Viena dažniausių problemų vaikų gydytojų praktikoje – blogas vaikų miegas. Ateina nuolatinio neišsimiegojimo išvargintos mamos ir prašo surasti priežastis, kodėl vaikai miega neramiai ir trumpai.
Mamos maldauja „sutvarkyti“ vaiko miegą, tarytum tai būtų koks sugedęs žaislas. Vaikų miego problemą specialistai nagrinėja visame pasaulyje.
Tačiau dar nepavyko surasti stebuklingo metodo ar vaisto, kuris priverstų vaiką miegoti kaip angelėlį. Gal kiek lengviau bus žinant, koks yra normalus sveiko vaiko miegas, kokie jo sutrikimai ir kaip bandyti be stiprių vaistų spręsti šią problemą.
Kiek miega kūdikiai
Taigi pradžioje pakalbėkime apie sveiką naujagimį, kūdikį ir vyresnį vaiką.
Pirmomis savaitėmis naujagimiai miega apie 16-20 valandų trumpam pabusdami kas 1,5-3 valandas. Pamažu, dažniausiai per pirmus 3 mėnesius, formuojasi miego-būdravimo ritmas ir miego poreikio (charakterio) skirtumai. Vieni naujagimiai miega 10-14 val., kiti iki 20 val. per parą. Sulaukę 3 mėnesių maždaug 2/3 kūdikių išmiega visą naktį be ilgesnio prabudimo – tai yra 5-6 valandas. Ilgiau miegančių mažylių labai mažai, jie – tikra mamyčių laimė.
Pamažu nusistovėjęs miego ritmas nuo pusmečio vėl gali sutrikti. Tai daugiausia susiję su kūdikio vystymosi etapu, kai padaugėja socialinių-emocinių ryšių ir sugebėjimų. Izraelio mokslininkai atliko tyrimą. Jie apklausė ir nustatė, kad apie 40-58 proc. kūdikių įprastai prabunda naktį. Prabudimų skaičius mažėja nuo 3 iki 6 mėnesių, bet paskui jų vėl daugėja iki 9 mėnesių. Kitų autorių duomenimis, net ¼ vaikų iki 2 metų dar kelis kartus per savaitę naktį prabunda. Net 36-45 apklaustų tėvų minėjo vyresnių nei 6 mėnesių kūdikių miego problemas (Australijos specialistų tyrime).
Vaikų miegas ypatingas
Svarbu žinoti, kad labai skiriasi suaugusio žmogaus ir naujagimio, kūdikio, vaiko miego struktūra. Žmogaus miegą sudaro besikeičiančios skirtingos fazės – lėto (gilaus) ir greito (paviršinio, sapnų). Didžiąją dalį naujagimių miego sudaro negilus, paviršinis, aktyvus miegas, dažnesnė miego ciklų kaita, tuo tarpu suaugusių miego didžioji dalis yra gilus, ramus miegas.
Kūdikio miego ciklas trunka apie 50 min., o suaugusiojo- 1,5-2 val. Paviršinio sapnų miego metu vaikutis būna neramus, išdarinėja grimasas, gali pravirkti, vyresni gali juoktis, kalbėti, vartytis, visi vaikai gali trumpam pabusti, bet vėl tuoj užmiega.
Gilaus miego metu vaikas atsipalaidavęs, ramus, jį sunku pažadinti, net nuo stipresnio garso gali tik krūptelti.
Daugiausiai problemų – iki metų
Dažniausiai su miego problemomis susiduria pirmų metų vaikų tėvai. Su amžiumi daugelis blogai miegančių vaikų išauga šią problemą. Be to, didžioji dalis jų jau miega atskirame kambaryje ir tėvams mažiau trukdo miegoti (paprastai mama girdi kiekvieną šalia ar vienoje lovoje miegančio kūdikio krepštelėjimą ar suknirkimą). Kūdikio miego ,,architektūra” sukuriama tose aplinkybėse ir sąlygose, kuriose jis miega. Nors daugelyje kultūrų praktikuojamas tėvų ir kūdikio miegojimas kartu, vis dėlto miego įgūdžiai lengviausiai susiformuoja miegant atskirai. JAV atliktas tyrimas parodė, kad miegojimas kartu skatina vaiką dažniau prabudinėti.
Vaiką budina… tėvai
Žinant kūdikio ir mažo vaiko miego ypatumus, galima geriau valdyti miego procesą, padėti tinkamai jam susiformuoti.
Normalu, kad naujagimis ar kūdikis kelis kartus per naktį pasikuičia, sukrenkši ar net pravirksta, bet turėtų tuoj vėl pats užmigti. Dažnai būtent didelis tėvų rūpestingumas ir meilė trukdo susiformuoti teisingam miego modeliui. Natūralu, kad parsivežę naujagimį (ypač pirmagimį) iš gimdymo namų tėvai pirmas naktis klauso, kaip jis kvėpuoja, reaguoja į kiekvieną garsą, dažnai bando imti ant rankų, maitina, keičia padėtį lovelėje ar ima į savo lovą. Taip sudaroma prielaida kiekvieno normalaus paviršinio miego metu išbudinti kūdikį ir vėl stengtis padėti jam užmigti, o tai visai nereikalinga. Taip įpratintas kūdikis pabudęs nebemoka užmigti pats, reikalauja įprasto ritualo. Todėl patarčiau kiek įmanoma mažiau ,,kištis” į vaiko miegą, kad nepadarytumėte meškos paslaugos ir jam, ir sau. Jei vaikas sveikas, sausas, sotus stenkitės nekreipti dėmesio į trumpus pabudimus, net paverkimus.
Panašiai kažkada buvo ir man su pirmagime dukrele, kol aplankiusi mane gydytoja patarė nejudinti naktį miegančio kūdikio, netikrinti ar šlapias, o ramiai pačiai miegoti. Jai esu dėkinga už ramų miegą. Atlikti stebėjimai, parodantys, kad naujagimiai, kurie per dažnai maitinti pirmą gyvenimo savaitę, sulaukę 12 savaičių gerokai dažniau miegojo su pertraukomis, dažniau prabusdavo, prašydavo krūties dažniau negu 11 kartų per parą. Naujagimiui, kuris auga normaliai, reikia jau nuo trečios savaitės retinti ir palaipsniui atsisakyti maitinimo naktį. Svarbiausia patikėti, kad negalintis visą naktį išmiegoti kūdikis yra sveikas ir jam negresia niekas kita, tik prabudimas ir verkimas.
Kodėl taip blogai miega
Tačiau yra dalis kūdikių, kurių miegas sutrikęs. Tai gana dažnai susiję su buvusiomis problemomis nėštumo ir gimdymo metu.
Tokie kūdikiai turi padidinto nervų sistemos dirglumo simptomų ar kitų neurologinių sutrikimų.
Darant tyrimus nustatyta, kad asfiksiją (ūmų deguonies trūkumą) gimdymo metu patyrusių naujagimių miego struktūra pirmas paras labai skiriasi nuo tų, kurie gimė sveiki. Vieno tyrimo JAV duomenimis apie 40 proc. kūdikių, apie 25-50 proc. preišmokyklinukų ir 15-27 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi miego problemų. Juos sunku užmigdyti, jie dažnai prabunda, stengiasi atidėlioti ėjimą į lovą, miega neramiai.
Miegui turi reikšmės paveldėjimas, temperamentas, nervų sistemos tipas. Gana dažnai neramaus miego priežasties reikia ieškoti drauge su pediatru. Gal kalti pilvo diegliai, virškinimo sutrikimai, rachitas, mažakraujystė, skaudanti ausytė, sloga ar dygstantys dantys. Vyresniems nemigą ir blogumus naktį gali sukelti nujunkymas, atsiskyrimas nuo mamos, darželio problemos, laukiamas vizitas pas gydytoją, ir dar milijonai mums neaiškių ir menkų problemų.
Normalu, kai priešmokyklinukas naktį prabunda nuo baisių sapnų, košmarų ar verkia, klykia neprabusdamas ir rytą nieko neatsimena.
Amžiaus norma yra įvairios baimės – baubai po lova, neaiškūs naktiniai garsai ar kt. Jei tai reta, jei labai netrikdo vaiko ir šeimos, pakaks pašnekėti, nuraminti, pabūti šalia. Jei problema tampa aktuali, eikite pas gydytoją, psichologą. Dažniau miego problemų būna judriems vaikams, labai jautriems, ypač jei jiems ,,užkraunama” per daug įspūdžių, tegu ir teigiamų. Kartais panašūs sutrikusio miego epizodai reiškia ir prasidedančią ligą, todėl pasitarti verta.
Australijos mokslininkai atliko tyrimą, kur stebėjo vaikus su miego sutrikimais pirmais gyvenimo metais (6-12 mėn.) ir po to, kai tiems vaikams buvo 3-4 metai. Net 1/3 vaikų, kurie neramiai miegojo būdami kūdikiai, ir toliau naktimis prabudinėdavo, reikalaudavo suaugusio pagalbos naktį. Tačiau 2/3 mamų pasakė, kad jokių miego problemų nebeliko.
Vaikai, turintys miego problemų, dažniau turi ir elgesio ypatumų ar problemų, daugiau agresyvumo ir sveikatos problemų, lyginant su gerai miegančiais.
Miegojimo kalendorius
Kartais, ypač dieną, vaikas miega mažai, nes jam per daug miego. Todėl kai atrodo, kad vaikas mažai ar blogai miega, reikia 1-2 savaites rašyti miego-būdravimo kalendorių. Kartais tenka mažinti dienos numigimų skaičių, palaipsniui keisti užmigimo ir prabudimo laiką. Stiprių vaistų gali prireikti tik ypatingose situacijose ir trumpą laiką. Dažniau tokie vaistai reikalingi vaikams su nervų sistemos sutrikimais.
Miego standartas:
Naujagimis miega vidutiniškai 16,5 val. per parą, nubusdamas kas 1,5-3 val.
6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną.
1-2 metų vaikas miega vidutiniškai 13-14 val. per parą: apie 11 val. naktį ir 2 val. dieną, iš pradžių per 2 kartus, vėliau – 1 kartą.
2-3 metų vaikų miego poreikis – vidutiniškai 12 val. per parą. Kai kurie atsisako miegoti dieną.
Vaikus su miego sutrikimais vis dėlto rekomenduojama migdyti ir dieną, nes pervargę miega dar blogiau.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
