Dauguma tėvų pasakys, kad paguldyti vaiką miegoti – kiekvieno vakaro problema. Vieni vaikai jokiu būdu nenori eiti miegoti. Suranda pasiteisinimų, kad tik nereikėtų eiti į lovą. Kiti taikiai atlieka guldymo ritualus, tačiau paguldyti į lovą jokiu būdu nenori joje pasilikti. Treti lieka lovoje, bet labai ilgai neužmiega ir „šokdina“ tėvus.
Vaiko paguldymo problemos šeimą labai išvargina. Labiausiai ėjimo miegoti dramos būdingos 3 iki 6 metų vaikams.
Kaip padėti vaikui užmigti?
Visų pirma, svarbu suvokti, kad negalite priversti vaiko eiti miegoti. Tačiau galite padėti vaikui užmigti daug lengviau ir greičiau. Kaip ir daugumos kitų įgūdžių, vaikas turi mokytis užmigti, ir tai užima laiko.
Neurologai siūlo pasinaudoti šiais patarimais.
Laikykitės tvirtų ėjimo miegoti taisyklių. Nustatyti ribas, sukurti taisykles – tėvų pareiga. Vaikai dar neturi tiek daug savikontrolės, todėl jiems būtinos tėvų nustatytos ribos. Taisyklės, pasikartojimai, ribos sumažina vaikų nerimą. Taigi, paruoškite save sunkiam darbui. Elgesio keitimas visuomet sudėtingas. Jūsų vaikas tikriausiai patenkintas tokiu ėjimo miegoti elgesiu, koks yra, todėl iš pradžių turės mažai motyvacijos keistis, priešinsis.
Paaiškinkite vaikui naujas taisykles. Prieš pradėdami naują migdymo programą, pakalbėkite su vaiku ir paaiškinkite, ko iš jo tikitės. Pokalbis neturi būti ilgas ir sudėtingas. Pasakykite, kad nuo šiol miegoti vaikas eis visada tuo pačiu laiku ir bus laikomasi tam tikrų taisyklių.
Nustatykite ėjimo miegoti laiką. Reguliarus ėjimo miegoti laikas reikalingas tam, kad nusistovėtų vaiko vidinis laikrodis. Visi tėvai atpažįsta signalus, kuriuos vaikas siunčia užsinorėjęs miego. Reikėtų parinkti tokį guldymo laiką, kuris tinkamiausias vaikui. Tai gali atrodyti aišku, tačiau kartais tėvai nustato sau patogų vaiko ėjimo miegoti laiką. Kaip ir suaugusieji, taip ir vaikai yra vyturiukai ir pelėdos. Į tai reikia atsižvelgti. Jei vaikas tampa mieguistas apie 21 valandą, vadinasi, jo guldymo laikas ir turėtų būti ankstyvas. O vakare aktyvūs pelėdžiukai gali būti guldomi ir apie 23 valandą.
Jei užsibrėšite anksti migdyti pelėdžiuką, garantuotai kils „ėjimo miegoti kovos“. Todėl pirmiausia vaikams geriausia nustatyti ėjimo miegoti laiką pusvalandžiu vėliau, nei jie šiaip paprastai užmiega. Pirmiausia užfiksuokite, kelintą valandą vaikas užmiega. Pridėkite pusvalandį – tai bus laikinas guldymo laikas. Jei norėtumėte, kad vaikas eitų miegoti 20:30, bet jis paprastai užmiega iki 22:30, parinkite 22:30 kaip laikiną jo ėjimo miegoti laiką. Tai padės vaikui lengviau išmokti greitai užmigti vos atsigulus į lovą. Kai vaikas išmoksta lengvai ir greitai užmigti laikinu ėjimo miegoti laiku, tuomet galite pradėti ankstinti ėjimo miegoti laiką po 15 minučių kas keletą dienų. Tačiau neskubėkite. Jei per greitai atkelsite ėjimo miegoti laiką, visa sistema gali sugriūti.
Ėjimo miegoti režimas. Nustatykite nuolatinį ėjimo miegoti režimą. Rutina turėtų susidaryti iš ramių ir malonių užsiėmimų – vonios, švelnaus masažo ar pasakėlės. Venkite stimuliuojančių energingų užsiėmimų – žaidimų lauke, bėgiojimo po namus ar jaudinančių TV laidų. Rutiną sudėliokite taip, kad paskutinė veikla (prieš pat užmigimą) būtų vaiko mėgstamiausia. Tada vaikas bus motyvuotas eiti į lovą, nes žinos, kad dar laukia didžiausias malonumas, pavyzdžiui, keli puslapiai skaitymo.
Ignoruokite skundus ar protestus. Ignoruokite vaiko skundus ar protestus dėl ėjimo miegoti laiko, tokius kaip „dar nesu pavargęs“ ar „dar nepabaigiau piešinuko“. Diskutavimas niekur neveda. Atėjus nustatytam laikui šaltakraujiškai pasakykite – „laikas pradėti ruoštis į lovą“. Ir pradėkite ritualus.
Išeikite iš kambario. Kai visi ritualai atlikti, lopšinės sudainuotos, pasakos pasektos, o vaikas jaukiai guli apklotas, išeikite iš kambario. Svarbu, kad išeitumėte iš kambario, kol vaikas nemiega, nes tai padeda vaikui užmigti pačiam. Svarbu pajausti tą ribą.
Jei vaikas verkia. Jei vaikas verkia ar kviečia jus, bet lieka savo lovoje, priminkite jam vieną kartą, kad laikas miegoti. Jei jis vis tiek liūdnas, užsukite į kambarį „patikrinti“. Kai kuriems vaikams tokie „patikrinimai“ labai reikalingi. „Tikrinimas“ – tai trumpas apsilankymas vaiko kambaryje, kuris įrodo vaikui, kad tėvai niekur neišėjo, kad vaikas jiems rūpi. Vizitai turėtų būti trumpi (iki 1 minutės) ir… nuobodūs. Neraminkite ir neguoskite vaiko vizitų metu ir nesileiskite į diskusijas. Ramiai pasakykite, kad jau laikas miegoti. Jei įėję vaiką glostinėsite, guosite, myluosite, mažasis garantuotai pradės tuo manipuliuoti. Zirs, kad tik ateitumėte vėl ir vėl.
Jei vaikas išlipa iš lovos ar išeina iš savo kambario. Jei taip nutinka, ramiai nuveskite jį atgal į lovą. Jei „pabėgimai“ iš lovos tik dažnėja, leiskite vaikui suprasti, kad jei jis vėl atsikels, uždarysite miegamojo duris. Jei vaikas išlipa iš lovos, paguldykite jį atgal ir trumpam (1 min.) uždarykite duris. Po skirto laiko, duris atidarykite. Jei vaikas lovoje, pagirkite jį ir palikite duris atidarytas. Jei jis atsikėlęs, paguldykite jį atgal ir vėl uždarykite duris, bet palikite jas uždarytas ilgiau, vis pridėdami po keletą minučių kiekvieną kartą,kai jis atsikelia.
Jokiu būdu durų neužrakinkite – tai vaiką gali bauginti. Nuolat priminkite, kad Jūs greta kitame kambaryje.
Apdovanokite vaiką. Kai vaikas atsibunda ryte, apdovanokite jį už tai, kad vakare be zirzimo užmigo. Lipdukai, pagyrimai ir pusryčių vaišės yra geri būdai apdovanoti vaiką net už mažuslaimėjimus.
Būkite nuoseklus ir nepasiduokite. Pirmos kelios naktys gali būti iššūkis. Pagerėjimą turėtumėte pamatyti per keletą savaičių.
Konsultavo Vaikų neurologijos skyriaus vedėja gydytoja vaikų neurologė Rūta Praninskienė
„Mamos žurnalas“
