Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Siesta – taip ispaniškai vadinamas pietų miegas, dažnai po vidurdienio valgio, kada ir vaikai, ir suaugusieji prigula pailsėti.
Karšto klimato šalyse be siestos neįsivaizduojamas gyvenimas – pietų poilsiui užsidaro parduotuvės, kavinės, valstybinės įmonės…
Mūsų gana šaltame krašte siestos tradicijos nėra – šią privilegiją suteikiame tiktai vaikams. Bet dažnam mažyliui pietų miegelis atrodo ne kaip malonumas, o kaip bausmė. „Aš nenoriu eiti į darželį, jei ten reikės miegoti“, – tikriausiai ne kartą teko girdėti panašius žodžius. Pataria psichoterapeutė Rima Viliūnienė, www.psichoterapinepraktika.lt
Kokia pietų poilsio prasmė?
Kalbant apie vaikų pietų miegą, pirmiausia reikia atsakyti į klausimus: kokia pietų miego funkcija? Kodėl vaikas turėtų pamiegoti dieną? Ir tik atsakę į šiuos klausimus, galėsime kalbėti apie detales – kaip, kiek, kada.
Taigi – kodėl guldome vaikus pietų miego? Turbūt ne tik todėl, kad protingos knygutės taip rekomenduoja. Ir ne vien todėl, kad norime dieną turėti laiko sau. Pietų miegas reikalingas vaikui pailsėti. Kad mažasis atgautų fizines jėgas, bei, svarbiausia, kad pailsėtų emociškai. Kad nurimtų, „suvirškintų“ patirtus per pusdienį įspūdžius.
Kitaip sakant, yra aktyvumo, budrumo, judrumo laikas, kuomet vaikas žaidžia, stebi, kartoja, išbando, gėrisi, suirzta, apsidžiaugia, supyksta…
Ir yra patirtų įspūdžių, įvairių emocijų susigulėjimo, „suvirškinimo“, pasisavinimo laikas. Poilsio, ramybės laikas. Yra įkvėpimas ir iškvėpimas. Ritmiška kaita.
Beje, panašiai ir mamai – yra davimo vaikui (būnant su juo, atliepiant jo poreikius, galiausiai – tiesiogiai maitinant) bei ėmimo sau, arba pasipildymo (skaitymo, bendravimo, miegojimo…) laikas.
Psichoterapeutė Rima Viliūnienė www.psichoterapinepraktika.lt
Siesta kaip dienos ritmo dalis
Pietų miegas turėtų tapti viena iš kasdienio vaiko gyvenimo ritmo dalių. Ji tokia pat svarbi kaip ir kitos – pusryčiai, pietūs, ėjimas laukan, vakarinio gulimosi ritualas…
Juk neklausiame vaiko, ar šiandien valgys pietus, o gal nevalgys dieną, bet valgys vakare? Tokiais klausimais nesukame vaikui galvos. Ateina pietų metas, vaikas eina pietauti. Kiek ir ką jis valgo, čia jau kitas klausimas, bet pats pietavimo faktas turbūt nekelia diskusijų. Taip ir su pietų miegu.
Miego trukmė kinta su vaiko amžiumi, priklauso ir nuo metų laiko, ir nuo jo nuovargio, ir nuo tos dienos veiklos.
Man atrodo labai svarbu, kad guldyti pokaičio tėvai nuspręstų sąmoningai, patys sau atsakę, kokią JIEMS prasmę turi vaiko pietų miegas.
Ir tai nėra kiekvienos dienos spontaninis sprendimas. Jis neturėtų būti spontaniškas, kiekvieną dieną keičiamas, priklausomas nuo mėnulio fazės ar kitų stichinių dalykų. Tai yra ilgalaikis sprendimas. Priėmus sprendimą, svarbu jo laikytis.
Be galo svarbu išlaikyti aiškias ir stabilias ribas, kai kalbame apie dienos ritmą.
Vaiko amžius ir miegas
Miegoti po pietų ar nebemiegoti, reikia spręsti ir pagal vaiko amžių bei jo brandą. Miegas – jokiu būdu ne bausmė ir ne premija už tam tikrą elgesį. Ir jokiu būdu ne kovos objektas. Jei vaikui nepriimtinas žodis miegas, vadinkime jį poilsiu, pagulėjimu, knygelių skaitymu, akelių pailsinimu …
Darželinio amžiaus vaikas turėtų pamiegoti dieną. Patartina. Su mažiukais miegojimo problemų dažniausiai nekyla. Jos neretai atsiranda, kai vaikas paauga, nes tada miegas jam įgauna kitokių prasmių – vaikas turi nutraukti žaidimą, baiminasi, kad kol jis miegos, vyresnieji toliau tęs jam įdomią veiklą; galbūt atsiranda ir konkurencijos su vyresniais – jie tai nemiega, o kodėl aš turiu? Bet čia jau kalbėti tenka ne apie miegą, o apie santykius.
Gali būti, kad draželinukas ne visada užmigs, tuomet jisai tyliai ramiai pagulės. Kartais, jei vaikas labai įsiaudrinęs, galima pabūti tame pat kambaryje, pavyzdžiui, paskaityti sau, kol vaikas užmigs. Geriau, jei vaikas ramiai pagulės neužmigęs, negu kad „kovoti“ su juo, stengiantis bet kokia kaina užmigdyti. Miegas – tikrai ne kovos objektas.
Pradinukui, ypač pirmokui, jei tik yra tam galimybės, labai naudinga būtų dieną pamiegoti, ar bent jau ramiai pagulėti. Kad „susigulėtų“ širdelėj ir galvelėj…
Paauglystėje keičiasi miego struktūra, vyksta daugybė audringų pokyčių organizme, tad kinta ir miego poreikis. Neretas paauglys, turėdamas galimybę, vėl mielai pamiega po pamokų. Ir tai gerai.
Kodėl nepatinka miegoti darželyje
Laimos Druknerytės nuotr.
Nieko keisto, jei vaikas nenori miegoti darželyje. Juk miegas yra ganėtinai intymus dalykas. Su sava patalyne, su nusirengimu. Kuomet tampi nuogesnis fiziškai, o labiau – psichologiškai.
Kuomet labiau norisi apsikabinti mamą ir supranti, kad jos šalia nėra. Gerai, kai gali apsikabinti bent jau savo žaislą. Užsikloti savo užklotą.
Mažesniam vaikui, ypač iš pradžių, yra sunku prabusti ne namie, ne savo aplinkoje. Todėl jo nenorą miegoti darželyje nereikėtų vertinti vien kaip kaprizą…
Kiek turėtų trukti siesta
Sunku popiečio miego trukmę sudėlioti skaičiais valandomis, nes vaikų poreikiai skirtingi. Yra rekomendacijos, orientaciniai skaičiai, kurie skirtinguose šaltiniuose skiriasi. Ir dažniausiai yra kalbama apie bendrą miego trukmę per parą, neišskiriant atskirai pietų miego trukmės.
Labai gali būti, kad ir keturmetis vaikas sugebės išbūti visą dieną nemiegojęs. Bet jei vakare daug ašarų, piktumo, kaprizų, vaikui sunku nurimti ir atsigulti, užmigti – ženklas, kad šiam vaikui dar per sunku nemiegoti dieną.
„Mamos žurnalas“
