
Atrodo, kad pernelyg didelė šiluma ir sausra žiemą visiškai negresia. Deja, yra atvirkščiai – per šildymo sezoną, kuris Lietuvoje trunka ilgiau nei pusę metų, mūsų organizmai džiūsta. Apie tai kalbamės su docentu Algimantu Vingru.
Kokia temperatūra patogiausia vaikui ir kuo blogai, kai bute per šilta?
Lietuvos higienos norma „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ rekomenduoja:
svetainėje, miegamajame, koridoriuje, virtuvėje, valgomajame, laisvalaikio kambaryje, tualete turėtų būti 18-22°C;
drabužinėje, sandėliuke – 18-20°C;
vonios kambaryje 20-23° C.
Ši temperatūra rekomenduojama, kai santykinė oro drėgmė – 30-75 proc. Santykinė oro drėgmė matuojama psichrometrais, anemometrais, katatermometrais (tai nesudėtingi prietaisai, kuriuos galite įsigyti buities prekių ir elektronikos prekių skyriuose) patalpos viduryje, 1,1 m aukštyje nuo grindų. Neteisinga, kai drėgmę matuojantis prietaisas kabo ant sienos – geriau, kai jis yra „mobilus“.Tinkamiausios sąlygos vaikams ir suaugusiesiems, kai gyvenamosiose patalpose santykinė drėgmė svyruoja nuo 40 iki 60 proc., esant ankščiau išvardintai patalpų temperatūrai.
Kas vyksta per šildymo sezoną su organizmu, kai didžiąją paros dalį reikia praleisti labai sausame patalpų ore?
Kai bute per šilta, džiūsta gleivinės, oda, padidėja jų pažeidžiamumas ir rizika susirgti. Džiūstant kvėpavimo organų gleivinei padidėja rizika susirgti ūminėmis bei alerginėmis kvėpavimo organų ligomis. Pavyzdžiui, išdžiuvusi nosies gleivinė nebegali atlikti savo funkcijos – praranda gebėjimą „surinkti“ oro teršalus, ligų sukėlėjus, dulkes, ir kitus svetimkūnius. Tuomet jie lengviau įsiskverbia į organizmą, be to, pakinta kvapų ir skonio suvokimas. Blogas gyvenamųjų patalpų mikroklimatas neretai sudaro palankias sąlygas alerginei slogai.
Kai sausas oras nuolat veikia odą, jos apsauginė hidrolipidinė plėvelė plonėja, silpnėja, pablogėja jos medžiagų apykaita. Oda tampa jautri, šerpetoja, rausta. Ypač jautri aplinkos temperatūros ir drėgmės svyravimams yra į alergiją linkusi oda.Išdžiuvusi oda irgi nebeatlieka savo barjerinės funkcijos,tampa nebeatspari ant jos gyvenantiems mikrobams, dėl to gali atsirasti net pūlinukų.
Ką daryti, kad nedžiūtų gleivinės? Daugeliui džiūsta nosies vidaus oda, susidaro šašai, o vaikais juos nusikrapšto iki kraujo.
Jei gyvenate bute, kuriame negalima reguliuoti radiatorių ir oras nuolatos būna per šiltas ir sausas, reikėtų įsigyti oro drėkintuvus. Nosį reikėtų 4-5 kartus per parą drėkinti specialiais purškalais, patepti specialiai tam skirtais tepaliukais. Kai džiūsta nosies gleivinė, nosį pradeda „kutenti“, niežėti, jaučiamas perštėjimas ir net nestiprus skausmas, ypač kai vaikas pradeda intensyviau kvėpuoti žaisdamas judrius žaidimus.
Tuomet vaikai (ir ne tik jie) nosį pradeda trinti, krapštyti. Dėl to nosyje susidaro skausmingi šašeliai, kuriuos nudraskius gleivinė kraujuoja.
Akys irgi turi gleivinę, kuri gali džiūti. Akis galima drėkinti dirbtinėmis ašaromis arba geliais. Šias priemones irgi reikia vartoti 4-5 kartus per dieną, o jeigu reikia, ir naktį. Beje, akys gali išsausėti ne tik nuo sauso patalpų oro, bet ir ilgiau dirbant kompiuteriu ar nuo oro kondicionieriaus.
Ar galima vaiko lovytę statyti prie radiatoriaus?
Jokių lovų (ne tik vaikų) negalima statyti prie bet kokių šildymo įrenginių. Saulė ir šviesa miegamajame kambaryje yra būtini dalykai. Todėl miegamuoju arba vaikų kambariu turi būti ne mažiausias ir tamsiausias kambarys, bet didžiausias ir šviesiausias. Miegamam kambaryje turėtų būti kuo mažiau daiktų, o baldai – kuo naujesni.
Jei oda per šildymo sezoną džiūsta, tai gal vaiką reikia dažniau maudyti?
Maudymas nėra priemonė odos drėgnumui atstatyti. Sausa oda nemėgsta vandens. Kai maudote vaiką, kurio oda yra sausa, į vandenį įpilkite maudymosi aliejaus. Šildymo sezono metu, jei vaiko oda linkusi sausėti, maudynes netgi patariama suretinti.
Ar duoti vaikui daugiau gerti, kai jis visą dieną būna prišildytoje patalpoje?
Vaikui reikia duoti gerti tiek, kiek jis nori, nesvarbu, ar žiema, ar vasara. Per šiltoje patalpoje būnantys arba per šiltai aprengti vaikai daugiau nei suaugusieji prakaituoja (nes jie yra daug judresni už suaugusiuosius) ir dėl to nori daugiau gerti. Vien gėrimas neapsaugo nuo gleivinių ir odos sausėjimo.
Mamos naudojasi tokia kosmetine priemone – purškiamu ant veido vandeniu. Gal ir vaikutį kartkartėmis nupurkšti?
Kosmetinių priemonių dabar yra gausybė. Kiekvienos mamos reikalas – ką jai vartoti ar ko nevartoti. Veido purškimas atgaivina tik odą, bet negelbsti nuo nosies ir akių gleivinių džiūvimo. Vaikas nėra suaugusiojo miniatiūra. Kas tinka suaugusiajam, nebūtinai tiks vaikui. Jeigu mama užsinorės „purkšti“ vaiką, ji tai padarys, nes vaikas nesugebės jai pasipriešinti…
Iš ko spręsti, kad kambario oras per sausas?
Tiksliausia yra spręsti pagal drėgmės matavimo prietaisų (hidrometrų, psichometrų) duomenis. Pagal atskiro šeimos nario savijautą spręsti, ar kambario oras yra sausas, neįmanoma, nes kiekvienas nevienodai jautrus oro sausumui.
Kaip išvėdinti kambarius
Žiemą nereikėtų pamiršti kambarių vėdinimo. Vaikų kambarius, kaip ir miegamuosius, reikėtų vėdinti po 2-3 kartus per dieną po pusvalandį. Kad kambario oras labai neatvėstų, geriau vėdinti trumpesnį laiką atidarius langą negu ilgesnį laiką palikus orlaidę. Pagal higienos normas, patalpų oras turėtų per parą pasikeisti 2,5 karto.
Jei vaikas serga virusinėmis ligomis, jo kambarį reikia vėdinti dar dažniau, net 5-6 kartus per parą. Jokie vaistai negydo organizmo taip gerai, kaip sveikas ir grynas oras. Kol kambarys vėdinamas, ligoniukas galėtų pabūti kitoje patalpoje. Išvėdinti orą būtina, kad jame sumažėtų mikrobų ir virusų.
Šildymo sezono metu daugelyje namų oras būna per sausas. Higienistai skeptiškai reaguoja į oro drėkinimą namudinėmis priemonėmis (šlapiais skudurais ant radiatorių ar dubenimis vandens, padėtais po radiatoriais). Taip drėkinant oras sudrėksta tik tuo momentu, kol garuoja vanduo. Radiatorių zonoje drėgmė sudaro puikias sąlygas vystytis mikrobams (pavyzdžiui, sunkias patologijas sukeliančiam legionella), kurie tarpsta 25-60 laipsnių temperatūroje. Orą drėkinti rekomenduojama vėdinimu arba kokybiškais kondicionieriais – drėkikliais, kuriuos būtina kruopščiai kasmet patikrinti. Kondicionieriuose naudojamas vanduo turi būti kokybiškas, kad į aplinką neplistų bakterijos ir mikrobai.
Ilgiau ir dažniau patalpas vėdinti reikėtų tuo atveju, jei namuose yra laikomas naminis gyvūnėlis. Jis sunaudoja gana daug oro ir blogina jo kokybę, į aplinką išmesdamas seiles, šlapimą, išmatas, kailio daleles. Net jei įėję į kambarį ir neužuodžiate specifinio gyvūnėlio kvapo, žinokite, kad kambario ore sklando didelė koncentracija cheminių medžiagų junginių, mikroorganizmų ir alergenų.
Kad šeima kvėpuotų sveiku oru, namų vėdinimas turėtų tapti kasdieniniu įpročiu, ir ne vieną, o kelis kartus per dieną.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai