptas, tik judviem žinomas rankų paspaudimas, bučinukas į kiekvieną delniuką, nupiešta širdelė ant delno, atsisveikinimo frazė: „Aš visada sugrįžtu. Net kai nesame kartu, tu esi mano širdelėje, o aš tavo.“ Šeimos nuotrauka, piešinėlis ant delniuko ar raštelis priešpiečių dėžutėje reikalingi tam, kad primintų vaikui, kaip stipriai jį mylite ir sušildytų jo širdelę liūdesio akimirką.

4. Venkite skubaus išėjimo ir priimkite vaiko jausmus. Gali kilti pagunda iš darželio išeiti, kai vaikas užsiėmęs, ar greitai „tepti slides“ vaikui pravirkus, – bet tai griauna pasitikėjimą ir tarpusavio ryšį. Kad ir kaip nelengva, stenkitės neskubėti, išlikti ramūs ir švelnūs – priimkite vaiko emocijas. Tegu vaikas paverkia, paliūdi, paguoskite jį, o tuomet atsisveikinkite: „Žinau, kaip sunku atsisveikinti. Aš irgi tavęs pasiilgsiu. Grįšiu tavęs pasiimti prieš pietų miegelį / po pietų miego / po pavakarių ir žaidimų. Mama visuomet sugrįžta. Visuomet. Tu esi saugus su auklėtoja.“ Jūsų ramybė ir užtikrintumas padės vaikui nurimti ir susireguliuoti.

Vaikas turi žinoti, kad tokie jausmai kaip nerimas, liūdesys ar nejaukumas yra visiškai normalūs. Užuot sakę „viskas bus gerai“ – padėkite įvardinti emociją: „Normalu bijoti ir nerimauti prieš pradedant daryti kažką nauja. Aš šalia ir tave palaikysiu.“ Tokiu būdu vaikas ilgainiui išmoksta, kad išgyventi, patirti įvairias emocijas yra saugu ir jų nereikia slopinti ar slėpti.

5. Būkite atviri vaiko emocijų protrūkiui po darželio. Vaikai dažnai laiko užspaudę savo emocijas visą dieną darželyje, o grįžę į saugią aplinką – pas mamą – išsikrauna. Tai geras ženklas – vadinasi, jie pasitiki jumis ir gali parodyti visus savo jausmus ir „širdies slėpinius“. Svarbu vaiko emocinių iškrovų nepriimti asmeniškai. Labai gelbsti situaciją užkandžiai, prisiglaudimas ir tyla. Užuot kamantinėję, kaip praėjo diena darželyje, kas nutiko, suteikite vaikui erdvės: „Kai būsi pasiruošęs, papasakok man savo geriausią ir blogiausią dienos dalį darželyje. Man be galo rūpi išgirsti viską.“
6. Rūpinkitės vaiko kūnu. Mažų vaikų emocinė savijauta glaudžiai susijusi su jų fizine būsena. Svarbu, kad vaikas visuomet išsimiegotų, valgytų sveiką maistą, kuo daugiau leistų laiko lauke, judėtų. Rekomenduoju žaisti su vaiku fizinius žaidimus, šėlti – tai padeda vaikui išlieti per dieną susikaupusią įtampą ir stiprina tarpusavio ryšį.
7. Mokykitės išlikti ramūs ar nusiraminti. Vaikai perima mūsų nuotaikas – jei mes neramūs ar skubame, jie tai pajunta ir taip pat tampa nerimastingi. Galite sau priminti: „Aš galiu išlikti ramus, net kai mano vaikas neramus.“

Kada vaikas turėtų pradėti lankyti darželį?

Vaikai yra skirtingi, tad sudėtinga būtų nurodyti amžių, kada vaikas turėtų pradėti lankyti darželį. Svarbiau nei chronologinis amžius yra vaiko emocinis pasirengimas, vidinė branda ir saugus prieraišumas. Labai svarbu, kad darželyje vyrautų žaidimais grindžiama programa, kad auklėtojos gebėtų atliepti vaikų emocinius poreikius, kad adaptacinis periodas vyktų švelniai ir palaikančiai. Vaikui nėra skubos kuo anksčiau pradėti lankyti darželį, nes iki 4 metų vaikas neturi pakankamai emocinės brandos, gebėjimo susireguliuoti emocijas bei aiškiai komunikuoti žodžiais savo poreikius.

Maži vaikai vystosi, klesti, smalsiai tyrinėja ir nori pažinti aplinką bei pasaulį, kai yra šalia savo pagrindinio prieraišumo objekto – mamos. Atsiskyrimas turėtų įvykti tik tada, kai vaikas jaučiasi saugus naujoje aplinkoje – darželyje, kai yra užmegztas ryšys su nauju prieraišumo objektu, šiuo atveju – auklėtoja, kai yra ganėtinai emociškai subrendęs, kad galėtų išgyventi atsiskyrimą nuo mamos be didelio streso.

Dauguma ekspertų, tokių kaip dr. Dan Siegel ir dr. Tina Payne Bryson („Auklėjimas be dramų“), dr. Gordon Neufeld ir dr. Gabor Maté („Nepraraskime savo vaikų“), dr. Laura Markham („Ramūs tėvai, laimingi vaikai“), dr. Lawrence Cohen („Palyful Parenting“), vaikams iki 2 metų darželio nerekomenduoja, nes jie dar nėra pasirengę buvimui grupėse su kitais vaikais. Šiuo periodu prioritetas – saugus prieraišumas ir jo puoselėjimas su mama.

Priklausomai nuo vaiko, 2–3 metų mažylis gali po truputį pradėti pažindintis su darželiu, kurdamas saugų ryšį su auklėtoja, praleisdamas vos porą valandų per dieną darželyje žaisdamas. Jei darželio aplinka emociškai palaikanti, jei jame daug žaidimų, jei atsiskyrimas nekelia didelio streso, tuomet apie 3–4 metus daugelis vaikų jau gali pradėti lankyti darželį. Adaptacinis laikotarpis turėtų būti palaipsnis, darželyje praleidžiant po kelias valandas (ne visą dieną išsyk). O jau apie 4–5 metus dauguma vaikų būna pasiruošę darželiui emociškai ir socialiai.

Rekomenduojamas valandų skaičius

Vaikai yra skirtingi ir skirtingu greičiu adaptuojasi darželio aplinkoje, pateiksiu rekomendacijas kiek valandų būtų saugu ir pakankama vaikui praleisti darželyje, ypač pirmosiomis dienomis ir savaitėmis:

1. Trumpesnė diena – jaunesniems. Iki 4 metų vaikams būtų pakankama praleisti 3–4 valandas per dieną darželyje. Ypač pirmosiomis savaitėmis ar mėnesiais. Ilgesnės 6–8 valandų dienos dažnai būna emociškai varginančios mažiems vaikams, kurių savireguliacijos sistema vis dar vystosi. Nepaisant to, kad gali atrodyti, jog vaikui „viskas gerai“ ir labai patinka ilgai būti darželyje, reikėtų stebėti vaiko siunčiamus signalus, kurie gali pasireikšti kaip „emocijų audrelės“ ar isterijos po darželio, sunkumai užmigti, neramus miegas, puoduko reikalų regresija ar šlapinimasis lovoje, „prilipimas“ prie mamytės, paūmėjęs atsiskyrimo nerimas ir panašiai. Raginčiau tėvus stebėti savo vaiko siunčiamus emocinius signalus, o dienos rėžimą bei laiko praleidimą darželyje taikyti pagal vaiko poreikius, o ne suaugusiųjų lūkesčius.
2. Laipsniškas pereinamasis laikotarpis. Nepaisant vaiko amžiaus, adaptacija turėtų vykti be skubos, pavyzdžiui, pirmą–antrą savaitę pabūnant darželyje 1–2 valandas, jei yra galimybė su mama. Trečią–ketvirtą savaitę, jei vaikas jaučiasi saugiai, pasitiki auklėtoja, rodo smalsumą aplinkai ir kitiems vaikams, laiką darželyje galima ilginti iki 3–4 valandų. Vėliau, kai vaikas jau yra užmezgęs saugų ryšį su auklėtoja, yra džiaugsmingas ir noriai eina į darželį, galite apsvarstyti ilgesnius 4–6 valandų buvimus grupėje. Vaikams nereikia ilgų dienų darželyje, jiems reikia saugaus ryšio ir žaidimų, ypač su mama.

Darželį lanko jaunesnis nei 2 metų vaikas

Mažam, dar 2 metų neturinčiam vaikui, ankstyvas darželio lankymas gali daryti stiprią įtaką jo vystymuisi. Ir ne todėl, kad grupinė priežiūra savaime būtų žalinga, bet todėl, kad kūdikių ir mažylių poreikiai yra labai specifiniai, o ankstyvas atsiskyrimas nuo pagrindinio prieraišumo objekto – mamytės – gali sukelti sunkumų jo sveikam emociniam ir neurologiniam vystymuisi.

Iki 2 metų vaikas pats negali susidoroti su stresu – jam reikia nuolatinio, jo poreikius atliepiančio ir padedančio susireguliuoti emocijas suaugusio žmogaus. Jam nesant, vaiką užplūdęs stresas sukelia didžiulį streso hormono – kortizolio – šuolį organizme. Dažnas ar ilgalaikis stresas vaikui sukelia nuolatinio nerimastingumo jausmą, vaikas gali tapti emociškai uždaras.

Pernelyg ankstyvas atsiskyrimas nuo pagrindinio prieraišumo objekto (mamos) vaikui sukelia atsiskyrimo baimę, tačiau jis dar per mažas, jo žodynas per menkas, kad tai išreikštų žodžiais. Maži vaikai negali nusiraminti patys – jie priklausomi nuo mylinčio suaugusiojo, kuris juos nuramina ir moko savireguliacijos. Tai vadinama koreguliacija, kai vaikai tarsi „pasiskolina“ mūsų ramybę tam, kad nurimtų patys, ir tokiu būdu ilgainiui išmoksta patys savarankiškai susireguliuoti, susidoroti su juos užplūdusiais stipriais jausmais.

Mažam vaikui darželio aplinka dažnai yra per daug stimuliuojanti, triukšminga, jam gali trūkti individualaus laiko ir paguodos iš auklėtojos, tad, kaip jau minėjau, vaikas gali tapti nerimastingas, dirglus, gali padažnėti emocijų proveržiai, pasireikšti valgymo, miego sutrikimai, puoduko reikalai gali tapti problema.

Kai kurie mažyliai, praleidžiantys darželyje visą dieną, gali atrodyti puikiai prisitaikę prie aplinkos, ramūs, paklusnūs – tačiau tai veikiau gynybinė reakcija, o ne sveiko prisitaikymo ženklas. Vaikai, patirdami pernelyg daug streso, nesant jų poreikių atliepimui bei saugiam ryšiui su auklėtoja, gali slopinti savo emocijas tam, kad „išgyventų“. Tai, kad vaikas nustojo verkti išsiskyrimo metu, nereiškia, kad jis gerai jaučiasi, – dažnai vaikai nustoja verkti, nes žino, kad niekas jų nenuramins ir nepaguos.

Ką daryti tėvams, jei būtinai reikia grįžti į darbus, o vaiką vesti į darželį jam neturint 2 metų?

Kaip minėjau anksčiau, svarbus palaipsnis perėjimas – pradėkite nuo trumpų apsilankymų darželyje kartu, užmegzkite draugišką ryšį su auklėtoja, pirmomis dienomis būkite šalia. Rekomenduočiau rasti ramų, žaidimų filosofija grįstą darželį, kuriame dirba šiltos, atliepiančios auklėtojos, kuriame būtų kuo mažesnis auklėtojų ir vaikų santykis (idealu 1:4).

Prieš ir po darželio kuo daugiau laiko skirkite vaikui, priimkite jo emocijas, atliepkite poreikius, žaiskite, susikurkite savo ritualus, tiesiog būkite kartu. Dėmesingai stebėkite vaiko siunčiamus signalus, puoselėkite ryšį, užuot skatinę savarankiškumą. Jūsų ramus buvimas padės vaikui jaustis saugiai, net ir atsiskyrimo metu.

Vaikui iki 2 metų reikia prisirišimo labiau nei bet ko kito. Jei atsiskyrimas yra neišvengiamas, turėtumėte dar labiau stengtis atliepti jo emocinius poreikius su kantrybe, ramybe, buvimu šalia ir žaidimais.

Atsakau į klausimą

Mama sako, kad jos 1,5 metų vaikui labai patinka darželyje, adaptacija buvo lengva. Ar 1,5 metų vaikas tikrai gali pasakyti, kad jam patinka darželyje?

Trumpai tariant – ne. Kai tėvai sako, kad jų 1,5 metų vaikas puikiai jaučiasi darželyje, jam ten labai patinka, dažnai tai sakoma su meile ir viltimi, kad taip ir yra, tačiau vystymosi požiūriu svarbu suprasti, ką tokio amžiaus vaikai gali pasakyti ir ko negali, bei kas iš tikrųjų vyksta jų viduje – jų smegenyse, kūnuose ir prieraišumo sistemoje.

Panagrinėkime šį atsakymą pagal vaiko vystymąsi ir brandą:
18 mėnesių vaikas turi ribotą žodyną (vidutiniškai 20–60 žodžių), jis dar nesugeba tiksliai apibūdinti ar perteikti savo emocinių būsenų. Tai, kad vaikas neverkia atvestas ir paliktas darželyje arba pats bėga į grupę „neatsisukdamas“, nereiškia, kad jam patinka darželyje. Tai gali reikšti, kad jis reaguoja į stimuliaciją – jį suvilioja nauji žaislai, garsai, kiti vaikai, jis „prisitaiko išgyvenimui“, ypač jei jo verkimas buvo ignoruojamas, niekas nepaguosdavo, arba vaikas išmoko užgniaužti savo emocijas.

Atsiskyrimas nuo mamos vaikui sukelia stresą, tad net jei vaikas atrodo ramus, tyrimai rodo, kad kortizolio lygis dažnai išlieka aukštas per visą dieną, praleistą darželyje, ir ypač vaikams iki 3 metų.

1,5 metų amžiaus vaiko dešinė smegenų pusrutulio veikla (jausminė, vaizdinė) yra aktyvesnė nei kairė (kalba, logika). Vaikas yra labai jautrus emocinei aplinkai, pats negeba žodžiais išreikšti savo jausmų bei yra priklausomas nuo suaugusiųjų pagalbos susireguliuoti savo emocijas. Puiku, jei darželio auklėtojos yra šiltos, atliepiančios ir emociškai prieinamos, tačiau daugelyje darželių dėl auklėtojų-vaikų santykio, dėl auklėtojų kaitos, saugus, pastovus ir atliepiantis ryšys yra ne visuomet užtikrinamas.