Pradedantis lankyti darželį ar mokyklą vaikas atrodo lyg „lengvesnis projektas“ – jau paaugintas, iš esmės reikės pasirūpinti ugdymo priemonėmis, tinkamais rūbais, ir viskas eis sklandžiai.
Tačiau viskas nėra taip paprasta.
Pirmus metus į darželį išėjęs vaikas vidutiniškai serga 8–12 kartų.
Mokslo ir darbo dienos gali prasidėti skirtingu metu.
Gali išaiškėti, kad pirmokas labai gabus tenisui ir jam reikėtų lankyti treniruotes kitame miesto gale.
Negana to, kaip sniegas kelininkams, staiga „nutinka“ pradinukų atostogos.
Namuose didėja chaosas, vaikai maitinasi šlapdešre, o išsvajotas mamos ir tėčio pasimatymas nusikelia iki pensijos.
Agentūros „Mama ir auklė“ vadovė dalinasi 24 metų patirtimi apie gudrybes ir mitus, kuriuos verta žinoti, kad tokia situacija neužsitęstų.
Auklė dviem valandoms per dieną – ryte ir vakare
Tokius pageidavimus agentūroje išgirstame ir skelbimuose pamatome pernelyg dažnai. „Norėčiau, kad nuvežtų į mokyklą/darželį, o po jo parvežtų, mokėsiu už dvi–tris valandas“. Kodėl iš patirties žinome, kad sumanymas pernelyg komplikuotas ir ilgalaikio sprendimo rasti greičiausiai taip ir nepavyks?
Išskleiskime šį iššūkį ir pažiūrėkime galimus sprendimus:
- Vairuojančių auklių – absoliuti mažuma. Be to, tiek nuvežimas į mokyklą, tiek parvežimas vyksta spūsčių laiku.
- Kiek įvertintumėte savo pačių valandą tuo metu? Pasiruošimą, ankstyvą kėlimąsi, atvažiavimą, grįžimą per kamščius, „nusimušusį“ darbingumą? Ar tikrai verta būtų dėti tiek pastangų dėl vienos valandos uždarbio? Agentūroje sakome – tam, kad vertėtų tai daryti, uždarbis turėtų atitikti bent keturias nepertraukiamas darbo valandas. O jei šeima gyvena toli, – ir šešias.
- Jeigu iš tiesų jums su darbo laiku nesutampa tik viena valanda, daug naudingiau kuriam nors iš tėvų susitarti su darbdaviu dėl paslinkto darbo laiko. Jums abiem nebūtina darbe atsidurti tuo pačiu metu, tad nuvežti vaiką turbūt galite ir patys. Ar tai darysite dviem mašinomis, ar išsikviesite „Bolt“, ne taip svarbu – taip vis vien pigiau nei samdytis papildomą žmogų.
- Laimi besidalinantys. Kaimynų grupėje pasisiūlykite dalį dienų vežti savo ir kaimynų vaikus mainais už tokią pat paslaugą. Jūsų iššūkis sumažės dvigubai.
- Kelių vaikų vežimas arba vairuotojas/vairuotoja. Irgi verta pasvarstyti, jei pinigų yra, tik labai trūksta laiko.
- Jei vakare atsiranda tas pats iššūkis – jums dar reikia dirbti, o vaikus jau reikia paimti iš įstaigos, keturios auklės valandos popiet gali būti puiki išeitis. Peržiūrėkite savo užimtumą – galbūt tos 4 valandos reikalingos net ne kasdien?
- Jei planuojate ir dar nepasirinkote, ką vaikas lankys, arba keičiate įstaigą, pasvarstykite darželio ir mokyklos vietą ne prie namų, o prie darbo. Taip galėsite ir pabendrauti, ir vaikas trumpiau užtruks įstaigoje.
- Na ir dar vienas sluoksnis – ligos bei atostogos. Apie tai – vėlesniame skyrelyje.
Valandinės auklės mitas
„Noriu auklės, kuri prižiūrės vaiką, kai jis suserga ir kai mums prireikia. Mokėsiu už valandas“.
Panagrinėkime, kas yra valandinė auklė. Tai arba žmogus, kuris:
nenori įsipareigoti (kitaip sakant, galbūt paliks jus ant ledo, kai to prireiks),
arba žmogus, kuris nori įsipareigojimo iš abiejų pusių, kad galėtų planuoti savo laiką ir finansus.
Įsipareigojimas – tai sutarimas, kad auklė bus kviečiama pagal tam tikrą iš anksto nustatytą taisyklę, ir susiderinimas, kad abiem pusėms tai tiktų. Tokią auklę vadiname aukle daliai etato.
Agentūra parenka aukles, dirbančias kad ir kelias valandas per savaitę, žiūrėdama pagal preliminarų grafiką: kiek valandų auklės reikės per savaitę arba per mėnesį? Kada jos prireikia? Kokia ta formulė, kurią reiks suderinti su potencialia darbuotoja?
Kadangi turi didelę duomenų bazę, agentūra gali dirbti ir su vienkartiniais užsakymais – jie tinka, kai auklės prireikia labai retai, maždaug porąkart į metus. Be abejo, tos pačios auklės parinkti po pusmečio nežadame, juk patyrusios auklės tarpus tarp darbų turi tik ribotą laiką.
Auklę vienkartiniam užsakymui agentūra parenka per vieną darbo dieną, jei nėra ypatingų sąlygų. Vairuojančios auklės parinkimo paslaugų vienkartiniams užsakymams nesiūlome.
Darželinuko auklė
Jei vaikas tik pradeda lankyti darželį, jam kintančios auklės tikrai netinka. Pagailėkite mažiuko, kuris blogai jaučiasi, ir pasamdykite jam „darželinuko auklę“, o pripratinkite prie jos tada, kai jis sveikas ir gerai jaučiasi. Su tokia aukle sutariamas bazinis atlyginimas, kuris atitinka vidutinį poreikį per mėnesį ir kuris padidėja, jei vaikas serga daugiau nei vidurkis.
Nors mokėti ir už darželį, ir už auklę nepigu, bet prarasti gerą darbą gali būti dar brangiau, ypač įvertinant būsimos karjeros perspektyvas.
Kodėl močiutėlės taip nori dirbti pradinukų auklėmis?
Dažnai sulaukiame skambučio: „Mielai prižiūrėčiau kokį pradinuką, pasiimčiau iš mokyklos.“
Moterys, sulaukusios pensijos ir šiek tiek atsipūtusios po darbų, pamano radusios puikią idėją – štai eičiau pasivaikščioti su dideliu vaiku, pasikalbėčiau, gal pamokėles pažiūrėtume, darbas lengvas ir už tai man dar mokėtų pinigus.
Tačiau realybė nėra tokia.
Jei pradinukui reikia auklės, tai reikia arba asistentės vaikui, kuris turi specialiųjų poreikių, arba auklės, kuri „su džinsais ir tekina“ – vairuojanti ar išsikviečianti taksi, susirašinėjanti su būreliais, dalyvaujanti tėvų susirinkime, kai tėvai negali, užsakanti rytdienai maistą mokykloje, spėjanti būti visur ir visada, gaminanti, pervelkanti patalynę, įjungianti skalbyklę ir siurblį.
Taigi močiutė, to nenorinti, bet norinti lengvo darbo, turėtų tikėtis tik lengvo užmokesčio, kelių eurų per valandą, kitaip jos nelabai reikia. Tačiau ir tėvams, susigundžiusiems pigumu, taip pat reikėtų pasitikrinti, ar šis žmogus iš tiesų tinkamas: ar negąsdins vaiko vilku, policininkais ir 5G, ar neužsiims manipuliacijomis – pavyzdžiui, „jei manęs neklausysi, aš numirsiu, juk mano širdis silpna.“
Tokių gudraujančių tetų, kurių požiūris – „aš jau tokio amžiaus, kad blogų savybių neturiu“, – rinkoje nemažai. Tai auklės, kurių nuomonė joms atrodo aukščiau už visų kitų, tačiau jos supranta, kad išsiduoti nebūtina. Todėl pradinuko prižiūrėtoją rinkitės lygiai taip pat atsakingai, kaip ir mažylio, įvertinkite aplinką, kurioje žmogus gyvena, ir šeimos situaciją.
Kokią kainą verta mokėti?
Vilniaus miesto auklių kainos šiuo metu svyruoja tarp 10–15 Eur/val. (bet kyla ir iki 25), tad:
- „Parvedančiai močiutei“ reikėtų mokėti mažiau nei vidurkis;
- Asistentei, kuriai didelių reikalavimų nekeliama, maždaug vidurkį (apie tai dar pakalbėsime);
- Patyrusiai auklei, kurią tiesiog įkalbinote dirbti su pradinuku, – vidurkį;
- Ekonomei gali tekti mokėti daug daugiau nei valandinis atlyginimas, priklausomai nuo to, ar vairuoja, ir jos darbų kiekio bei kokybės.
Asistentė – tarp formalaus diplomėlio ir realios pagalbos
Švietimo įstaigose pritrūkus asistentų, galinčių dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, greituoju būdu imta juos ruošti. Deja, diplomėlis, gaunamas per mažiau nei metus, ir mažas asistentų atlygis dar nepritraukė geriausių ir ambicingiausių. O tai, ko asistentai buvo mokomi, irgi kelia klausimų – ar išsilavinimas iš tiesų orientuotas į tai, ko labiausiai reikia ypatingų poreikių vaikui? Tad akivaizdu, jog rasti tinkamą kandidatą nelengva.
Žinoma, galima samdyti tikrus specialistus ir mokėti jiems iki 50 eurų per valandą, tačiau dažniau siūlome ieškoti protingo, empatiško žmogaus, kuris išreiškia norą padėti ir gali būti susidūręs su situacija, bet nebūtinai lankęs kursus. Galbūt žmonių su negalia buvo namuose, tarp bendramokslių ar draugų. Gal žmogus turi tiesiog „didelę dūšią“, gali ir nori atiduoti savęs. O žinias tobulinti galima visada, mūsų nuomone, pirmiausia svarbu rasti ir motyvuoti tinkamą auklę-asistentę.
Namų ekonomė – su angelo sparnais ir hibridiniu varikliu
Namų ekonomės būna skirtingos: tvarkančios ir ne, vairuojančios ir ne, bet dažniausiai valgyti gamina visos, tik skirtingo sudėtingumo patiekalus. Vienos rūpinasi, kad vienai tvarkytojai susirgus ateitų kita, o kitos tvarkosi pačios.
Yra tokio dydžio namų, kad tvarkytojų komanda atvyksta triskart per savaitę.
Lietuvoje jau atsiranda drabužių priežiūros ir spintų profesionalų, kurie prieš kelionę sudės ir lagaminą.
Yra puikiai gaminančių ekonomių, ruošiančių furšetus ir banketus.
Jei šeimoje keli vaikai, lankantys daugybę būrelių, kartais samdomi ir vairuotojai, nors dažniau šeimose, turinčiose kelis vaikus, juos kartu su ekonome „išvežioja“ visi – ir auklė, ir tėvai.
Jei vaikai profesionaliai sportuoja, tada problema gali būti ir vieno vaiko vežiojimas – ekonomei gali tekti lydėti į varžybas kituose miestuose bei šalyse, jei tėvai tuo metu negali.
Šeimyninės patarnautojų poros
Lietuvoje gana reta paslauga – „šeimyninė pora“, tai žmonės, kurie gyvena šalia esančiame namelyje ir prižiūri buitį, sodą, atlieka kitas paslaugas. Taip yra todėl, kad Lietuva gana maža, atstumai nedideli, tad atsivežti ir apgyvendinti tokias poras dažniausiai neverta.
Tačiau kitų darbuotojų įvairovė jau didėja – profesionalus vairuotojas, kuris palydės vaiką į treniruotę, auklės, keliaujančios kartu ir gyvenančios svečioje šalyje ilgą laiką, kelias funkcijas suderinančios darbuotojos, – jie gelbsti šeimas ir yra labai vertinami.
Tad ruduo ne visiems bus neramus. To linkime ir jums.
Susiję straipsniai
