Po atostogų į mokyklą grįžtantys vaikai neretai patiria stresą. Jis gali pasireikšti uždarumu ir atsiribojimu, nenoru bendrauti su draugais ar šeimos nariais, padidėjusiu dirglumu ir pykčio protrūkiais, taip pat įvairiais nepaaiškinamais fiziniais negalavimais. Milžiniška atsakomybė krenta ant tėvų pečių – šiuo metu jiems itin svarbu stebėti tiek akivaizdžius, tiek subtilius vaikų elgsenos pokyčius ir prireikus nedelsiant kreiptis pagalbos.
Vaikas gali nenorėti eiti į mokyklą, dažnai skųstis prasta savijauta, prarasti motyvaciją. Galiausiai tai lemia prastus rezultatus, padidėjusį baimės, nerimo jausmą, perdėtą perfekcionizmą.
„Tėvams svarbu atkreipti dėmesį į staigius pokyčius vaiko įprastame elgesyje ar nuotaikoje. Kritiškai vertinti dažnas ligas be aiškios priežasties, atsiskyrimą nuo draugų, užsidarymą, nagų kramtymą, plaukų slinkimą ar nerimastingus kūno judesius. Jei tokie požymiai užsitęsia ir trikdo kasdienybę, tai gali būti ženklas, kad vaikas patiria stresą“, – pastebi sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Gina Strockė.
Kaip atpažinti problemą?
Medikė pasakoja, kad prisitaikymo laikotarpiu, ypač pirmąsias 2–4 rugsėjo savaites, tam tikras nerimas yra visiškai normalus. Vaikas susiduria su naujomis situacijomis, keičiasi rutina, atsiranda daug nežinomybės. Tačiau svarbu atskirti laikiną adaptacinį nerimą nuo užsitęsusio, trikdančio nerimo, kuris gali reikalauti papildomos pagalbos.
„Normalus prisitaikymo nerimas dažniausiai trunka kelias savaites. Simptomai pamažu silpsta, vaikas geba rasti džiaugsmo įvairiose veiklose, moka atsipalaiduoti, juoktis ir džiaugtis. Nerimas gali kamuoti rytais, tačiau grįžus iš mokyklos vaikas vėl tampa aktyvus, linksmas ir guvus. Miego ar valgymo sutrikimai yra laikini ir ilgai netrunka“, – dėsto gydytoja.
Vis dėlto, jos teigimu, tėvams verta sunerimti, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei mėnesį arba stiprėja. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas nuolat atsisako eiti į mokyklą, patiria panikos epizodus, dažnai skundžiasi fiziniais simptomais (galvos ar pilvo skausmais, nuovargiu, apetito praradimu), pastebimas ryškus užsisklendimas ar draugų vengimas, miego sutrikimai tęsiasi ilgą laiką, atsiranda liūdesio ar beviltiškumo išraiškos arba mokymosi rezultatai staiga krenta.
„Jeigu prisitaikymo laikotarpis užsitęsė, simptomai nelengvėja, o tik sunkėja, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais: mokyklos psichologu, šeimos gydytoju, vaikų ir paauglių psichiatru, psichologu ar psichoterapeutu“, – sako G. Strockė.
Įprastas signalas – nepaaiškinami fiziniai nusiskundimai
Nerimą labai dažnai išduoda fiziniai simptomai: pilvo ar galvos skausmai be aiškios medicininės priežasties, sutrikęs miegas – sunkumai užmiegant, košmarai, ankstyvas prabudimas ar dažni prabudinėjimai nakties metu, pakitęs valgymas – vaikas gali pradėti labai mažai valgyti arba nuolatos užkandžiauti. Tokiais atvejais būdingas ir nuolatinis nuovargis, išsekimas, nors poilsio pakanka.
„Šie simptomai dažniausiai susiję su adaptacija prie naujo tvarkaraščio, pamokų ruošimo, mokymosi tempo ir namų darbų po vasaros laikotarpio, naujų mokytojų, bendraklasių ar net naujos mokyklos reikalavimais ir taisyklėmis, padidėjusių krūvių, susijusių su pamokomis, būreliais ar kitais užsiėmimais. Be to, vaikams gali kilti baimė dėl draugų praradimo, naujų draugų paieškos, naujų santykių kūrimo ar dėl patyčių“, – dėsto gydytoja.
Streso simptomai dažnai pasireiškia rytais prieš mokyklą, juos suintensyvina ir nuovargis dėl ankstyvo kėlimosi ar pasikeitusio režimo.
„Simptomai gali pasireikšti tik prieš mokyklą ar tam tikras veiklas. Dažnai pasitaiko, kad fizinių simptomų gydytojai neranda, o vaikas nuolat jaučia nuovargį, nerimą ar patiria nuotaikos svyravimus“, – pastebi specialistė.
Tėvų vaidmuo itin svarbus
Tėvai atlieka vieną svarbiausių vaidmenų vaiko prisitaikymo procese. Jų elgesys gali tiek padėti, tiek netyčia apsunkinti situaciją. Labai svarbus yra tėvų palaikymas ir supratimas – gebėjimas išklausyti be kritikos ir parodyti, kad vaiko jausmai yra normalūs. Palaipsniui skatinti vaiką susidoroti su iššūkiais, o ne spręsti viską už jį.
Dėl per didelio reiklumo, nuolatinio spaudimo pasiekti aukštus mokymosi rezultatus, nuolatinio vaiko lyginimo su kitais, didelio spaudimo dalyvauti daugelyje veiklų, nenuoseklių taisyklių namuose ar vaiko jausmų menkinimo, deja, tėvai gali situaciją ir pabloginti.
„Praktiniai patarimai tėvams: atidžiai išklausyti ir parodyti supratimą, palaikyti vaiko pastangas, nustatyti realius lūkesčius, skatinti problemų sprendimo įgūdžius, suteikti vaikui laiko prisitaikyti, rodyti pavyzdį, kurti saugią ir palaikančią aplinką, stebėti vaiko elgesį ir emocijas. Pastebėjus ilgalaikį nerimą ar elgesio pokyčius, kreiptis į specialistus“, – pataria gydytoja.
Bendravimas ir bendradarbiavimas su mokykla, dalinimasis pastebėjimais su mokytoju ar psichologu padeda užtikrinti vieningą pagalbą vaikui. Ir svarbiausia, anot medikės – laikas kartu: kasdien skirti bent kelias minutes kokybiškam bendravimui, žaidimams, pasivaikščiojimams gamtoje ir bendrystės kūrimui šeimoje.
Nuo ko pradėti?
Tėvų indėlis, anot G. Strockės, taip pat svarbus palaikant reguliarų vaiko miego režimą, užtikrinant pakankamą fizinį aktyvumą ir ribojant laiką prie ekranų.
Reguliarus ir pakankamas miegas padeda vaikui būti žvaliam, geriau susikaupti ir mažina stresą. Fizinis aktyvumas stiprina kūną ir protą, gerina nuotaiką bei padeda palaikyti energiją visą dieną. Mažesnis laikas prie ekranų padeda geriau susikaupti, gerina miegą, skatina socialinius įgūdžius ir palaiko fizinę sveikatą.
„Rekomenduojama nustatyti aiškias taisykles dėl ekrano laiko, užtikrinti, kad paskutinė valanda prieš miegą būtų be ekranų, skatinti alternatyvias veiklas – sportą ar kūrybinius užsiėmimus. Turite patys būti pavyzdžiu ribojant laiką prie ekranų bei daugiau laiko skiriant bendravimui su šeima“, – priduria šeimos gydytoja.
