Auklių rinkoje gana įprasta situacija, kai priežiūros reikia ne tik kūdikiui, bet ir vyresniam vaikučiui. O tada kyla nemažai klausimų.
Kalbiname auklių agentūros „Mama ir auklė“ vadovę, knygos „Kaip pasirinkti auklę“ autorę Ievą Augustinienę
Kai šeimoje du mažamečiai, ar viena auklė pajėgi viską aprėpti? Kokiais atvejais reikia papildomos pagalbos?
Patyrusi auklė gali dirbti su dviem, kartais net trimis mažyliais, tačiau labai priklauso nuo to, koks jų dienos režimas, kiek skiriasi amžius. Prižiūrėti ir naujagimį, ir energingą trimetį, kuriam viskas greitai pabosta, gali būti sudėtinga, nes jie viską daro skirtingu metu. Kartais lengviau prižiūrėti pusantrų metukų trynukus, ypač, jei jiems sukurta saugi aplinka, pasirūpinta maistu ir yra aktyvesnių žaidimų galimybių namie ir savame kieme.
Jei auklė nėra patyrusi, jai kelių vaikų prižiūrėti nepatikėkite. Dėmesys, kurį reikia skirti mažam vaikui, – toks pats lyg vairuojant automobilį. Nenorėčiau būti vežama vairuotojo su „žaliu lapu“, kuris laiko prie peties mobilųjį.
Kokius svarbiausius gebėjimus turi turėti auklė, dirbanti su dviem mažais vaikais? Ar tai jau tarsi mini darželio auklėtoja?
Taip, tai turi būti energingas, greitas ir gebantis galvoti į priekį žmogus. Tarkime, sudėtinga grįžti iš kiemo su dviem vaikučiais, nes vienas išsitepė ar įsėdo į balą. Galbūt verta pasiimti į lauką papildomas kelnytes, atsigerti, užkandukų, sauskelnes. Ypač svarbus gebėjimas iš anksto numatyti pavojus: kur bėgs, kuo gali užspringti, kas, jei susipeša ar išsivaikšto į skirtingas puses. Juokaujama, kad dvynukų mamos būna žvairos: viena akis seka vieną vaiką, kita – kitą.
Ar gali vaikus prižiūrėti tandemas – mama ir auklė?
Su dviem mažyliais gana dažnai prašoma „antrų rankų“. Jei kalbame, kaip tai padaryti praktiškiau, geriau auklę samdyti vyresniam vaikui. Tokios auklės pigesnės, lengviau randamos. O su mažyliu būnanti mama, ypač jei žindo, būna ypač prie jo „pririšta“.
Kartais tėvai, norėdami būti geri abiem vaikams, sukuria daugiau chaoso, nei sprendžia problemas. Taip būna, kai auklė prašoma periminėti tai vieną, tai kitą vaiką, tai imtis buities. Tada nei auklė nežino savo tikslių atsakomybių („daryk viską“), nei vaikams ramu, nei mama pailsi. Daug geriau mažiuką „pastumdyti vežime“, jei didysis miega ir mamai reikia atsikvėpti. Kol mažasis stumdomas vežime, mamai tai gali būti valandėlė su didžiuoju.
Kai šeima laukiasi antro vaiko, o vyresnėlis dar mažiukas, kada protingiausia ieškoti auklės – nėštumo pradžioje, pabaigoje ar jam jau gimus?
Nėštumui einant į pabaigą darosi sunku kilnoti, būsimai mamai reikia save pasaugoti, dėl to tuo metu idealu turėti pagalbą. Juolab kad pirmagimis jau nujaučia pokyčius, jam ima trūkti dėmesio, kurio anksčiau gaudavo su kaupu.
Pirmagimiui auklę irgi geriau įvesti prieš kelis mėnesius dar nepasirodžius „konkurentui“, nes tada pokyčių būtų per daug. Jei pirmagimiui planuojamas darželis, pirmus mėnesius po gimdymo jo į darželį šeimos nusprendžia neleisti, kad į namus neprineštų virusų. Tada auklė gali būti tas saugus „draugas“ iš pradžių namuose, o vėliau – pratinant prie darželio.
Turbūt žinote, kad vaikas, auklės pratinamas prie darželio, patiria mažiau streso, nei tai darytų su mama.
Kaip auklė gali prisidėti prie vaiko emocinio pasiruošimo brolio ar sesės gimimui?
Teko girdėti posakį, kad vyresnėlis su broliu ar sese elgiasi taip, kaip su juo elgiasi tėvai. Jei vaikas jaučiasi ignoruojamas, atstumiamas, nemylimas, tokį pat elgesį iš jo pajus antrasis vaikas. Jei pirmagimio emocinis krepšelis bus pilnas, meilės klius ir mažiukui. Auklė – ta pagalbininkė, padedanti vyresnėliui jaustis geriau.
Kuo skiriasi darbas su dvyniais ar tryniais nuo darbo su dviem skirtingo amžiaus vaikais? Ar tokios auklės turi būti specialiai paruoštos?
Dažniausiai būtent dvynukų ar trynukų auklės pradeda dirbti su šeima iškart po grįžimo iš gimdymo namų. Auklei, dirbančiai su naujagimiu, keliami ypač dideli reikalavimui. Ji turi būti ir itin jautri, ir itin stabili, o su keliais naujagimiais dar prisideda ir greitos reakcijos reikalavimas. Dažniausiai tai komandinis darbas su tėveliais (čia irgi nemažas iššūkis), bet kai kurios auklės puikiai susitvarko ir vienos.
Kai kalbamės apie pagalbą dvynukams ar trynukams, skiriame „buitines“ aukles (nebūtinai turi turėti patirties su tiek mažylių, užtenka bendro supratimo apie kūdikius ir noro padėti kaip „antros rankos“) ir „aukles-aukles“ (auklė, kuriai bus galima ramiai palikti abu mažiukus ir kuriam laikui išvažiuoti).
Naujagimių trynukų vienam žmogui nepatikėčiau – juk net tiek rankų nėra. O štai su didesniais trynukais saugioje aplinkoje auklė jau gali dirbti.
Pakomentuokite situaciją, kai vienas vaikas darželyje, kitas – namie?
Mes tai vadiname „pusantro vaiko“ variantu. Jei darželinukas dar gana nedidelis, mažylį prižiūrinti auklė turi sugebėti dirbti su dviem vaikais. Pirmus metus darželinukas gali sirgti tiek pat laiko, kiek lankyti darželį, taigi auklė būtų dvi savaites su vienu vaiku, o dvi savaites – su dviem. Nepamirškite, kad sergantis vaikas būna irzlesnis, jautresnis.
Labai svarbu, kad auklė nebūtų išsirinkusi vieno (dažniausiai mažiuko) „mylimuko“, o kitą ignoruojanti. Neseniai paklausta apie dviejų vaikų priežiūrą viena kandidatė atviru tekstu pasakė, kad pagrindinį dėmesį skirs mažyliui. Jos deklaruojamas profesionalumas mano akyse labai nublanko.
Ar šeimos dažnai prašo „kombinuotos“ pagalbos – su vaiko nuvežimu/parvežimu iš darželio ir priežiūra namie?
Taip, dažniau tokios pagalbos prašoma, kad mažylis bent pusantrų metukų ar didesnis. Vairuojančių auklių ypač prireikia, jei vaikai ne tik parsivežami iš darželio, bet ir lanko būrelius.
Ar auklė gali prižiūrėti vaikus, kai jie serga? Kokia praktika Lietuvoje – ar šeimos pačios eina nedarbingumo atostogų, ar vaikus slaugo auklės?
Jei vaikas serga stipriai, vis daugiau tėvų deklaruoja, kad slaugys patys. Tačiau nelogiška neiti į darbą dėl kiekvienos vaiko slogytės, kai šeima turi auklę. Taigi skaičiuodami, kiek laiko auklė bus su abiem vaikais, tariamės su tėvais. Jie būna sumąstę skirtingai: vieni sako, kad visada ims nedarbingumą pirmas 2–3 dienas, o kiti teigia, kad atvejais, jei didelė temperatūra ar vaikas ypač blogai jausis.
Beje, su sergančiais vaikais dirbančios auklės ėmė brangti. Po kovido suaugę žmonės dažniau suserga, „vaikšto piktesni virusai“, tad natūralu, tam reikalinga kompensacija.
Ar šeimai verta turėti „antrinę auklę“ – pavaduojančią, kai pagrindinė negali atvykti?
Agentūros klientai, kurie turi Konsultavimo sutartį, gali kreiptis tiek dėl trumpalaikio, tiek dėl ilgalaikio auklės pakeitimo (pvz., auklei atlikta kojos operacija). Dėl peršalusios, virusą pasigavusios auklės kreipiamasi retai, nenorima vaikui sukelti papildomo streso. Dviejų auklių tandemą rekomenduojame ypač retai, dažniau tai susiję su per dideliu krūviu, skirtu vienam žmogui.
Kiek dažnai mamos ieško auklės atostogoms, pvz., savaitgaliui prie jūros ar į užsienį?
Nuolat kalbamės su keliaujančiomis šeimomis. Kai kurios tai daro tikrai dažnai, pvz., vidutiniškai savaitę per mėnesį. A aptariame ir „miksą“ – kartu keliauti į užsienį ir per vasarą 1–2 mėnesius praleisti šeimos apartamentuose pajūryje. Jei mama viena išvažiuoja su keliais vaikais ir šuniu, jai iš tiesų reikia pagalbos, juk net išsimaudyti jūroje gali būti problema.
Kokios savybės svarbiausios „atostogų auklei“ – ar ji turi būti tarsi draugė, padėjėja ar tvirta disciplinos laikytoja?
„Drauge“ auklės nereiktų laikyti, nes lygiai dėl to, ko susipykstama su drauge, galima susipykti ir su aukle. O kentės vaikas. Nepatariu su aukle aptarinėti santykių su vyru ir kitaip atvirauti. Auklei tai – papildomas vargas, kuris mažina norą dirbti šeimoje. Auklę nuo tokio paties atviravimo irgi reikėtų sustabdyti.
Vežantis auklę kartu itin svarbu, kad ji būtų rami – pasitikėtų savimi kaip gera darbuotoja, galėtų ištverti daugiau netikėtumų nei visada, nebūtų pernelyg šneki ar garsiakalbė. Taip pat jos šeimos situacija turėtų leisti jai keliauti. Savo mažylį palikusi namie ir prižiūrėdama svetimus vaikus širdinga auklė tikrai jaudinsis. O jeigu jai tai nerūpi, kažin, ar tikrai norite dirbti su tokia aukle?
Ar dažnai mamos dvejoja – ar man tikrai reikia pagalbos, jei turiu du vaikus? Gal susitvarkysiu pati? Kur ta riba tarp „galiu“ ir „jau per daug“?
Prieraišumo psichologai sako, kad nėra taisyklės, kiek vaikų gali turėti mamos, kad emociškai juos visus atlieptų. Tačiau jei namuose keli pametinukai, labai tikėtina, kad reikia pagalbos. Kas tą pagalbą suteiks? Šeimos nariai, draugai, auklė? Ne taip svarbu, kas padės. Svarbiau, kad tiek mamos, tiek vaiko emociniai poreikiai būtų patenkinti, o tai juk susiję.
Mano nuomone, jei šeimos finansai leidžia, pagalba auginant kelis vaikus visada praverčia. Vaikams reikia laimingos mamos, kuriai laiką su jais leisti smagu.
Susiję straipsniai
