• APIE MUS
  • MŪSŲ KONSULTANTAI
  • REKLAMA
  • PRENUMERTA
  • KONTAKTAI
  • TEMOS
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Dehidratacija: kaip pasireiškia vaikams, ir kaip suaugusiems

in Pediatras atsako, Vaiko sveikata
0
dehidratacija

Studijos „G foto“ nuotr.

dehidratacija
Studijos „G foto“ nuotr.

Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas.

Didžiąją dalį šių skysčių sudaro vanduo.

Dehidratacijos metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gauna geriant.

Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandenį kvėpavimo metu (su iškvepiamu oru), su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) kiekiai. Vystantis dehidratacijai organizmui būtinų mineralinių medžiagų (jos organizme cirkuliuoja ištirpę vandenyje elektrolitų pavidalu, sudarydami teigiamus ar neigiamus jonus) kiekis laipsniškai mažėja. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad gausiai prakaituojant per karščius organizmas praranda per daug vandens, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi.

Dehidratacijos priežastys

Yra nemažai įvairių priežasčių, kurios sukelia dehidrataciją:

  • aukšta organizmo temperatūra sergant (karščiavimas);
  • aukšta aplinkos oro temperatūra;
  • neefektyvi organizmo apsauga nuo aukštos aplinkos temperatūros (pavyzdžiui, netinkama apranga, specialios darbui skirtos aprangos dėvėjimas, ilgalaikis respiratoriaus ar dujokaukės dėvėjimas ir pan.);
  • ilgai trunkantis fizinis krūvis (vidutinio ar didelio intensyvumo);
  • vėmimas ar viduriavimas;
  • itin padidėję ir padažnėjęs šlapinimasis dėl inkstų bei šlapimo takų infekcijų;
  • kai kurios lėtinės ligos: cukrinis diabetas, širdies ligos, inkstų ligos ir kt.;
  • kai kurių medikamentų (ypač šlapimą varančių) vartojimas;
  • gėrimų su dideliu kofeino kiekiu vartojimas (kofeinas suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus);
  • ilgalaikis tinkamo vandens ir maisto trūkumas;
  • žmogaus nesugebėjimas savarankiškai atsigerti (pavyzdžiui, kai ligonis yra sunkios būklės ar komoje, dėl burnos arba ryklės gleivinės pažeidimų ar infekcijos, veido ar dantų traumų ir t. t.).

Suaugusių žmonių dehidratacijos simptomai

geria
Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Yra keletas gerai juntamų ir pastebimų simptomų, kurie įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją. Šių simptomų intensyvumas svyruoja nuo lengvų iki sunkių, be to, keli simptomai gali pasireikšti vienu metu:

  • išreikštas, ilgai trunkantis troškulys;
  • išdžiūvusi burna ir pabrinkęs, sausas liežuvis;
  • bendras silpnumas;
  • galvos svaigimas;
  • širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“ (ekstrasistolija) ir pan.;
  • vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas;
  • apalpimas;
  • ženkliai sumažėjęs prakaitavimas;
  • ženkliai sumažėjęs šlapimo kiekis. Dehidrataciją galima nustatyti pagal šlapimo spalvą ir kiekį. Jei šlapimas yra koncentruotas, jo mažai ir jis tamsiai geltonos ar net rusvos spalvos, gali būti, kad organizmui itin trūksta skysčių.

Kada patartina kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus?

Jei dehidratavusiam asmeniui pasireiškia bent vienas iš čia paminėtų simptomų, būtina skubiai kreiptis į medikus, nes esant šiems simptomams būklė gali toliau blogėti:

  • vemiama daugiau kaip vieną dieną;
  • kūno temperatūra pakyla virš +38 °C;
  • viduriavimas trunka daugiau kaip 2 dienas;
  • greitai krenta svoris;
  • reikšmingai sumažėja šlapimo išsiskyrimas per 12 val. laikotarpį;
  • apima didelis silpnumas;
  • žmogus tampa vangus, sulėtėja, pasidaro netikslūs judesiai;
  • kalba tampa neaiški ir ne visada rišli;
  • žmogaus tampa sumišęs, sutrikęs, nesiorientuoja aplinkoje.

 Tyrimai, atliekami siekiant patvirtinti dehidratacijos diagnozę ir nustatyti priežastis

Pienas
Jurgitos Rubavičiūtės nuotr.

Dehidratacijai nustatyti gali būti naudojami įvairūs paprasti testai ar tiesiog atliekami laboratoriniai kraujo ar šlapimo tyrimai. Turėdamas tyrimų rezultatus ir surinkęs anamnezę gydytojas identifikuos pagrindinę priežastį ar priežastis, kurios privedė prie organizmo dehidratacijos. Patys paprasčiausi, lengvai pastebimi gyvybiniai dehidratacijos ženklai yra karščiavimas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis (norma – apie 60–80 k. per minutę), sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas ir greitesnis, paviršinis kvėpavimas. Žinoma, ir kai kurie kiti susirgimai sukelia labai panašius simptomus, todėl būtina atsižvelgti į kraujo (gliukozės ir elektrolitų kiekį, eritrocitų nusėdimo greitį, C-reaktyvinio baltymo kiekį ir kt.) ir šlapimo (lyginamąjį tankį, ketonus, baltymą šlapime, gliukozę šlapime ir kt.) tyrimų išvadas. Tada būtina ne tik grąžinti organizmo skysčių ir druskų pusiausvyrą, bet ir gydyti pagrindinį susirgimą, sukėlusį dehidrataciją.

Bendrieji dehidratacijos prevencijos principai

Bendrieji patarimai, siekiant išvengti organizmo dehidratacijos dėl prakaitavimo esant karštam orui ir apsisaugoti nuo galimo perkaitimo:

  • Vasarą, ypač didelių karščių metu, tinkamai susiplanuokite savo veiklą ir visada su savimi pasiimkite vandens. Žinodami, kad bus karšta, teks sportuoti arba fiziškai dirbti (kai žymiai suintensyvėja prakaitavimas), tinkamai tam pasiruoškite.
  • Raginkite visus sportuojančius, aktyviai atostogaujančius ar dirbančius fizinį darbą lauke (kai nėra galimybės efektyviai aušinti kaistančio kūno) žmones išgerti daug daugiau skysčių nei paprastai. Pavyzdžiui, jeigu paprastai per dieną išgeriate apie 5 stiklines skysčių, tai karščių metu išgerkite ne mažiau kaip 8–10 stiklinių.
  • Klausykitės orų prognozių ir sinoptikų perspėjimų apie didelio karščio dienas ir, jeigu yra tokia galimybė, kitaip suplanuokite savo numatytus darbus lauke ar juos atidėkite. Venkite intensyvaus fizinio darbo ar ilgai trunkančių pratimų didelio karščio (apie +30 °C ir daugiau) dienomis, nes, be dehidratacijos, galima gauti šiluminį (organizmo perkaitimą) ar saulės smūgį.
  • Kai labai karšta, venkite alkoholio, kadangi alkoholis padidina vandens pasišalinimą iš organizmo. Be to, alkoholis susilpnina gebėjimą pajusti ankstyvus dehidratacijos ar organizmo perkaitimo simptomus.
  • Karščių metu namuose bei darbe naudokitės ventiliatoriais ir kondicionieriais (ypač jeigu langai į pietinę pusę).
  • Dėvėkite laisvus, šviesius drabužius iš natūralių audinių. Nešiokite šviesų galvos apdangalą.
  • Būdami lauke stenkitės laikytis šešėlyje ir vėjo prapučiamoje vietoje.
  • Kai yra nepakeliamai karšta, ant galvos ir pečių užsidėkite sudrėkintą vėsiu vandeniu rankšluostį, skarą, marškinėlius ar kitą drabužį.
  • Jei yra galimybė, apsipurkškite save (ir aplinkinius) drungnu vandeniu iš purkštuvo ar butelio, kad atvėsintumėte odos paviršių – taip padėsite visam organizmui save aušinti. Norint greičiau atvėsinti perkaitusį kūną gerai tinka vėsus dušas.
  • Bandydami atsivėsinti venkite tiesiai ant odos dėti ledus iš šaldymo kameros ar vandenį su ledu. Perdėm atšaldžius atskiras kūno sritis, priverstinai susitraukia odos kapiliarai ir organizmo šilumos praradimas sumažėja, o ne padidėja. Besaikis ledo naudojimas gali sukelti vadinamąsias „peršalimo“ ligas ar vietinį raumenų uždegimą.

Nėra jokių ypatingų ar specialių dehidratacijos prevencijos priemonių. Visa prevencijos esmė – reikšmingai padidinti skysčių suvartojimą, siekiant palaikyti tinkamą organizmo skysčių pusiausvyrą. Paprasti praktiniai patarimai būtų šie:

  • Nuolat nedideliais gurkšniais gerkite skysčius.
  • Esant dideliam karščiui geriau, kad skysčiai būtų vėsūs, bet ne per šalti, mat nemažai žmonių gana lengvai suserga dėl didelio temperatūrų skirtumo.
  • Geriausiai tinka mineralinis vanduo (be angliarūgštės) arba kiti skysčiai, turintys nors nedidelius ištirpusių druskų (elektrolitų) kiekius.
  • Gerti tinka specialūs sportiniai izotoniniai gėrimai, paruošti naudojimui ar tirpių miltelių pavidalu, kurie skiedžiami geriamuoju vandeniu.
  • Galima vėsintis ir atkurti skysčių pusiausvyrą šaltais ledais, ypač padarytais iš vaisių sulčių, arba gurkšnoti per šiaudelį namuose pasidarytų (pavyzdžiui, iš praskiestų sulčių) įvairiausių šaltų kokteilių.
  • Esant karščiams, svarbiausia pasirūpinti, kad silpnesnės sveikatos, seni, sergantys asmenys, kūdikiai ir maži vaikai gautų pakankamai skysčių, kadangi jie patys gali būti nepajėgūs tai padaryti.

Vandens, vandens!

Neringos Banienės nuotr.

Maži vaikai kur buvę, kur nebuvę vis tiesia puoduką – įpilk dar. Atrodo, galėtų nieko nevalgyti, tik duok jiems gerti. Kiek vaikui galima išgerti vienu kartu? Koks vanduo vaikui tinkamiausias? Tai klausimai, kurie neduoda ramybės mamoms.

Sakoma, kad vasarą vaikas (priklausomai nuo amžiaus) gali išgerti 1-3 litrais daugiau skysčių, nei įprasta. Pasinaudokite šiais patarimais, kaip geriau malšinti vaiko troškulį:

Geriau, kai vaikas geria dažniau ir po nedaug, pavyzdžiui, po 50-150 ml. Troškulys geriau numalšinamas, kai vaikas geria lėtai, mažais gurkšneliais, o ne vienu atokvėpiu ištuština puodelį.

Vaikas gali norėti atsigerti, kai kvėpuoja per burną ir jam džiūsta burna. Tuomet duokite atsigerti tik kelis gurkšnius, paprašykite paskalauti burną ir ieškokite priežasties, kodėl vaikas kvėpuoja per burną.

Noras daug gerti atsiranda, kai vaikas valgo saldų, sūrų, rūgštų arba aštriais prieskoniais pagardintą maistą. Neduokite vaikui daug gerti, jei jis neseniai prisivalgė neprinokusių vaisių, ypač – obuolių. Brinkstant vaisių minkštimui, vanduo gali sukelti stiprius pilvo skausmus, viduriavimą.

Sušilusiam vaikui neduokite labai šaltų arba karštų skysčių, geriau tinka kambario temperatūros (18-22°C) gėrimai.

Vaikas dažniausiai būna sušilęs, ir šaltesnis vanduo gali pakenkti. Sakoma, kad šiltesnis vanduo (25-30°C) geriau nei vėsesnis malšina troškulį, tačiau tokios temperatūros gėrimus vaikai nenoriai geria. Tokios temperatūros gėrimų duokite tiems vaikams, kurie atsigėrę vėsesnio vandens suserga ūminiu tonzilitu arba užkimsta.

Kai vaikui trūksta skysčių, jo lūpos tampa sausos, sukepusios, paaštrėja veido bruožai, įkrenta akys, vaikas retai šlapinasi, šilumoje neprakaituoja, skundžiasi, jog džiūsta burna, silpna, prašo gerti. Eidami į gamtą, važiuodami į sodybą ar prie jūros, visada su savimi turėkite švaraus geriamo vandens.

Nepasikliaukite vietinių šulinių ar šaltinių vandeniu – jų vanduo vaikui gali būti netinkamas ir net pavojingas.

Nesigundykite saldžiais vaisvandeniais, limonadais. Nereikėtų vaikams siūlyti gazuotų gėrimų, nes tai gali sukelti nemalonių pojūčių: raugėjimą, žagsėjimą, rėmenį.

Pats geriausias gėrimas, kuris ir mažam, ir dideliam labiausiai reikalingas (ypač per karščius) – vanduo. Vasarą geriausiai tinka natūralūs mineraliniai arba stalo vandenys.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras

Susiję straipsniai

  • 3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą
  • geria
    Atšilo oras, vaikas nustojo valgyti, pradėjo gerti
  • geria1
    Formulė, kiek vandens per parą turi išgerti vaikas
  • saulė
    Išgyventi karščius – kaip dalyvauti intensyvioje treniruotėje, o per treniruotes reikia gerti. Kiek?
  • Kai gerti svarbiau nei valgyti: kiek ir kokio vaikui reikia vandens
  • Gerimas83
    Kaip suprasti, kad vaikui trūksta skysčių?
  • Kaip vaikus veikia karštis
    Karščio poveikis vaikų sveikatai. Ką būtina žinoti tėvams?
  • sysiukas
    Kiek kartų per dieną turėtų šlapintis vaikas? Ir dar daug svarbių klausimų apie „sysiuką“
  • Kiek kūdikiui reikia vandens
  • Kiek vandens per dieną vasaros metu turi išgerti 3 metų vaikas, kad nebūtų dehidratacijos? Mūsų sūnus visiškai nenori gerti – nei vandens, nei kitokių skysčių. Kas gali atstoti gėrimą, gal duoti daug arbūzų, kuriuos mėgsta? Kaip priversti gerti? O gal neversti, gal jo organizmui nereikia?
  • viduriuoja
    Ko neduoti valgyti viduriuojančiam vaikui
  • darzelMityba
    Kodėl pagelto nuo morkų sulčių ir kiti klausimai apie vaiko gėrimus
  • geria1
    Kodėl ryto nereikėtų pradėti vandeniu su citrina?
  • viduriuoja
    Kuo maitinti ir girdyti viduriuojantį vaiką
  • Iškyla
    Ką daryti, kad šiltos dienelės nepraeitų slaugant viduriuojančius vaikus?
  • patalpų oras
    Lovytė – tik ne prie radiatoriaus
  • vanduo
    Mamytei sulieknėti padės vanduo
  • prakaitas
    Paaštrėjęs prakaito kvapas gali rodyti vaiko ligą
  • karščiai
    Patarimai, kaip elgtis per karščius
  • Profesionalūs rezultatai – veido odos priežiūra namuose ir salone
  • oda
    Vaikas gausiai prakaituoja. Galbūt tai ligos požymis?
  • geria1
    Vaikas ne geria, o plempia. Gal jau diabetas?
  • geria1
    Vanduo skaniausias vasarą. Kiek ir kokio gerti
  • Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt
    Žindymas per karščius: jeigu sauskelnės lengvos, gali tekti žindyti kas valandą
Tags: DehidratacijaDehidratacijos požymiaiKą gerti kūdikiuiKarščiaiTroškulysVanduo
Next Post
gėlė

Vaikas apsinuodijo gėlės žiedu? Nenuostabu, nes nuodingų augalų mūsų pievose – daugybė

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


− keturi = 3


TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Ar turėti „gerą akį“ fotografui yra Dievo dovana, kaip ilgos kojos? Kalbamės su fotografe ir skaitmeninio turinio stiliste Gerda Semčišina
Verslo dovanos vasaros renginiams ir festivaliams
Šilumos siurbliai oras-vanduo: modernus ir ekonomiškas šildymo sprendimas
Valymo paslaugų darbuotojai – XXI a. neregimi psichologai?

Kūdikis

 Ką duoti kūdikiui nuo 6 mėnesių? Verdame avižų košę – 10 receptų mažiausiems
Nuo kada vaikui reikia batų? Nuomonės nuolatos svyruoja tarp dviejų stovyklų – už ir prieš
Dantukų dygimas – procesas, trunkantis ilgus mėnesius ir užvaldantis visą šeimą
Perkame nešioklę: nepamirškime kelių pagrindinių visoms nešioklėms svarbių saugumo aspektų

Laisvalaikis

Mama šešiais balsais. Šeima dalinasi ypatinga patirtimi, kaip vaikams skaito garsiai
Kiek kartų per savaitę vaikui skaityti garsiai, kad lavėtų jo smegenys
Šaltibarščius gali pagaminti net darželinukas. Įrodymas + vaikams tinkamas šaltibarščių receptas
Automobilio patikra prieš kelionę: ką būtina patikrinti?

Nėštumas

Dovilė: „Brandi motinystė pati pasirinko mane“
10 metų kelionė iki susitikimo su dukra: joga, osteopatija, ajurveda ir net inkstų atšildymas. Bet buvo verta!
Ką daro vyras gimdykloje: paduoda vandens ir palaiko už rankos? Gerda sako – vyrai gali daug daugiau
Brangus kiekvienas plaukas. Apie plaukų ir galvos odos priežiūrą nėštumo periodu ir po jo

Receptai

Vaikams augant, „auga“ ir blynai. Idėjomis dalinasi „Zuikio receptai“
Juodasis šokoladas – ir sveika, ir skanu. 5 netikėti receptai su juoduoju šokoladu
Lengvi virtuvės burtai: kodėl mamoms tinka receptai iš penkių produktų. Vaišina tinklaraštis „Penki produktai“
Šeši spalvoti receptai su daržovių ir vaisių milteliais – sveikam vaikų stalui

Tėčiams

Daugiavaikiai Mikalauskai, jų sodybos romantika, vaikai „kaimietukai“ ir tiesioginė tikros laimės transliacija
 Medicininiai tyrimai atskleidžia, kad į šeimą atėjus naujai gyvybei depresiją patiria iki 10 proc. vyrų
Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams
8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių

Vaiko psichologija

Jūsų vaikas šaukia: „Nekenčiu tavęs!“ Kaip į tai reaguoti?
 Nenoriu žaisti su vaikais. Ką apie šią būseną sako specialistai
Kaip vaikai mokosi jausti: mažų vaikų didelės emocijos
Paauglys paprašo leidimo nakvoti pas savo vaikiną ar merginą. Kokius niuansus siūlo apsvarstyti specialistai

Ekologija

Tylūs pavojai virtuvėje: ekspertė paaiškino, kaip indai gali iš lėto nuodyti organizmą
Natūralus, ekologiškas, be GMO ir konservantų, biodinaminis… Kaip išnarplioti šią etikečių dilemą
„Natūralus“, „ekologiškas“, „nekenksmingas aplinkai“ – šių žodžių gali nebelikti įvairių produktų etiketėse. Kodėl?
Sauskelnių eksperimentas: trys šeimos per tris mėnesius „sutaupė“ 3 780 sauskelnių. Kaip?

Kelionės

Automobilio patikra prieš kelionę: ką būtina patikrinti?
Su mažu vaiku skrendame į indiškas vestuves: išteka teta Milda!
Kūdikis lėktuve! Daug skraidančių šeimų patarimai tiems, kurie ruošiasi pirmajam skrydžiui su kūdikiu
5 Italijos salos, kurias verta aplankyti. Rekomenduoja knygų apie Italiją autorė

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės
Affidea pasiūlymas
Boozt
Meridiano licėjus
saulės kremas
krizinio nėštumo centras
Kuoro optika
must bee
TuTu
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
 vasaros kolekcija
zyle
Pilvuko pūtimo vaistai
dantukų dygimo skausmas
pampers baby
picerija
pledukai
Lenor
batukai
kabrita
kosmetika moterims
Mamos žurnalo prenumerata
papuošalai
žuvų taukai
auksomeistrai.lt

ŽYMOS

Ankstukas Antibiotikai Atopinis dermatitas Autizmas Depresija Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Globa Imunitetas Imuniteto stiprinimas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Lietuvių autorių knygos vaikams Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nerimas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vilma Grigienė Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • APIE MUS
  • MŪSŲ KONSULTANTAI
  • REKLAMA
  • PRENUMERTA
  • KONTAKTAI
  • TEMOS

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Temos
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos