• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Vieną akimirką ramus, o kitą – pratrūksta pykčiu. Psichologė pataria, kaip suvaldyti emocijas

Mamos puslapis, Psichologija
0
Vieną akimirką ramus, o kitą – pratrūksta pykčiu. Psichologė pataria, kaip suvaldyti emocijas

Freepik.com

psichologė
Psichologė Virginija Rekienė

Emocijos yra neatsiejama gyvenimo dalis, padedanti geriau suprasti, kas esame. Pasak „Erudito“ licėjaus psichologės Virginijos Rekienės, daugeliu atveju mūsų patiriami jausmai veikia tarsi vidinis kompasas. „Emocijos leidžia suprasti, kas su mumis vyksta, ko mums reikia, kas tinka, o kas – ne. Pavyzdžiui, liūdime, kai ilgimės brangių žmonių ir džiaugiamės, kuomet galime užsiimti patinkančia veikla. Kiekviena emocija mums vienaip ar kitaip padeda, todėl toks dalykas kaip „neigiamos emocijos“ neegzistuoja – yra tik tokios, su kuriomis sunkiau išbūti, atvirai išreikšti arba kurios yra mažiau socialiai priimtinos“, – sako psichologė.

Kartais dėl netikėtos stresinės situacijos arba net be aiškios priežasties emocijų kompaso rodyklė gali pradėti blaškytis: vieną akimirką būdami ramūs, kitą jau galime pratrūkti apimti pykčio ar liūdesio. „Susidūrę su nepastoviomis emocijomis galime išgyventi bejėgiškumą, nerimą, paniką, į situaciją sureaguoti tokiu būdu, dėl kurio vėliau gailėsimės, jausimės sutrikę ar net išduoti savo pačių kūno ir proto. Nereguliuojamos emocijos gali reikšmingai paveikti mūsų pasitikėjimą savimi ar kitais“, – atkreipia dėmesį V. Rekienė.

Pasak psichologės, tam, kad emocijos neužplūstų mūsų tarsi viską pakeliui nušluojanti cunamio banga, nuo mažų dienų svarbu mokytis įvairiausių emocijų reguliavimo būdų. Psichologinėje literatūroje, o ypač grįstoje neuromokslo įžvalgomis, užuot sutelkus dėmesį į atskirus emocijų reguliavimo įgūdžius, siūloma pažvelgti į emocijų reguliavimą per „tolerancijos lango“ (angl. window of tolerance) prizmę.

Tolerancijos langas – kas tai?

Tolerancijos langas yra metafora, kurią 1999 m. sukūrė psichiatras ir knygų autorius Daniel J. Siegel. Šis terminas apibūdina kiekvienam žmogui skirtingą optimalią ir komfortabilią zoną, ją sudaro įvairaus intensyvumo emocinės patirtys, kurias tas žmogus gali ramiai išgyventi, analizuoti ir priimti.

„Būdami savo tolerancijos lango ribose galime aiškiai mąstyti, pastebėti, kaip ir kodėl kyla įvairios emocijos, kaip jos atsispindi mūsų kūne, veikia mintis ir reakcijas. Tolerancijos lango ribose galime lanksčiai prisitaikyti, gebame priimti tinkamus, racionalius, kūrybiškus sprendimus ir sugebame adekvačiai reaguoti“, – pasakoja psichologė. Ji atkreipia dėmesį, kad buvimas tolerancijos lange yra itin svarbus tėvams ir kitiems suaugusiems, kurie dirba su vaikais, nes ramūs, kantrūs suaugusieji yra geriausia pagalba vaikams, kai jie mokosi suprasti ir reguliuoti savo emocijas.

V. Rekienė atkreipia dėmesį, kad kiekvieno žmogaus tolerancijos lango dydis yra skirtingas, nes jis glaudžiai susijęs su tokiais individualiais veiksniais, kaip asmens temperamentas (ar būdingas dirglumas, irzlumas ir pan.), socialinis ir kultūrinis kontekstas (pavyzdžiui, artimų ir patikimų žmonių buvimas ar nebuvimas), emocinis raštingumas (savo emocinių poreikių žinojimas ir gebėjimas juos patenkinti), fizinės būsenos (nuovargis, alkis, skausmas ir t. t.), įgytos patirtys (išgyventos traumos, netektys ir pan.).

Kas nutinka išėjus už tolerancijos lango ribų?

Psichologė atkreipia dėmesį – buvimas tolerancijos lango ribose, nereiškia, kad tada patiriame tik malonias emocijas. Lygiai taip pat galime jausti stresą, įtampą, būti nusiminę: „Buvimas tolerancijos lango ribose reiškia, kad nepaisant išgyvenamų emocijų ar streso, mūsų protas ir kūnas išlieka pakankamai ramūs, todėl galime efektyviai ir sėkmingai susidoroti su iššūkiais“. Kas nutinka išėjus už tolerancijos lango ribų?

Kai susiduriame su intensyvia baime, pykčiu, emociniu apleistumu, išdavyste, traumomis ir kitomis itin stiprias emocijas keliančiomis situacijomis, patenkame į zoną, esančią aukščiau tolerancijos lango viršutinės ribos – tai padidėjusio emocinio susijaudinimo zona. „Patekę į šią zoną susiduriame su stipriai išreikštu kūno bei proto aktyvumu, kuris gali pasireikšti labai įvairiomis formomis – nerimu, panika, įniršiu, priešiškumu, padidintu budrumu, minčių chaosu. O taip pat ir sutrikusiu gebėjimu atsipalaiduoti – galime jaustis tarsi nerandantys sau vietos, gali sutrikti miego, valgymo režimas. Būnant padidėjusio emocinio susijaudinimo zonoje mūsų smegenys aktyvuoja „kovok arba bėk“ išlikimo mechanizmą“, – pasakoja V. Rekienė.

mama
Freepik.com

Ji pabrėžia, kad pernelyg ilgai pabuvę padidėjusio emocinio susijaudinimo zonoje ir viršiję stiprių emocijų lygį, kurį gali toleruoti mūsų kūnas ir protas, mes patenkame į priešingą zoną, esančią žemiau tolerancijos lango apatinės ribos – tai sumažėjusio emocinio susijaudinimo zona. „Patekę į sumažėjusio emocinio susijaudinimo zoną susiduriame su susilpnėjusiu kūno bei proto aktyvumu. Jis gali pasireikšti emociniu ir protiniu sąstingiu, išsekimu, tuštumos ir bejėgiškumo jausmais, apatija, sumažėjusiu budrumu ar net atsiskyrimo nuo savo kūno pojūčiu. Būnant šioje zonoje mūsų smegenys aktyvuoja „sustink“ išlikimo mechanizmą“, – sako „Erudito“ licėjaus psichologė.

Anot jos, tiek sumažėjusio, tiek padidėjusio emocinio susijaudinimo zonos yra evoliuciškai labai senos mūsų kūno ir proto išlikimo strategijos – jų pakeisti mes negalime, todėl išgyvendami šias būsenas neturėtume būti sau pernelyg griežti. Vis tik, anot psichologės, šį tą padaryti galime – padidinti savo tolerancijos lango ribas, tam, kad gyvenimo iššūkiai ne taip lengvai „išsviestų“ iš tolerancijos lango zonos ribų.

Kaip padidinti savo tolerancijos lango ribas?

V. Rekienė pateikia kelis patarimus, kaip galima padidinti asmeninio tolerancijos lango ribas:

Pažinkite savo tolerancijos langą. Labai svarbu suprasti, ką kiekvienam iš mūsų reiškia buvimas idealioje emocinėje zonoje, kuomet galime ramiai būti „čia ir dabar“, lanksčiai prisitaikyti prie netikėtumų. Vienas iš būdų tai padaryti – geros ir sėkmingos dienos analizavimas, apmąstymas, apgalvojant tokius dalykus, kaip: kokios buvo mano šios dienos reakcijos, mintys ir jausmai? kuo didžiuojuosi? už ką esu dėkingas? ką apie save supratau? kas man padėjo susitvarkyti su dienos metu iškilusiais iššūkiais?

Pastebėkite, kada atsiduriate už tolerancijos lango ribų. Verta suprasti, kokie signalai, detalės ir užuominos išduoda, kad esame nutolęs arba tolstame nuo savo idealios emocinės būsenos. Galima sau užduoti tokius klausimus: ką aš galvoju ir darau, kai jaučiuosi išmuštas iš vėžių, kai sumažėja gebėjimas kontroliuoti save ir situaciją? kokius dalykus galiu kontroliuoti, o kurie yra nepavaldūs mano kontrolei? kokioms aplinkybėms esant jaučiuosi prarandantis ramybę ir kaip į tai reaguoju? kaip mano kūnas parodo, kad išgyvenu emocinį diskomfortą – gal padidėja pulsas, įsitempia raumenyse ar pan.?

Atraskite jums tinkamus būdus sugrįžti į tolerancijos langą. Sugrįžti į tolerancijos langą, kuomet esame padidėjusio emocinio susijaudinimo zonoje, gali padėti tokios technikos kaip gilus ir lėtas kvėpavimas, rašymas, ritmiški šokiai, mėgstamos muzikos klausymas, bėgiojimas, sąmoningas gamtos stebėjimas, dainavimas, šilta vonia arba dušas, užsiklojimas sunkia antklode, savimasažas, joga ir kiti švelnaus tempimo pratimai. Grįžti į tolerancijos langą, kuomet esame sumažėjusio emocinio susijaudinimo zonoje gali padėti balansavimo pratimai, tapymas, šaltas vanduo, šokiai, pažintinių funkcijų sužadinimas, pavyzdžiui, pažiūrėjimas į dešinę, paskui į kairę ir įvardijimas trijų daiktų, kuriuos matau kiekvienoje pusėje. Svarbu išbandyti keletą dalykų, nes tik taip galime atsirinkti, kas veikia.

Esant poreikiui – kreipkitės pagalbos. Pokalbis su psichologu arba psichoterapeutu gali būti geras būdas geriau pažinti savo emocijų pasaulį saugioje, priimančioje aplinkoje, tam, kad paskui šias žinias, patirtis, įžvalgas būtų galima išbandyti kasdienybėje.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • verkia
    Aprengti vaiką – kasrytinis pragaras. Kodėl 1–5 metų vaikai vaikai nemėgsta rengtis?
  • PYKČIO PRIEPUOLIAI
    Išsamiai apie „ožius“ – specialiai tėvams, kurie augina 1–4 metų vaikus
  • liūdna
    Kokie žeklai išduoda seksualinę prievartą ir kur kreiptis pagalbos?
  • migdymas
    Labiausiai ėjimo miegoti dramos būdingos 3 iki 6 metų vaikams: kaip užmigdyti?
  • depresija
    Po epidemijos – depresijų pandemija. Pagalbos prireikė kas penktam
  • bliauna
    Vaikas lipa ant galvos. Ką psichologai mano apie vaikus, kurie šokdina tėvus
Gairės: Kaip valdyti pyktįPykčio valdymasPyktis
Next Post
galva

Vaikas susitrenkėte galvą? Kada pakaks šalto kompreso, o kada skubėti pas specialistus

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


keturi − 3 =

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Ekspertų patarimai naujakuriams arba planuojantiems virtuvės remontą – kurias taisykles galima laužyti
Langus išvalys robotas, ir jam nereikės tabletės nuo galvos skausmo
VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų
Nepersistenkite naudodami gydomuosius šampūnus nuo pleiskanų

Kūdikis

Ankstyvasis mokymasis: lavinamosios kortelės kūdikiams?
Kaip susekti, ar kūdikis vystosi normaliai? Auksiniai raidos specialistės patarimai
Retos vaikų ligos – iššūkis tiek vaikui, tiek jo tėvams. Arijaus istorija
Kalbėdama su kūdikiu pasidažykite lūpas

Laisvalaikis

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
12 šeimos narius apjungiančių veiklų idėjų
  REGINA – norintiems tikro poilsio ir ramybės Druskininkuose
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas

Nėštumas

Nėštumo metu išprotėjo oda
Cezario pjūvio operacija: ko tikėtis ir kaip jai pasiruošti?
Semdama šventą Lurdo vandenį meldžiau Dievo vieno dalyko – vaiko. Trys „nevaisingų“ moterų istorijos
Ala Pugačiova šia mokslo pažanga pasinaudojo, galite ir jūs

Receptai

VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų
Paskyros „Zuikio receptai“ kūrėja dalinasi mėgstamiausių sūnaus patiekalų aukso fondu
Kulinarė Julija „Kitchen Julie“ dalijasi nostalgiškų lietinių receptais
Jeigu jau pradėjote kraustytis iš proto dėl šventinio meniu, Kristina „Ant medinės lentelės“ jums turi paruoštuką

Tėčiams

8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius
Nusivylimai lovoje persikelia į kasdienybę – kai nesiseka ten, nesiseka ir kitur

Vaiko psichologija

„Tavo tėvas visada dirba ir niekada neturi mums laiko“ + „Tavo motina visada mane kankina“
Grubūs žodžiai, nepadorūs pasisakymai, kuriais siekiama įžeisti, užgauti ir įskaudinti irgi yra smurtas prieš vaiką
Vaikas masturbuojasi, kaip man reaguoti? Atsako psichoterapeutė
Apie tikrąją ožligę galima kalbėti tik tada, kai kaprizų demonstravimas tampa tyčiniu

Ekologija

Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes
Agneta Kleizienė: „Grynas oras ir buvimas lauke yra esminiai vaiko poreikiai“  

Kelionės

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas
7 patarimai, planuojantiems kelionę su jaunesniais nei 5 metų vaikais
Knygos „Ką veikia Japonija“ autorius: „Ir Lietuva, ir Japonija yra lėtai gyvenimą vartojančios šalys“

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
vitamino d tyrimas
kosmetika moterims
Makalius
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
Mamos žurnalo prenumerata
vitaminai vaikams
humer
kūdikių maistelis
vitaminai vaikams
revu klinika
vitaminai nėščiosioms
papildai vaikams
avene
striukės
domino
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
medistus
probiotikai vaikams
auskarai
difolin
dantų klinika
vaxol
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Ekologija Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nemiga Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos