Vaikai, kaip ir suaugusieji, sapnuoja, ir ne visada sapnų turinys yra malonus.
Baimių ir naktinių košmarų bent kartą per savaitę pasitaiko net 25 proc. vaikų.
Jų priežastys gali būti įvairios, pradedant gausybe įspūdžių dienos metu, didesniu fiziniu krūviu ir baigiant nemaloniais išgyvenimais ar įtampa, patirta darželyje ar šeimoje. Laimė, kad ne tik tėvai, bet ir auklėtojos darželyje gali šiek tiek sušvelninti šią problemą.
Rami ir tyli vieta miegui
Pirmiausia derėtų pasirūpinti, kad vieta, kur vaikas miega, būtų kiek įmanoma patogi ir maloni. Šiltų spalvų švelni patalynė, patogus čiužinys padės vaikui lengviau užmigti. Nakties miego metu galima palikti nedidelę naktinę lemputę, skleidžiančią blankią ir raminamą šviesą. Nebloga mintis yra migdymas skambant ramiai ir tyliai muzikai. Ji veiks ne tik migdomai, bet ir atpalaiduojamai.
Pasakų skaitymas
Pasakų skaitymas labai palankiai veikia vaikus. Viena jų savybė – tai raminamas vaiko nuteikimas jam užmiegant ir miego sutrikimų prevencija. Smagi, mėgstama ar atpalaiduojanti pasaka prieš miegą gerai nuteiks vaiką, sukurs gerą nuotaiką.
Jei vaikas sapnuoja košmarus, neskaitykite jam prieš miegą pasakų ar istorijų, kurios gali jį išgąsdinti. Jei jau nutiko taip, kad skaitėte pasaką pirmą kartą ir nežinojote pasakos pabaigos, o skaitydami supratote, jog pagrindinis veikėjas pateko į didelę bėdą, nenutraukite pasakos tuo metu, kai situacija yra neaiški ir įtempta. Vaikas miegodamas gali susapnuoti būtent tą pasakos vietą ir susitapatinti su pagrindiniu veikėju. Jei vaikas nežino teigiamo situacijos sprendimo, tai gali sukelti papildomą nerimą, dėl to gali sutrikti vaiko miegas.
Kalbėkite su vaiku apie jo sunkumus
Miego sutrikimus gali sukelti įvairios stresinės situacijos, kurias išgyvena vaikas. Labai svarbu kalbėtis su vaiku ir klausinėti, kaip praėjo jo diena.
Stenkitės atkreipti dėmesį į viską, ką pasakoja vaikas.
Paprastai vaikai kalba apie dalykus, kurie juos išgąsdino. Dažnai dalykai, kurie jiems yra svarbūs, papasakojami pirmiausia arba net ne vieną kartą.
Svarbu atkreipti į tai dėmesį ir paklausinėti, kad vaikas papasakotų smulkiau.
Stebėkite, ar dienos metu vaiko elgesyje nėra nerimą keliančių simptomų, ar nepasikeitė jo elgesys, o jei taip, tai kokiomis situacijomis ir kaip.
Galbūt vaikas tapo uždaras, gal vengia bendravimo ar kokių nors situacijų. Tai gali byloti, kad vaikas patiria sunkumų.
Atkreipkite dėmesį, kokius filmukus vaikas šiuo metu žiūri. Galbūt juose yra per daug smurto ar bauginančių būtybių (pabaisų)? Jei jūsų vaikas jau moka naudotis kompiuteriu ir internetu, verta patikrinti, kuo tiksliai jis užsiima. Tikėtina, kad ten gali būti tai, kas kelia jam nerimą. Tai gali būti net ir niekuo neišsiskiriantis žaidimas, kurį žaisdamas vaikas vis dėlto patiria įtampą, nes nesugeba įveikti kurio nors sudėtingesnio žaidimo lygio.
Maistas prieš miegą
Pyragaičiai ar kiti skanėstai prieš miegą gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Maistas, papildytas angliavandeniais, gali pernelyg smarkiai suaktyvinti smegenų veiklą. Todėl sapnai taps stipresni ir ryškesni.
Per didelis fizinis krūvis
Atkreipkite dėmesį, ar košmariškų sapnų atsiradimas nėra susijęs su vaiko dienos režimo pokyčiais. Padidėjęs fizinis vaiko aktyvumas dienos metu ir didelis nuovargis gali daryti įtaką sapnams ir lemti košmarų atsiradimą. Jei tai yra susiję, vertėtų sumažinti krūvį. Vietoj bėgiojimo verčiau pasivaikščiokite.
Gydymas
Vaikas, kuris gydomas vaistais, gali būti jautresnis ir gali sapnuoti nemalonius sapnus. Verta paskaityti informacinius vaistų lapelius ir ypač atkreipti dėmesį į šalutinį vaistų poveikį, kuris gali atsirasti juos vartojant. Net jei nėra parašyta apie kokį nors šalutinį medikamentų poveikį, apie tai pasiteiraukite jus gydančio gydytojo ir, be abejo, informuokite jį apie sunkius ar košmariškus vaiko sapnus ir jų dažnumą.
Psichologė Joana Grygutis
Daugiau psichologinių tekstų rasite www.ikimokyklinis.lt
