Naktiniai siaubai – terminas, kurį sužino naktį prabudinėjančių vaikų mamos

Klausimų apie neramų kūdikių miegą – kalnai pakalnės. Štai vienas jų.

Mano dukrytė (1 metų ir 10 mėnesių) miegodama pradeda verkti keliolika kartų per naktį.

Labai retai užtenka tik uždėti ranką, kad nurimtų, dažniausiai pradeda klykti. Kai noriu nuraminti, – mušasi, stumiasi. Buvome pas vaikų neurologę, pasakė, kad „taip būna“ (minėjo, kad tai gali būti kokio staigaus pokyčio pasekmė arba paveldima). Gydytoja manė, kad taip gali būti dėl sparčios raidos, nes dukrytė anksti pradėjo vaikščioti, daug šneka. Ji nuo kūdikystės niekada ramiai nemiegojo, verkdavo naktį, bet tokie nesustabdomi klykimai prasidėjo prieš 4 mėnesius. Kiek tai gali tęstis dar? Kaip padėti vaikui? Kaip padėti sau?

Konsultuoja miego specialistė Dovilė Šafranauskė

www.facebook.com/miegopelytes/

Mamos minimi požymiai primena būsenos, vadinamos naktiniais siaubais, aprašymą.

Naktiniai siaubai pasireiškia apytiksliai 3–5 proc. vaikų ir dėl savo intensyvumo dažnai tampa tėvų nerimo priežastimi.

Skirtingai nuo košmarų, kuomet vaikai pabunda išsigandę, o vyresni net gali papasakoti, kas juos išgąsdino, naktinio siaubo epizodas vyksta vaikui miegant. Jis blaškosi, gali rėkti, atlikti intensyvius kojų ir rankų judesius, net būti atsimerkęs, tačiau pati būsena labiau primena lunatikavimą. Nors mokslas vis dar neįvardija tikslios naktinių siaubų priežasties, manoma, kad jie vyksta gilaus miego fazėje ir siejami su tuo metu suaktyvėjusia smegenų veikla. Įprastai naktiniai siaubai pasireiškia netrukus po užmigimo, pirmajame nakties trečdalyje. Kartais jie pasireiškia beveik tiksliai tuo pačiu metu.

Dažniausiai naktiniai siaubai suaktyvėja apie trečiuosius gyvenimo metus, tačiau gali prasidėti ir metukų dar neturintiems kūdikiams. Naktiniai siaubai pasireiškia tiek kūdikiams, miegantiems atskirame kambaryje, tiek ir besidalijantiems lova su tėvais.

Tokie naktinių siaubų epizodai labai vargina ir neramina tėvus. Lengvai galima pasijusti visiškai bejėgiu, nes neaišku, kaip nuraminti besiblaškantį vaiką ir jam pagelbėti. Tačiau pačiam vaikui dažniausiai jie nesukelia ypatingo nepatogumo, nes jis paprasčiausiai neprisimena, kas su juo vyko. Todėl tėvai neturėtų mėginti pažadinti vaiko, išskyrus tuos atvejus, jei atsiranda stipraus susižalojimo tikimybė. Reikia tiesiog stengtis užtikrinti tokią miego aplinką, kurioje vaikas būtų maksimaliai fiziškai ir emociškai saugus.

Ir nors medikai ramina, kad tokie naktinių siaubų epizodai išnyksta savaime vaikui augant, reikia pripažinti, kad jie sukelia daug streso namiškiams, ypač jei šeimoje yra daugiau vaikų.

Ir vis dėlto į kokias galimas naktinių siaubų priežastis reikėtų atsižvelgti:

• Viena pirmųjų priežasčių, siejama su naktiniais siaubais. Įsitikinkite, kad vaiko dienotvarkė atitinka jo amžių ir jis gauna pakankamai poilsio. Klausime minimos mergytės amžius yra toks, kai dar labai svarbus kokybiškas dienos miegelis ir kuo pastovesnė dienos eiga.
• Pokyčiai namuose, persikraustymas, sesutės ar broliuko laukimas, tėvų skyrybos ar konfliktai, pokyčiai darželyje – visa tai gali neraminti vaiką. Atkreipkite dėmesį, galbūt vaikas sunerimsta kažkokioje, iš pažiūros gana įprastoje situacijoje. Pasikalbėkite su juo apie tai, aptarkite jo baimes ir emocijas. Vyresnius vaikus paskatinkite išsipasakoti, kas juos neramina, pasiūlydami perkėlimo žaidimą su mėgstamu žaisliuku: „Meškutis, kaip ir tu, keliavo šiandien į darželį, kaip jam ten patiko? Kaip jis jautėsi?“
• Valgymas prieš pat naktinį miegą. Padarykite 1,5–2 val. pertrauką tarp vakarienės ir naktinio miego, kad vaikas neužmigtų pilnu skrandžiu. Taip pat atsisakykite greitų angliavandenių, cukraus ar kofeino turinčio maisto.
• Mažiausiai 2 valandos iki miego visiškai atsisakykite bet kokių ekranų: televizoriaus, planšetės, telefono ir pan. Įsitikinkite, kad televizorius nėra įjungtas net kaip fonas, manant, kad vaikas jo nežiūri. Taip pat patartina minimizuoti ekranus ir dienos metu. Bet koks vaizdo turinys ypač aktyvina smegenų veiklą, o tai gali lemti naktinių siaubų ir kitų miego sutrikimų atsiradimą.
• Dienos veikla. Peržvelkite, ar dienos veiklos neišvargina vaiko. Visi vaikai labai skirtingi, tad vertinkite būtent savo vaiko reakcijas. Kažkam 3 būreliai per savaitę gali būti visai šaunu, tačiau kitiems vaikams net ir vieno aktyvaus užsiėmimo gali būti per daug.
• Raidos šuoliai. Kartais naktiniai siaubai pasireiškia arba suintensyvėja raidos šuolių metu. Tuomet, kai vaikas kažko aktyviai mokosi.
• Miego dienoraštis. Labai rekomenduočiau mamoms, kurių vaikai miega jautriau, rašyti vaikų miego dienoraštį. Jame pasižymėti dienos veiklas ir įvykius bei užfiksuoti, kaip –lengvai ar sunkiai – vaikas užmigo ir miegojo nakties metu. Neretai galima pastebėti tam tikrus dėsningumus ir pagal tai pakoreguoti vaiko dienos ritmą.
• Žadinimai prieš. Jei naktinio siaubo epizodas kartojasi vienodu metu, verta pamėginti pažadinti vaiką, likus 15–30 min. iki įprasto naktinio siaubo laiko. Taip atnaujinamas miego ciklas, ir tai gali pagelbėti išvengti naktinio siaubo pasireiškimo.

Dažnai nėra vienos vienintelės neramaus vaikų miego priežasties, tad verta atkreipti dėmesį į visus veiksnius, galinčius turėti įtakos. Paprastai naktinių siaubų gydyti neprisireikia, jie tiesiog išnyksta laikui bėgant. Tačiau jei pastebite, kad naktiniai siaubai intensyvėja, dienos metu vaikas tampa neįprastai irzlus ar mieguistas, pastebite, kad naktinių siaubų metu vaikas sulaiko kvėpavimą ar sunkiai kvėpuoja, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją.

„Mamos žurnalas“