Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Miegas gali būti visoks – ritmiškas, ramus, gilus, paviršutiniškas, saldus ir patogus. Įvairių tautų liaudies kūryba, išminčių posakiai, poetų eilės patvirtina, kad seniai domimasi žmogaus miegu, jo trukme, santykiu su darbingumu ir kitais su juo susijusiais reiškiniais. Tad pakalbėkime apie vaikų miegą.
Atsako logopedė Simona Raibužytė, Logopedinės pagalbos centras.
Miego nauda
Miegas svarbus jau vien tuo, kad maždaug trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami.
Miegas yra ritmiškai besikartojantis aktyvus procesas, kuris padeda organizmui atstatyti jėgas. Jo metu pakinta sąmonė ir vidaus organų veikla. Pagrindinė miego funkcija – sureguliuoti ir atkurti smegenų veiklą. Žmogus net auga miegodamas, sustiprinama atmintis, formuojasi asmenybė.Miegant, išskyrus smegenis, visi organai ilsisi ir gauna maisto, atkuriami audiniai, apie 25 proc. lėtėja širdies ritmas, mažėja kūno temperatūra bei deguonies naudojimas.
Miego trukmė
Miego normai turi įtakos amžius, organizmo būklė ir individualios organizmo savybės. Kūdikiams iki 2 mėnesių per parą reikia apie 16–17 valandų miego. 4 mėnesių kūdikiams reikia 10 valandų nakties miego bei dviejų ilgų ir vieno trumpo dienos miego. Metų kūdikiams reikia 13–14 valandų miego (dažniausiai tai būna 11 valandų nakties miegas bei keletas ilgesnių bei trumpesnių dienos miegučių). Vaikams nuo 5 iki 15 metų pageidautina miego trukmė yra 9–10 valandų. Paaugliams reikia 10 valandų miego.
Suaugusiesiems pakanka vidutiniškai 8 valandų, bet konkrečiais atvejais miego poreikis gali svyruoti nuo 6 iki 9–10 valandų.
Logopedė Simona Raibužytė, Logopedinės pagalbos centras
Įvairūs miego sutrikimai
Užmigimo asociaciniai sutrikimai. Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos. Tarkime, prieš tai vaikas užmigdant buvo supamas, nešiojamas, maitinamas ar net migdomas važinėjant mašina arba veikiant radijui, televizijai, o dabar tėvai to nebedaro. Vaiko miegas gali sutrikti, net kai pakeičiama jo lova. Kai vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo asociacijų, jis greitai prabunda. Naktiniai prabudimai gali kartotis 2–3 kartus.
Kaip įveikti. Patariama pamažu vaiką pratinti prie rutininės veiksmų tvarkos, atsigulimo ritualo. Vaikas labai trumpai, bet vis ilgiau turi būti paliekamas vienas lovytėje užmigti. Dažniausiai įpročiai sukuriami per kelias naktis. Esant komplikacijoms, siūlomas pakaitinis budinimas – vaikas prabudinamas truputį anksčiau nei jis yra įpratęs tam tikru nakties metu ir vėl pats pratinamas užmigti.
Labiau tinka šiuos mėginimus atlikti dienos miego metu. Vaikas negali būti migdomas tėvų lovoje, jei po to bus perkeliamas, nes prabudęs naktį jis reikalaus pakartoti ritualą.
***
Kūdikių nakties valgymo sutrikimai. Sutrikus mitybos refleksui, kūdikis prabunda 4–8 kartus per naktį ir skysčių išgeria daugiau kaip 200 ml. Vaikas reikalauja daug maisto naktį, matyti, kad jis yra alkanas, bet jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Sutrikimai pasireiškia dauginiais prabudimais ir reikalavimais valgyti, nepavalgius – neužmiegama.
Kaip įveikti. Labai svarbu retinti maitinimus, didinti dieną suvalgomo valgio maistingumą, apskaičiuoti iš motinos krūties iščiulpiamo pieno kiekį. Lengviau pratęsti laiką tarp maitinimų, o ne mažinti kiekį.
***
Miego sutrikimai dėl ,,ribų nustatymo“ nebuvimo. Vaikas sugeba užmigti, bet pats sau trukdo.
Jis daug klausinėja, sugalvoja norų, stengiasi pabėgti iš lovos ar miegamojo. Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti. Kartais jie atbėga pas žiūrinčius televizorių tėvus, įkyriai lenda į jų lovą ar bent prašosi likti kambaryje. Labai greitai vaikai išmoksta aiškinti, kad vėl nori į tualetą, vonią ar negali būti savo kambaryje, nes „mato pabaisas“.Šie sutrikimai prasideda, jeigu tėvai nesukuria gulimosi taisyklių: vaikai užmiega kada nori ir kur nori. Toks vaikas neužmigs, kol negaus „griežto įsakymo“, arba užmigs tik keistoje aplinkoje – triukšmaujant, šalia televizoriaus. Šie rūpesčiai išsivysto, vos tik vaikas sugeba pats išlipti iš lovytės.
Kaip įveikti. Pirmiausia reikia ugdyti kasdienius ir nuolatinius lovos (miegojimo) įpročius. Kartais tenka vėl apstatyti lovytę kliūtimis arba užtverti išėjimą iš kambario. Jei vaikas mato, kad yra taisyklės, ir jos vis stiprinamos, nedarant išimčių, jis atsipalaiduoja, ir įtampa baigiasi. Kartais reikia uždaryti kambario duris (vaikas girdi šalia tėvus). Vyresniems kaip 3 metų vaikams padeda nuolatiniai paliepimų kartojimai žodžiu.
***
Aplinkos sukelti miego sutrikimai. Vakare užmiegant ar dieną migdymo metu vaiko miegą trikdo pokalbiai telefonu, suaugusiųjų televizoriaus žiūrėjimas, kalbėjimas tame pačiame kambaryje ar net toje pat lovoje, žaidžiantys kiti vaikai kambaryje arba gatvėje.
Kaip įveikti. Labai dažnai pakanka sutvarkyti aplinką, pagerinti ramybę, užtamsinti langą ar nupirkti širmą vaiko lovytei, suderinti visos šeimos miegą.
***
Nemigos dėl maisto alergijos. Mažų vaikų miegas gali sutrikti dėl alergijos karvės pienui. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2–4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dažnais prabudimais naktį.
Kaip įveikti. Jei nustatyta diagnozė, pakanka nevartoti karvės pieno, jo baltymų miltelių, kol ilgainiui dingsta dirglumas.
***
Netinkama miego higiena. Esant netinkamai miego higienai, vaikas sunkiau užmiega, jį kankina ilgos ir trumpos naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Žaidimas prieš miegą visada sukelia didesnį budrumą. Skirtingas gulimo laikas, snūstelėjimai (iki 3 kartų) dieną trikdo miego-budrumo ritmų susidarymą. Nereguliari mityba, valgymas tarp maitinimų ypač trikdo paros ritmą. Miegas sutrinka, jei tėvai tyčia nemigdo vaiko, laukdami, kol jis nuvargs, arba visai nestebi laiko.
Kaip įveikti. Svarbiausia pamažu sutvarkyti miego režimą, sukurti miego higienos taisykles.
***
Miego sutrikimai dėl nerimo. Vaikai, ypač maži, dažnai supyksta, kai reikia eiti miegoti, nes nutraukiami žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Visus vaikus ypač neramina nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, ligos, depresija. Dar daugiau vaikus sukrečia gaisrai, apiplėšimai, šeimos narių mirtys. Mažieji sunerimsta, jei yra priversti eiti gulti vieni. Jie gerai ir greitai užmiega, jei kas nors yra šalia.
Kaip įveikti. Išsigandusius, sunerimusius vaikus turite paguosti. Nereikia versti, kad išsigandęs vaikas liktų vienas savo kambaryje. Atsitiktiniai nerimo laikotarpiai atsiranda, jei vaikas paguldomas per anksti ir nemiega, o pradeda fantazuoti. Iš jo pasakojimų galima suprasti apie nerimo šaltinį. Labai svarbu sudaryti vaikui saugaus miego aplinką, kad jis jaustų ką nors esant netoliese. Kai miego sutrikimai tokio pobūdžio, padeda saugūs homeopatiniai preparatai, gerinantys miegą.
***
Antriniai miego sutrikimai, sukelti tam tikrų ligų. Pirmaisiais mėnesiais kūdikių miegas dažnai sutrinka dėl pilvuko skausmų. Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchinė astma. Jei miego sutrikimo nesukelia pats kvėpavimo pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač inhaliatorius.Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimo, pakilusios temperatūros.
Kiti miego sutrikimai, kurie būdingi vaikams, yra dažnai paveldimi ir baigiasi subrendus nervų sistemai. Tai dažni griežimai dantimis, kalbėjimas per miegus, šlapinimasis nakties metu ir kt.
Ritmiški judesiai – tai pasikartojantys tipiški kaklo ir liemens judesiai, kurie prasideda užmiegant ir tęsiasi paviršinio miego metu. Gali prasidėtinuo 5 iki 11 mėn. (vidutiniškai 8 mėn. kūdikiams) ir baigiasi antraisiais-trečiaisiais metais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais apie 20 proc. kūdikių daro atsitiktinius, nenuolatinius ritmiškus judesius užmigdami, šiuos judesius gali sukelti kūdikio noras sumažinti nerimą užmiegant, ritmiško supimo poreikis. Jei vaiko judesiai labai staigūs, ir jis gali susižeisti, jo lovelė turėtų būti minkšta arba užtverta.
Somnambulizmu (lunatizmu)dažniausiai suserga penkiamečiai. Jis išnyksta, vaikui sulaukus 15 m.
Vaikas sėdasi lovoje, akys pusiau atmerktos, tarsi nereaguoja į aplinką. Gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti į lauką. Vaikščiodamas gali valgyti, gerti, kalbėti, groti. Pavaikščiojęs vėl grįžta į lovą. Vaikams šis sutrikimas praeina, tačiau svarbu apsaugoti vaiką nuo sužalojimo, užtverti langus.
Košmarai kankina apie 10–50 proc. 3–5 metų vaikus, kai siaubingi sapnai prabudina iš miego. Tai gali sukelti padidėjęs vaiko dirglumas ar uždarumas. Košmaras prasideda ilgu sapnu, pamažu sukeliančiu baimę. Prabudęs vaikas yra nuovokus, supranta sapnavęs.
Somnilokvija (kalbėjimas miegant). Įvairaus amžiaus žmonės miegodami kalba. Jie taria žodžius, tačiau yra nesąmoningi. Kartais jie kartoja tuos pačius žodžius, frazes, kalbasi vieni ar su tariamu pašnekovu. Šio sutrikimo gydyti nereikia.
Bruksizmas (griežimas dantimis)– tai tarsi ritmiškas kramtymo judesys, energingas dantų trynimas, girdimas sausas ir nemalonus garsas, trunkantis 4–5 s ir besikartojantis dešimtis kartų per naktį.
Griežimas dantimis gali sukelia dantų ligas, periodonto pažeidimus, dantų nudilimą, žandikaulio sąnario skausmus.
Šlapinimasis naktį išnyksta apie 6 metus, bet kartais kankina ir suaugusiuosius.Nakties metu, kai išnyksta valinga tarpvietės raumenų įtempimo kontrolė, šlapinamasi dėl pūslės hiperaktyvacijos. Ligai turi įtakos ir psichologiniai veiksniai: sunki adaptacija mokykloje, barniai su tėvais, netektys. Polinkį į nevalingą šlapinimąsi sukelia genetiniai veiksniai.
„Mamos žurnalas“
