Kartu su vaikų ligų gydytoju dr. Algimantu Vingru tęsiame straipsnių ciklą apie vaikų miegą. Šį kartą sužinokite, kokius signalus siunčia vaikas, kai jam trūksta miego.
Kūdikių miego poreikis
Kūdikiai gana gerai reguliuoja savo miego poreikį. Pilnas internetas juokingų vaizdelių, kaip kūdikiai užmiega valgydami, žaisdami ar net stovėdami. Jei pastebėjote, jie gali užmigti per minutę, vos pajudėjus automobiliui.
Nustatyti, ar kūdikiui tikrai užtenka miego, lentelių ir grafikų nepakaks. Bet kurioje kūdikių auginimo knygoje, kursuose ar interneto svetainėse apie vaikų auginimą rasite tam tikras normas, kiek kokio amžiaus kūdikis ar mažas vaikas turi išmiegoti dieną ir naktį. Tačiau kūdikiai turi skirtingus asmeninius poreikius. Kaip suaugusieji – vyturiai ir pelėdos, miegaliai ir trumpamiegiai, – taip ir kūdikiai turi savo vidinį miego poreikį. Tai akivaizdžiai atsiskleidžia auginant dvynukus ar trynukus, kai pagal grafiką migdyti nepavyksta. Vienam tikrai reikės daugiau miego nei kitam.
Gaires interpretuokite plačiai
Miego specialistai rekomenduojamas kūdikių miego gaires vis labiau plečia. Pavyzdžiui, amerikiečiai rekomenduoja kūdikiams nuo 4 iki 12 mėnesių miegoti iš viso 12–16 valandų per 24 valandas, kūdikiams nuo 12 iki 24 mėnesių rekomenduojamas migo valandų skaičius per parą yra 11–14 valandų.
Nepaisant tokių plačių ribų, jūsų kūdikis gali miegoti daugiau, nei rekomenduojamas minimumas, tačiau vis tiek būti nepailsėjęs. Gali būti, kad kai kurie kūdikiai, kaip ir kai kurie suaugusieji, gali jaustis puikiai, nors miegos trumpiau, nei visi kiti.
Todėl svarbiausia ne skaičiuoti miego valandas ir lyginti jas su lentelėmis, o suprasti asmeninius vaiko miego poreikius ir atkreipti dėmesį į bendrą vaiko savijautą.
Pervargimo požymiai, kurie rodo, kad kūdikiui reikia daugiau miego
Tėvai, kurie savo vaikus mato „26 val. per parą“ pastebi šiuos pervargimo požymius, kurie signalizuoja: mama, tėti, man reikia daugiau miego.
- Nesidomi žmonėmis ir aplinka.
- Nukreipia žvilgsnį nuo stimuliuojančių dalykų.
- Rankų–veido gestai: ausų tampymas, akių trynimas.
- Dažnai mirksi, „plazdantys akių vokai“.
- Žiovulys.
Vyresniems kūdikiams ir mažiems vaikams prisideda šie požymiai:
- Vis dažniau pasitaiko nelaimingų atsitikimų.
- Prilimpa prie tėvų, nuolatos nori būti ant rankų, kelių ar apsikabinęs.
- Naktimis tampa vis aktyvesnis: daugiau juda lovelėje, zyzia, verkšlena, 1–2 minutėms atsibunda ir vėl nugrimzta į gilesnį miegą.
- Blogai atsigauna po neigiamų emocijų.
- Tampa išrankus maistui, blogai valgo net ir mėgstamus patiekalus.
- Sunku pažadinti.
- Daugiau verkia ir išsigąsta, kai užsigauna (dėl padidėjusio skausmo pojūčio).
Miego trūkumas ir emocijos. Pastebėta, kad miego trūkumas susijęs su padažnėjusiomis neigiamomis emocijomis. Kai trūksta miego, tiek suaugusieji, tiek bet kurio amžiaus vaikai tampa agresyvesni ir impulsyvesni. Pasidaro sunkiau interpretuoti kitų emocijas, o neutralius dirgiklius dažniau suvokiame kaip grėsmingus.
Miego trūkumas ir maistas. Kūdikių miego problemos susijusios su maitinimo sunkumais. Tyrėjai, stebėję daugiau nei 600 amerikiečių kūdikių, kurių amžius buvo 6–36 mėnesiai, nustatė, kad kūdikiai, turintys maitinimosi sunkumų (pvz., atsisakę valgyti), vėliau užmigdavo naktį ir miegodavo trumpesniais intervalais.
Miego trūkumas ir apnėja. Kūdikiai, patiriantys trumpalaikį miego trūkumą, gali dažniau kvėpuoti miego metu, juos gali ištikti obstrukcinė miego apnėja – tai ne trumpiau kaip 10 sekundžių sustojęs kvėpavimas. Kartais kvėpavimas gali sustoti 10–30 sek. iki 5–100 kartų per valandą. Obstrukcinė miego apnėja susijusi su įvairiomis sveikatos problemomis ir padidėjusia staigios kūdikių mirties sindromo rizika.
Miego trūkumas ir jautrumas skausmui. Miego trūkumas gali padaryti kūdikius jautresnius skausmui. Eksperimentai patvirtina, kad lėtinis miego apribojimas gali sumažinti mūsų skausmo slenksčius. Pavyzdžiui, eksperimentas su suaugusiaisiais atskleidė, kad žmonės tapo jautresni skausmingiems dirgikliams po to, kai tris savaites gyveno pagal ribojamą miego grafiką. Tyrimo savanoriai, kuriems buvo leista miegoti tik 4 valandas per parą, pranešė apie dažnesnius spontaniškus galvos, nugaros ir raumenų skausmus. Ar miegantys kūdikiai patiria panašų poveikį? Kol kas to niekas neištyrė ir galbūt niekada nedarys, tačiau, remiantis suaugusiųjų tyrimais, galima spėti, kad ir kūdikiams yra panašiai.
Ar miego trūkumas kūdikystėje kaip nors pakenks ateityje?
Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad lėtinis miego trūkumas gali būti rizikos veiksnys, sukeliantis savireguliacijos problemas. Vaikai, kurie būdami 3 mėnesių miegojo mažiau nei jų bendraamžiai, sulaukę 24 mėnesių dažniau patyrė savireguliacijos trūkumą. Kur gali nuvesti ši tendencija? Irzlus vaikas linkęs išprovokuoti neigiamas kitų žmonių reakcijas, dėl to jam gali būti sunkiau plėtoti teigiamus socialinius santykius, mokytis socialinių įgūdžių.
Atliktas ikimokyklinio amžiaus vaikų tyrimas parodė, kad vaikai, kurie mažiau miega, turi prastesnius socialinius įgūdžius ir mažesnį bendravimo žodyną. Jie taip pat parodė silpnesnį emocijų supratimą.
Tad negalime atmesti galimybės, kad lėtinis miego trūkumas, prasidėjęs kūdikystėje, gali prisidėti prie elgesio problemų ateityje. Gali būti, kad miego trūkumas turi įtakos smegenų struktūrai. Mokslininkai spėja, kad miego trūkumas kūdikystėje gali turėti įtakos mielino – baltosios medžiagos smegenyse, izoliuojančios mūsų neuronus, – augimui.
Miego atkuriamasis poveikis priklauso ne tik nuo miego trukmės, bet ir nuo jo kokybės. Gero, lėtos bangos miego sulaukiama, kai atsiranda galimybė nepertraukiamai miegoti pirmąsias kelias nakties valandas. Naujagimių ir kūdikių miego ciklai skiriasi nuo suaugusiųjų. Kūdikiai turi atsibusti arba būti pažadinti, kad pavalgytų, todėl negauna gilaus, lėtos bangos miego. Jie didžiąją laiko dalį praleidžia aktyvaus miego fazėje, kuriai būdingi judesiai ir susijaudinimas.
Pirmųjų metų pabaigoje kūdikių miego ciklai tampa panašesni į suaugusiųjų – pereinama prie lėtesnio miego ir rečiau prabundama naktimis. Taigi, kūdikiui augant, prasminga atsižvelgti į tai, kiek valandų jis miega. Mokslininkai neseniai paskelbė, kad dėmesio tekstą prasčiau atliko tie 13 mėnesių kūdikiai, kurių naktinis miegas buvo neramus ir paviršinis. Kiti tyrimai rodo, kad 6 mėnesių ir vyresni kūdikiai pasižymi geresniais pažinimo rezultatais, kai naktimis miega ilgiau, giliau ir praleidžia mažiau laiko snūstelėdami dieną.
