
Žurnale toks projektas – pirmasis per 18 metų!
Skaitykite, kaip seksis išmokyti užmigti ir ramiai miegoti SAVO LOVYTĖJE Vėją (gimė 2018-05-28).
Vėjo mama – TV laidų vedėja ir žurnalistė Živilė Kropaitė – pasinaudos miego specialistės Dovilės Šafranauskės patarimais ir papasakos, kaip sekėsi.
Mama Živilė pasakoja, kaip sekėsi laikytis miego konsultantės patarimų:
Pirmas rezultatas – iškart. Paklausę patarimo sutrumpinti būdravimus tarp miegų dieną, ar bent jau juos stebėti ir fiksuoti, iškart pajutome rezultatą. Jau pirmąją naktį, užmigęs pusę dešimtos vakare (siekiamybė buvo devintą, bet nepavyko), Vėjas atsibudo tik ketvirtą valandą ryte. Paskutinį kartą taip buvo turbūt tais laikais, kai vos kelių mėnesių sūnų sukdavome į „swaddleme“ vystyklą. Pirmą kartą vaikui nepertraukiamai išmiegojus 6 ar 7 valandas, pati nubudusi iš nuostabos ėmiau tikrinti, ar nesugedę laikrodžiai. Nejuokauju. Laikas nuo 4 iki 7 valandos jau buvo kur kas sunkesnis: sūnus kėlėsi keliskart, teko prilaikyti rankas ir kojas, kad nesimaltų ir „ištemptų“ iki reikiamo kėlimosi laiko (7 valandos).
Atkrytis arba „baisioji naktis“. Praėjus porai naktų, viena pasitaikė itin baisi. Citata iš miego dienoraščio: „Praėjusi naktis buvo tragiška. Vėjas kėlinėjosi kaip visada dažnai, o apie 24 valandą padarė tai, ko nebuvo daręs kelis mėnesius, – visiškai išsibudino. Gal slogelė turėjo įtakos, gal nevalgumas perdien, bet pavyko užmigdyto (tiksliau – užžindyti) tik po 2 valandų (buvo labai sunku, nes mamai kitą dieną reikėjo vesti renginį. Bet tėtis leido pamiegoti jai iki 9.30 val.). Vėjas atsikėlė 8 val., todėl – kaip ir visada dabar darysime, – užmigdytas buvo 10.30. Viskas dieną sekėsi sklandžiai.“
Miego konsultantė Dovilė patikino, kad pablogėjimų, įvedant pokyčius, būna, tad labai neišsigandome.
Po kelių dienų nusistovėjo tokia tvarka: dienos miegelius pavyksta sudėlioti kuo gražiausiai (gal todėl, kad miega lauke, o vežimas dažniausiai judinamas), intervalus sutrumpinti. Bet naktį, nors nepabunda vos užmigęs, vis tiek neišmiega tų 10,5 valandų minimumo, apie kurį visur galima paskaityti. Gal labiau 9–9,5 valandų, kartais 10.
Keičiamas laikas. Paskui buvo keičiamas laikas. Vis svarstėme, kaip čia daryti, nes įvedinėjame griežtą grafiką, skaičiuojame ne valandas, o pusvalandžius, ir staiga – tas laiko keitinėjimas. Bet Vėjas kažkaip natūraliai atsikėlė 6 val. (nauju laiku – 7 val.), ir viskas ilgainiui gana gražiai susidėliojo.
Išvada. Įvedę griežtą dienos miegų grafiką, tikrai greitai pajutome pokytį: Vėjas nepabudinėja naktį vos užmigęs, neperėjęs į gilesnę fazę. Dažniausiai neišmiega 10 valandų naktį, todėl apsisprendėme (Dovilei žinant) bandyti šiek tiek trumpinti pirmąjį dienos miegą (anksčiau vežiodavome lauke 2 valandas pirmam miegui, ir 1 valandą – antram, galiausiai nutarėme pirmam miegui palikti 1,5 valandos). Sūnus juk ir auga, ir jam miegelio reikia vis mažiau.

Dabar nusistovėjęs grafikas:
Pirmas miegas 10.30–12.00
Antras miegas: 16.00–17.00
Naktis: 21.00 –7.00 (bet dabar, kai sūnus jau daugiau kaip vienuolikos mėnesių, dažniausiai po kokių 6.30 jau niekaip nepavyksta pratempti miegojimo, t.y. keliasi anksčiau nei septintą).
Naktį dar keliasi apie pirmą, ketvirtą, o paskui – jau prieš pat budinantis, ir mamai tenka padirbėti, kad dar kažkiek pasnaustų.
Keičiasi planas dėl lovelės. Su Dovile daug bendravome, ir mūsų mintys dėl skubėjimo perkelti lovelėn sutapo – ji pasiūlė vis dėlto mokyti užmigti patį (ne su krūtim) ir perkelti lovelėn tada, kai nutrauksiu žindymą apskritai. Todėl mūsų planas dėl migdymo lovelėje keičiasi. Kol kas nesu tikra, kada nutrauksiu žindymą, todėl neskubinu savęs pirmiausia nutraukti naktinį maitinimą. Kai jau nutrauksime, tai nutrauksime.
Džiaugiamės pokyčiais ir supratimu, kad nakties miegas prasideda dieną, ir linkime visiems susidaryti konkrečius dienos miegų grafikus. Tada ir laiką planuoti tampa labai lengva. Tarkime, jei suplanuoji išvyką į mišką ar į svečius, kur nors tolėliau nuo namų, tai pirmyn važiuoji per pirmąjį miegelį, pabūni 3,5–4 valandas, ir atgal – per antrąjį. Tikrai labai pasikeičia gyvenimo kokybė tėvams, akivaizdu, kad ir kūdikiui.
Ar toliau ji išliks gerėjanti, papasakosime trečioje dalyje, kur Vėjas ims rodyti netikėtus ženklus, kad gal jau jam ir per daug tų dviejų miegelių?
Kūdikių miego paradoksai: vėliau guldysi, anksčiau kelsis

Konsultuoja miego specialistė Dovilė Šafranauskė
www.facebook.com/miegopelytes/
Mitas, kad vėliau guldytas geriau miega. Labai smagu, kad Živilė įsiklausė į patarimus sutrumpinti būdravimo laikus. Kartais atrodo, jog toks patarimas prieštarauja elementariai logikai: jei vaikas sunkiai užmiega nakties miegui, sunku patikėti, kad jam reikėtų daugiau dienos miego!
Kūdikių miegas iš tiesų gana stipriai skiriasi nuo suaugusiųjų miego, todėl tai, kas veikia mums, visai nebūtinai turi analogišką efektą ir mūsų kūdikiams. Greičiau atvirkščiai!
Studijuojant kūdikių miegą Jautrių miego konsultacijų institute, šiems skirtumams išanalizuoti ir suprasti buvo skiriamos ištisos paskaitos. Vienas dažniausių patarimų, kurį girdi mamos, – migdyti kūdikį vėliau, kad jis ilgiau pamiegotų ryte. Tačiau daugeliu atvejų tai turi atvirkštinį efektą. Vis vėliau migdomas kūdikis keliasi tuo pačiu metu, jei ne dar anksčiau, prarasdamas patį vertingiausią miegą iki vidurnakčio ir bendrą nakties miego trukmę. Per daug pavargusiam kūdikiui, kurio bioritmai veikia darniai su gamta ir saule, tiesiog prigimtinai nepavyksta miegoti taip, kaip norėtųsi jo tėveliams.
Mitas apie dienos miegą ir šviesą. Kitas plačiai paplitęs mitas – migdyti vaikus dienos miegui visiškai nepritemdytame kambaryje, baiminantis, kad jie nesupainiotų dienos su naktimi. Tačiau toks supainiojimas atsiranda ne nuo šviesos kiekio dienos miego metu, o nuo per ilgo dienos miego. Jei dienos metu vaikai išmiega trijų ar keturių valandų tarpus, visiškai natūralu, kad nakties metu jiems norisi linksmybių. Net nepaisant to, jog už lango tamsu. O vien komfortiško kambario pritemdymo (ne aklinos tamsos) kartais pakanka, kad dienos miegeliai taptų ramesni.
Per ilgi būdravimai išvargina. Panašu, kad per ilgi būdravimo laikai buvo išvarginę ir Vėją, nes, juos patrumpinus, Vėjui pavyko išmiegoti ilgesnę nakties miego atkarpą. O tai yra labai svarbu kokybiškam vaiko poilsiui, lemiančiam tinkamą raidą, smegenų vystymąsi ir emocinę būseną. Pablogėjimas, kuris įvyko po kelių dienų, pasitaiko gana dažnai, pakeitus miego ritmą. Tai lyg ir savotiškas perėjimas, būdas užtvirtinti įvykusius pokyčius. Kartais po tokios nakties tėvai suabejoja, ar nauja dienotvarkė tikrai atitinka jų kūdikio poreikius, todėl visuomet perspėju, kad gali pasitaikyti tokia reakcija.

Dienotvarkė – pagal kūdikį. Persiritus į antrąjį kūdikio gyvenimo pusmetį, geresniam vaikų miegui labai padeda aiški ir nuosekli dienotvarkė.
Dažnai ji patinka ir mamoms, kurios gali susiplanuoti dienos veiklą taip, kad ji nesikirstų su vaikų miegeliu. Juk daug smagiau laiką leisti su pailsėjusiu, geros nuotaikos mažyliu, žinant, kad jis pasimėgavo jam taip būtinu poilsiu.
Vis dėlto, kad tokia dienotvarkė būtų tikrai veiksminga, rekomenduojama atsižvelgti į konkretaus kūdikio poreikius, įpročius ir nuovargio ženklus. Tik visa tai įvertinus, galima prisirišti prie tam tikrų miego valandų. Todėl dabartinė Vėjo dienotvarkė visai nebūtinai tiks kitam 11 mėnesių kūdikiui, nes paprasčiausiai gali neatitikti jo poreikių. Patartina išlaikyti kritinį požiūrį vertinant įvairias tam tikro amžiaus dienotvarkes, randamas Google platybėse, prisiminkite, kad jos tik įrankis, o jūs auginate unikalius mažylius.
Kaip miegojo miego specialistės dvynukai. Kad skirtingi kūdikiai skirtingai miega, galiu patvirtinti ir iš asmeninės, dvynukių auginimo patirties. Būtent jų miego iššūkiai ir atvedė mane į kūdikių ir vaikų miego konsultavimo veiklą. Tad dažnai tai, ką pasakoja į mane besikreipiančios šeimos, esu išgyvenusi pati. Gerai žinau, kaip jaučiasi dėl miego trukumo „lūžtanti“ mama, kuriai iš per didelio nuovargio, net gavus progą pailsėti, nebepavyksta užmigti. Pažįstu jausmą, kai atrodo darai viską, bet kūdikis tiesiog nemiega, o vienas kitam prieštaraujantys patarimai internete, veda jei ne į neviltį, tai į stiprų susierzinimą.
Žiūrėdama atgal, gerai suprantu, kiek daug tuo metu nežinojau ir kaip blaškymasis tarp vienokių ir kitokių metodų pridarė daugiau žalos nei naudos. Jei nemiega tik vienas vaikelis, tėvai dar turi galimybę pasikeisti, leisdami vienas kitam pailsėti. Kai namuose nemiega dvynukai, – nemiega visi namai. Galite tik įsivaizduoti, kokia nuotaika, kai namuose keturi neišsimiegoję šeimyniškiai.
Net ir dabar, kai mano mergytės jau ruošiasi švęsti antrąjį gimtadienį, jų miego įpročiai skiriasi. Vyresnėlė (taip, taip, visomis 13 minučių), miega gana jautriai. Jei einu apklostyti, stengiuosi nekvėpuoti. Tačiau ji miega ilgiau. Tuo tarpu mažoji, ramiai pramiegojusi naujametinius fejerverkus, keliasi visuomet anksčiau nei sesė. Tad jei jau identiškos dvynės miega skirtingai, ką kalbėti tiesiog apie skirtingus vaikus. Akivaizdu, kad vieno recepto tikrai nėra, tačiau visiems vaikams ir jų tėveliams svarbu gerai pailsėti.

Kaip perkelti į lovytę. Svarbiausia šios projekto dalies naujiena – sprendimas neskubėti perkelti Vėjo į savo lovelę. Živilė pasidalino, kad artimiausiu metu planuoja kiek pakeliauti, o vasarą irgi nusimato įvairių renginių ir išvykų. Todėl Vėjas miegos jam nepažįstamose vietose, patirs daug naujų įspūdžių. Toks laikas vaiko gyvenime nėra tinkamiausias dideliems pokyčiams. Smagu, kad Živilė nesistengė vykdyti kadais užsibrėžto plano, o pasikeitus aplinkybėms, tiesiog atsižvelgė į Vėjo poreikius tokioje situacijoje.
Nors kai kurie vaikai gana džiaugsmingai priima tik jiems priklausančios lovytės idėją, vis dėlto tokiam pokyčiui verta kiek pasiruošti. O svarbiausia – ištaikyti tokį laikotarpį, kuomet bent 3–4 savaites nevyktų nieko neįprasto, ir mažylis turėtų pakankamai laiko jaukiai ir lėtai apsiprasti su pasikeitusia miegojimo vieta. Tai galioja ir tuo atveju, jei į namus atkeliauja sesutė ar broliukas. Neatidėkite vaiko perkėlimo į atskirą lovytę ar jo kambarį paskutinei minutei. Naujo šeimos nario atsiradimas jau savaime yra didelis iššūkis, ir vaikams jį priimti lengviau, jei visa kita jų gyvenime stabilu ir saugu. Vaikų gyvenime visuomet verta laikytis taisyklės: vienu metu – vienas pokytis.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai