Ar dar palaikyti vaikutį namuose, ar išleisti į darželį? Senų laikų argumentai nebetiks, nes šiuolaikiniai darželiai nėra tik ta vieta, kurioje vaikas prastumia dieną, valgo, miega ir eina į lauką.
Darželis yra erdvė, kurioje vaikas mokosi dalintis, bendrauti, tyrinėti, kurti ir tapti savarankišku. Kas vyksta darželyje?
Studijos šeimoms UMO vadovė Vilma Bačiulienė
Emocinė ir socialinė raida
Vaikai, lankydami darželį kasdien, turi daug laiko bendrauti su savo bendraamžiais ir kitais suaugusiaisiais (ne tik su mama, tėčiu, tetomis, dėdėmis ar seneliais), o tai spartina jų socialinių bei emocinių įgūdžių formavimą(si). Vaikas mokosi save suvokti kaip bendruomenės narį ir derinti savo poreikius su kitų poreikiais.
Mokymasis dalintis, laukti savo eilės, spręsti konfliktus. Kur daug vaikų, ten atsiranda ir įvairių situacijų, kuriose reikia išmokti dalintis žaislais, priemonėmis, mokytojų dėmesiu bei palaukti savo eilės. Tokios patirtys vaikus moko kantrybės, pagarbaus bendravimo, taisyklių laikymosi bei kompromisų ieškojimo. Įvairių konfliktinių situacijų sprendimas su mokytojų įsikišimu ugdo vaikų gebėjimą parodyti ir išsakyti savo poreikius mandagiai, maloniai, be agresijos ir pykčio bei kartu rasti sprendimą ir įgyti vertingos patirties.
Gebėjimas atpažinti ir įvardinti emocijas. Vaikai darželyje nuo mažų dienų mokosi pažinti ir suprasti emocijas bei jausmus. Jie susipažįsta su plačiu emocijų spektru, kada kokias emocijas jaučia, mokosi jas parodyti bei priimti draugo emocijas, mokosi empatijos. Per įvairias edukacines veiklas jie lavina savo emocinį raštingumą, o tai padeda geriau suprasti tiek save, tiek kitus. Toks įgūdis yra svarbus ne tik vaikystėje, bet ir visą gyvenimą. Aišku, pačioje pradžioje, kol vaikas dar tik adaptuojasi darželyje, gali namuose prasidėti įvairūs pykčio protrūkiai, irzlumas, verksmai, mušimasis, nes taip vaikai pagal savo amžių ir galimybes mokosi susidoroti su stresu, nerimu bei nauju pokyčiu, kad reikia atsiskirti nuo tėvų. Tokiais atvejais reikia būti šalia vaiko, jį palaikyti, jam padėti ir kartu pamažu įveikti šį naują visos šeimos iššūkį bei emocinį išbandymą.
Draugystės kūrimas, pasitikėjimo suaugusiaisiais ugdymas. Darželyje gimsta pirmosios draugystės. Būdami būryje vaikų jie mokosi kurti draugystes, patirti žaidimo kartu džiaugsmą, mokosi bendradarbiauti. Vaikai mato, kad kiti vaikai ir suaugusieji gali būti tarsi saugus uostas, į kuriuos galima kreiptis pagalbos, draugauti ar pasidalinti savo džiaugsmais.
Kalba ir komunikacija
Darželio lankymas nuo ankstyvojo amžiaus suteikia vaikui nuolatinę kalbinę aplinką, kurioje jis ne tik girdi, bet ir pats greičiau pradeda kalbėti. Mokytojai sąmoningai skatina vaikus kalbėti, klausytis, dalintis mintimis, dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina vaikų kalbos raidą bei padeda formuotis stipriems komunikacijos įgūdžiams.
Žodyno turtinimas per kasdienes veiklas, pasakas, dainas. Kiekviena diena darželyje pilna žodžių, garsų, naujų sąvokų – nuo daiktų pavadinimų iki jausmų apibūdinimų. Knygų ir pasakų skaitymas, vaidinimai, eilėraščiai, pirštų dainelės, liežuvėlio mankštelės, dienos temos aptarimas, klausimų kėlimas ir atsakymai padeda jiems lengvai įsiminti naujus žodžius. Vaikai kartais gali būti pasyvūs dalyviai veiklose, tačiau jie tarsi radijo režimu nuolatos girdi, įsimena ir taip mokosi.
Mokymasis aiškiai reikšti mintis ir klausytis kitų. Vaikai per Ryto ratą, lavinamąsias veiklas yra skatinami reikšti savo mintis, pasakoti, kelti hipotezes (pavyzdžiui, parsineštas iš lauko medžio lapas nuskęs vandenyje ar plūduriuos), atsakyti į klausimus bei žaisti vaidmeninius žaidimus. Tai ugdo vaikų gebėjimą reikšti savo mintis, lavina klausymosi, dėmesio ir pagarbaus bendravimo įgūdžius.
Ankstyvas skaitymo ir rašymo gebėjimų formavimas (raidžių atpažinimas, rimuotės, liežuvėlio mankštelės, garsų skyrimas). Darželyje organizuojamos žaismingos ir įtraukiančios veiklos, kurios per žaidimą supažindina vaikus su raidėmis, garsais, skaičiais, formomis. Vaikai mokosi susieti garsinę informaciją su vaizdine informacija. Įvairios dėmesio sukaupimo ir pirštukų miklinimo veiklos lavina vaikų smulkiosios motorikos gebėjimus, o tai glaudžiai susiję su kalbos raida.
Pažinimas ir kūrybiškumas
Darželyje mokytojos vaikus nuolat skatina tyrinėti, klausti ir atrasti. Ugdomoji darželio aplinka yra tarsi trečiasis mokytojas, kuri savo pritaikomumu, įvairiapusiškumu ir priemonių gausa skatina vaikų smalsumą, kūrybiškumą, norą tyrinėti, pažinti, atrasti, sužinoti, mąstyti ir kurti.
Eksperimentavimas, tyrinėjimas, konstravimas. Per paprastus eksperimentus su vandeniu, smėliu, spalvomis, gamtinėmis medžiagomis vaikai per žaidimą mokosi, susipažįsta su juos supančiu pasauliu, įgauna naujų žinių ir patirties, mokosi kurti, ieškoti, bandyti.
Problemų sprendimas per žaidimus. Įvairių patyriminių veiklų metu vaikai susiduria su situacijomis, kurios reikalauja rasti sprendimą, – kaip pastatyti tvirtą bokštą ar tiltą, kaip rasti kelią iš taško A į tašką B. Tokios patirtys lavina vaikų kritinį, probleminį mąstymą, nepavykus iš pirmo karto bandyti iš naujo.
Kūrybinė išraiška per meną, muziką, vaidybą. Piešimas su įvairiomis priemonėmis, lipdymas, šokis, dainavimas ir vaidybiniai žaidimai leidžia vaikams atsiskleisti ir išreikšti savo mintis ir jausmus net ir tada, kai jie dar negali jų perteikti žodžiais. Kūrybinė, meninė veikla stiprina vaikų vaizduotę, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Fizinė raida
Darželyje vaikai kasdien turi įvairių judėjimo, koordinacijos ir fizinės ištvermės lavinimo pratimų. Aktyvūs žaidimai, sportinės užduotys ir kasdieniai įpročiai padeda vaikams augti stipriems, judriems ir sveikiems.
Smulkiosios motorikos vystymas. Tokios veiklos, kaip piešimas, lipdymas, statymas, dėliojimas, vėrimas, konstravimas, karpymas žirklėmis, sagų užsegimas, smulkių priemonių rūšiavimas, skatina vaikų rankų judesių tikslumą, pirštų miklumą, akių–rankų koordinaciją ir stiprina smulkiuosius rankos raumenis. Kaip žinia, gerai išlavinta smulkioji motorika tiesiogiai prisideda prie vaikų sklandžios kalbos lavinimo bei jų pasirengimo rašyti.
Stambiosios motorikos ugdymas. Įvairi sportinė veikla darželyje, tokia kaip lipimas, bėgimas, žaidimai su kamuoliu, įvairios kliūtys, trasos, judrieji žaidimai, komandiniai žaidimai, mankštos, šokiai, kamuolio spardymas ar mėtymas, skatina vaikų judesių koordinaciją, vikrumą, geresnį erdvinį suvokimą, fizinį aktyvumą, fizinę vaikų raidą, lavina viso kūno raumenyną, koordinaciją, pusiausvyrą bei bendrą fizinę ištvermę. Tokie įgūdžiai svarbūs ne tik sportinei veiklai, bet ir kasdieniam savarankiškam judėjimui.
Savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas
Darželis suteikia vaikui galimybę kasdien tapti vis savarankiškesniam, vaikai greitai perima pavyzdį ir mokosi vieni iš kitų (pavyzdžiui, darželyje greičiau vaikai išmoksta savarankiškai valgyti su įrankiais, sėstis ant puoduko) bei ugdo gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Rutinos laikymasis. Darželyje įprastai laikomasi aiškios dienotvarkės – miego, valgymo, veiklų ritmas padeda vaikui jaustis saugiai ir ugdo gebėjimą planuoti bei prisitaikyti. Laikydamiesi aiškios dienotvarkės (valgymas, miegas, veiklos), vaikai pripranta prie ritmiškos struktūros, tai padeda orientuotis laike, jaustis saugiai.
Paprastų užduočių atlikimas savarankiškai. Vaikai darželyje mokosi patys apsirengti ir nusirengti, nueiti į tualetą, po savęs susitvarkyti, rūpintis savo daiktais ir žaislais. Tokie paprasti, bet nuolat kartojami veiksmai ugdo atsakomybę, tvarkingumą ir savarankiškumą.
Pasitikėjimas savo jėgomis. Kai vaikas pamato, kad mokytoja juo pasitiki, jis geba įvairias užduotis atlikti be pagalbos, jis įgauna pasitikėjimo savo jėgomis, tampa drąsesnis veikti.
Ankstyva pagalba, jei yra vystymosi sunkumų
Darželio aplinka suteikia galimybę laiku pastebėti, jei vaiko raida vyksta lėčiau, nei tikėtasi, bei užtikrinti reikiamą pagalbą. Ankstyvas pastebėjimas ypač svarbus, nes kuo anksčiau suteikiama vaikui reikalinga pagalba ir rekomendacijos, tuo didesnė tikimybė sėkmingai įveikti ar sumažinti vaikui kylančius sunkumus.
Mokytojų ir įvairių specialistų (logopedų, psichologų) įsitraukimas, pastebėjus kalbos, socialinių ar kitų įgūdžių vėlavimą. Mokytojai, kasdien bendraudami su vaikais, gali greitai pastebėti net menkiausius kalbos, bendravimo, elgesio ar motorikos vystymosi skirtumus nuo įprastos vaiko raidos. Esant poreikiui, jie gali pasiūlyti kreiptis į specialistus, kad būtų suteikta reikiama profesionali pagalba.
Individualizuotas ugdymas. Vaikui, turinčiam ypatingų poreikių, pagal rekomendacijas yra sudaromas pritaikytas ugdymo planas – parenkamos atitinkamos užduotys, mokymo metodai ir tempas. Tokiu būdu jis gali pasiekti geriausių rezultatų, jaustis įtrauktas ir vertinamas.
Bendradarbiavimas su šeima
Darželis yra partneris, o ne šeimos pakaitalas vaiko ugdyme. Sėkmingas vaiko ugdymas vyksta tuomet, kai mokytojai bendradarbiauja su tėvais, ir vaiko ugdymas bei jo svarbiausių gebėjimų lavinimas pratęsiamas ir namuose. Iš tėvų tenka išgirsti, kad tinkamų įgūdžių vaikas išmoksta namuose, o būdamas darželyje išmoko kandžiotis, stumdytis, atsikalbinėti ar panašiai. To išvengti neįmanoma, nes kiekvienas vaikas į darželį ateina su savo patirtimi, auklėjimo modeliais, tad vaikai greitai vieni iš kitų mokosi tiek teigiamo, tiek neigiamo elgesio pavyzdžių.
Darželis ne pakeičia, o papildo šeimos ugdymą. Mokytojai visuomet atsižvelgia į šeimos vertybes, tradicijas bei auklėjimo stilių ir pritaiko ugdymo metodus taip, kad jie papildytų namuose ugdomus įgūdžius. Tai padeda vaikui jaustis saugiai ir išlaikyti tęstinumą.
Reguliarus ryšys tarp mokytojų ir tėvų stiprina vaiko vystymosi tęstinumą. Nuolatinis tėvų ir mokytojų bendravimas leidžia dalintis aktualia informacija apie vaiko pasiekimus, poreikius ir galimus iššūkius. Tokiu būdu tėvai ir mokytojai gali kartu priimti sprendimus ir teikti vieningą pagalbą vaikui.
Kai vaikas pradeda lankyti darželį nuo mažų dienų, jo kasdienybė prisipildo naujų potyrių, iššūkių ir galimybių augti. Kiekviena diena tampa mažais žingsneliais į platesnį pasaulio pažinimą – nuo pirmųjų draugysčių iki naujų žodžių, nuo kūrybinių atradimų iki savarankiškų sprendimų.
Noriu pabrėžti, kad, atsižvelgiant į kiekvieną vaiką individualiai, ne visiems vaikams tinkamas ankstyvasis ugdymas. Būna atvejų, kai tiek tėvai, tiek mokytojai ar kiti specialistai mato, kad kol kas dar verta palūkėti ir neskubėti lankyti darželį. Mes – mokytojai – mėgstame sakyti: „Kada išleisti vaiką į darželį, geriausiai pasakys mamos širdis“.
Susiję straipsniai
