Trečioji kasmetinė online konferencija „MYLU nėštukės“, šiais metais bus itin gausi besilaukiančioms šeimoms aktualiais pokalbiais. Viena laukiamiausių temų – žindymas. IBCLC žindymo konsultantę, dulą ir 3 vaikų mamą kalbina MYLU.LT įkūrėja Dovilė Šafranauskė, užduodama pačius dažniausius būsimų mamų klausimus.
Egle, kiek dažnai mamos Lietuvoje renkasi žindyti? Ir kas, tavo manymu, galėtu padėti žindyti komfortiškiau?
Noriu pasidžiaugti, kad statistika yra gana gera. Tačiau duomenys, kuriuos turime oficialiai, yra labai seni. Paskutiniais, 2019 metų duomenimis, kūdikius išimtinai žindo apie 39 proc. mamų. Visgi, statistika nėra tiksli, nes skaičiuojamos tik tos mamos, kurios niekada nėra davusios adaptuoto pieno mišinio. O juk pirmosiomis paromis, kai pasimetimo yra daugiausiai, neretai pasitaiko, kad duodamas adaptuoto pieno mišinys keletą kartų, o vėliau pereinama vien tik prie žindymo. Tačiau tokios mamos į statistiką nepatenka. Taigi, naujų duomenų tikrai labai reikėtų, visgi galime apytiksliai teigti, kad bent 50-60 proc. mamų žindo iki šešių mėnesių ar ilgiau.
O atsakant į klausimą, kas padėtų dažniau rinktis žindymą, manau, kad čia reikia sisteminės pagalbos. Būtų puiku, jei žindymo specialistas būtų šeimos gydytojo komandoje, kad žindymo pagalbos sulauktų ir mažesniuose miestuose gyvenančios mamos kai tik prireikia pagalbos. Bet tai ne mamų galioje pakeisti sistemą.
Tačiau pačios ką gali nuo savęs – tai domėtis ir kaupti žinias apie žindymą dar besilaukdamos. Tai padės jaustis užtikrinčiau ir nepasiduoti susidūrus su sunkumais.
Neretai net ir planuodamos žindyti, mamos jaučia daug neužtikrintumo. Daugelis yra girdėjusios, kad nepaisant kruopštaus pasiruošimo, pavyksta ne visada. Ar verta dar besilaukiant įsigyti buteliukų, pieno mišinio, gal pientraukį ir pagalvoti apie planą B ir planą C?
Viskas labai priklauso nuo situacijos. Jei mama yra sveika, nėštumas nėra rizikingas, rekomenduočiau koncentruotis į žinias, kad ypač pirmosiomis paromis po gimdymo nepasimestume, žinotume, kaip tinkamai padėti sau ir kūdikiui. Suprastume, kada jau verta kviestis pagalbos.
Tačiau jei kyla sunkumų dėl mamos ar kūdikio sveikatos, įtarimų, kad kūdikis bus atskirtas nuo mamos ilgesnį laiką, jei yra grėsmė, kad nėštumas pasibaigs anksčiau, tuomet tikrai verta detaliau apsvarstyti skirtingas alternatyvas. Galbūt reikės pientraukio, todėl galima pasirinkti, koks modelis tinkamiausias. Nereikia skubėti pirkti, tačiau verta išsimatuoti koks būtų tinkamas gaubtelio dydis speneliams, nes jų dydis jau nepasikeis pagimdžius. Susidėlioti techninę dalį, kad nereikėtų galvoti, jei būtų poreikis vėliau.
Noriu akcentuoti, kad pirmosiomis paromis gaminasi priešpienis. Jei prireikia, priešpienį traukiame ranka, jo lašiukus renkame į švirkštą ar taurelę. Nes priešpienio yra nedaug, pirmą parą po gimdymo vienam kartui pamaitinti reikia apie 5-7 ml, kurie pientraukio detalėse tiesiog paskęstų. Taigi, jei situacija sudėtingesnė, per tas pirmas dienas ir įsigytume išsirinktą pientraukį.
Ar tiesa, kad sėkmingas žindymas prasideda nuo taisyklingo apžiojimo? Bet juk čia pirmi kartai, kai kūdikis prie krūties, kaip suvokti ar viskas gerai, ar ne?
Pirmiausia, reaguojame į skausmą. Skausmas yra mūsų pats pirmasis indikatorius, rodantis ar viskas tvarkoje. Jei iš ligoninės personalo girdėsite, kad turite priprasti, netikėkite – jei skauda, reiškiasi kažkas negerai.
Na gerai, jau žindome, bet čia atslenka kita mintis – kaip žinoti, kad pienuko pakanka? Juk priešpienio atrodo tėra keli lašiukai…
Tai tikriausiai vienas didžiausių mamų rūpesčių po gimdymo. Ir iš tiesų, nėra kaip pamatuoti kiek vaikelis suvalgo. Tačiau mūsų saugiklis yra vaikelio pasišlapinimo ir pasituštinimo kartai. Pirmą parą tikimės bent vieno pasišlapinimo, antrą – dviejų, trečią parą – trijų ir taip iki šeštos paros. Nuo šeštos paros kasdien turi būti ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai.
Pirmojo pasituštinimo laukiame per pirmąsias 24 valandas, kai vaikelis pasituština mekonijumi – tamsiomis, lipniomis plastilino konsistencijos išmatomis. Vėliau, bent kartą per parą ir nuo maždaug 5-6 paros jau tikimės 2-3 pasituštinimų garstyčių spalvos išmatomis. Taigi, jei vaikelis pasišlapina bent 6 kartus ir 2-3 kartus per parą pasituština – galime būti ramūs, kad maisto tikrai pakanka.
Tarsi žinome, kad kūdikiai turi žįsti dažnai, tačiau kas iš tiesų yra dažnai?
Iš tiesų, dažnai informaciją interpretuojame skirtingai. Rekomendacija yra, kad žindyti naujagimį turime ne rečiau kaip kas 2-3 valandas dienos metu ir kas 3-4 valandas nakties metu. Tačiau čia svarbus žodis yra „ne rečiau“. Jei vaikelis bunda dažniau, jis gali būti alkanas, todėl ir turėtume žindyti dažniau – pagal poreikį.
Tačiau jei naujagimis miega, nerodo noro valgyti, mes turime jam pasiūlyti, t.y. pažadinti ir pamaitinti. Neklausykite nuomonių, kad „leisti vaikeliui pamiegoti“ ir panašiai. Dažnas žindymas ne tik būtinas kūdikiui, jis taip pat padeda sureguliuoti ir pieno gamybą, bei apsaugoti jus nuo uždegimų.
Nakties metu geriausiai skiriasi hormonas prolaktinas. Jo pikas tarp pirmos ir trečios valandos nakties. Šis hormonas atsakingas už pieno kiekį, todėl mums itin aktualu, kad jis gerai skirtųsi, o tam reikalingas krūtų stimuliacija nakties metu. Todėl ilgi tarpai kaip 5-6 valandos tarp maitinimų pirmą mėnesį nėra rekomenduojami.
Kas kita antrasis mėnesis. Jei kūdikio svoris auga gerai, galime pradėti žiūrėti atlaidžiau ir, atsižvelgiant į krūtų galimybes, svorio prieaugį pirmą mėnesį ir galbūt leisti pamiegoti kiek ilgėliau.
O kokie požymiai rodo, kad jei reikia pagalbon kviestis žindymo konsultantę?
Be abejonės, skausmas yra pats pirmas požymis, kad kažkas negerai ir situaciją reikia keisti. Žindymą lengviausia koreguoti pačioje pradžioje. Taip pat krūtų pilnumas. Jei jos nuolat pilnos, kietos vaikelis neišvalgo, skauda, reikėtų padėti kūnui papildomai situaciją normalizuoti, kad nesulauktume krūtų uždegimų.
Nepakankamas svorio augimas taip pat vienas iš požymių, kad reikalinga pagalba įvertinant apžiojimą, pozas, žindymo dažnį ir kaip paspartinti tiek pieno gamybą, tiek augimą.
Egle, ką dar tu patartum mamoms, besiruošiančioms žindymo kelionei?
Galbūt ne patarimas, o labiau palinkėjimas skirti laiko pasiruošimui, pasirinkti žindymo konsultantę, kuria pasitikite, kuri gyvena arčiau, kad nereiktų ieškoti, jei prireiktų pagalbos. Juk kai gerai atliekame namų darbus, daug mažesnė tikimybė patirti kažkokių sunkumų.
O jei susidūrėte su iššūkiais, nelikite vienos tame. Nežinau, kiek tai mūsų nacionalinis bruožas, bet labai dažnai mamos yra linkusios laukti iki paskutinės minutės, didvyriškai bandyti išspręsti savarankiškai. To visai nereikia, ieškokite pagalbos, nes didžiąją dalį situacijų tikrai įmanoma išspręsti.
Linkiu, kad motinystės pradžia būtų kuo šviesesnė, kuo labiau atsipalaidavusi ir lėta. Būtent tokios patirties ir noriu palinkėti mamoms, kurios klausosi konferencijos.
